Sportas

2020.05.20 18:13

Čempionų lygos vadovas pozityviai įvertino „Ryto“ klubo galimybės ateityje organizuoti finalo ketvertą

LRT.lt 2020.05.20 18:13

Antradienį oficialiai paskelbta apie prie FIBA čempionų lygos turnyro nuo kito sezono prisijungsiantį Vilniaus „Ryto“ klubą, kuris į turnyro komandų šeimą žengia kartu su Stambulo „Darušafaka“ ir „Bilbao“ ekipomis.

FIBA čempionų lyga trečiadienį išplatino interviu, kuriame mintimis apie turnyrą papildžiusias komandas bei ateities planus pasidalino lygos generalinis direktorius Patrickas Comninos.

– Šią savaitę FIBA čempionų lyga paskelbė, kad tarp būsimų lygos čempionato dalyvių bus ir keletas naujų klubų, tarp kurių – Vilniaus „Rytas“, Stambulo „Darušafaka“ bei „Bilbao“ iš Ispanijos. Kuo pavyko suvilioti naujokus prisijungti prie lygos ir ką naujieji nariai gali duoti šiam turnyrui?

– Nuo pat savo pradžios Čempionų lygos siekis buvo pasiūlyti klubams pačias geriausias įmanomas sąlygas. Mes vis dar esame jaunas turnyras, tačiau kiekvienais metais stiprėjame ir matome, kad Europos klubai tai taip pat pastebi.

Visi trys naujieji nariai atstovauja vienoms iš stipriausių krepšinio lygų Europoje ir jose užima labai aukštas pozicijas. Tačiau be sportinių rezultatų ir aukšto krepšinio lygio, visi jie dar turi ir gilias istorines tradicijas, didelę sirgalių bazę ir patirtį. Visa tai, ir dar daugybė kitų faktorių tikrai pridės turnyrui kitą sezoną dar daugiau žinomumo ir solidumo.

Pavyzdžiui, infrastuktūra – Vilniaus „Ryto“ klubas rungtyniauja vienoje iš geriausių arenų Europoje, ir, mano nuomone, būtų visai tinkamas kandidatas pretenduoti į Čempionų lygos finalo ketveto varžybas, jeigu komandai pavyktų ten patekti.

– Viena iš svarbiausių naujienų šį Čempionų lygos sezoną buvo žinia apie partnerių iš JAV atėjimą (sausio mėn. buvo paskelbta, kad turnyro partneriais tapo GCBH kompanija – aut.pas.). Kokią įtaką šių investuotojų atėjimas turėti lygos ateičiai?

– Tai, kad ši kompanija tapo Čempionų lygos partneriais, mums parodė, kad esame teisingame kelyje. Nuo pat įsikūrimo mes sakėme, kad sieksime tapti turnyru, kuris būtų atviras visiems, nepriklausomai kokio dydžio mieste ar kokioje šalyje klubas yra įsikūręs. Sportinis prinicpas, t.y. pasiekimai nacionaliniame čempionate, ir skaidrumas mums buvo svarbu, nes norėjome pasiūlyti alternatyvą Europos klubiniam krepšiniui.

Per pirmuosius tris sezonus mes įrodėme, kad galime organizuoti aukšto lygio turnyrą, kurį vainikuodavo įspūdingi Finalo ketvertų turnyrai. Tokiu būdu, kantriai dirbdami, mes išsikovojome vietą Europos krepšinio žemėlapyje ir tapome pakankamai patrauklūs. Toks ir buvo mūsų tikslas.

Amerikiečių kompanija stebėdama mus pamatė galimybę, ir mes džiaugiamės turėdami juos savo gretose. Beje, jie pradėjo nuo partnerystės su Čempionų lyga, tačiau bendra vizija yra gerokai platesnė. Jie yra strateginis FIBA partneris ir mato perspektyvas kituose projektuose – tokiuose, kaip FIBA įkurta „BCLAmericas“ (Čempionų lygos analogas Amerikos kontinente), FIBA ir NBA bendrai valdoma Afrikos šalių čempionų lyga („Basketball African League“) ar FIBA Tarpkontinentinė Taurė, rengiama kiekvienais metais.

Šios partnerystės tikslas yra padėti nacionalinėms lygoms, klubams toliau stiprėti, tobulėti. Ir aš kalbu ne tik apie krepšinio rezultatus, bet ir apie pačių organizacijų patirtį, žinias.

– Kaip pasaulinė pandemija ir COVID-19 virusas palietė Čempionų lygą, ir kokios, Jūsų nuomone, gali būti ilgalaikės pasekmės tiek pačiam turnyrui, tiek klubams?

– Buvome baigiamojoje atkrintamųjų varžybų stadijoje, kai kovo 30 d. teko priimti sprendimą sustabdyti turnyrą, nes kilo grėsmė ir žaidėjams, ir sirgaliams. Bet šiandien jau turime aiškų sprendimą: rugsėjo 30 – spalio 4 d. bus surengtas Finalo Aštuoneto turnyras, kuriame ir išsiaiškinsime stipriausias komandas.

Taigi, yra tam tikras aiškumas visiems – klubams, jų aistruoliams, lygai ir organizatoriams.

Kalbant apie ateitį, esame tokioje pačioje situacijoje, kaip ir visas pasaulis – unikali situacija, kurioje labai daug neaiškumo dėl ateities. Galime daug spėlioti apie galimą poveikį, tačiau aišku viena – tai yra netikėta krizė, kuri visus krepšinio pasaulio dalyvius privers šiek tiek peržiūrėti savo strategijas, planus, vizijas ir filosofijas. Daugeliui reikės prisitaikyti prie naujos realybės.

Mano nuomone, lengviau bus klubams, kurie turi stiprius pagrindus. Turiu omenyje piramidės struktūrą, kurioje veikia ir jaunimo, vaikų krepšinio mokyklos ar centrai. Spėčiau, kad savo namuose užaugintų krepšinio talentų svarba ir vaidmuo gali stipriai išaugti.

Nors šis aspektas dar iki pandemijos buvo svarbus Čempionų lygos vizijoje – mes dar prieš porą metų įvedėme minimalų skaičių „namų žaidėjų“, kurį privalo savo paraiškoje registruoti kiekvienas mūsų turnyre žaidžiantis klubas.

Kalbėdamas su klubais, jaučiu, kad didelė dalis jų turi didelį nerimą dėl ateities. Dar iki pademijos sukeltos krizės girdėjome apie didžiulius finansinius nuostolius, kuriuos jau eilę metų patiria kai kurios klubinės komandos. Vadinasi, tas modelis neveikia. Jis turi būti patobulintas. Tačiau tai galima padaryti tik veikiant sutarimo ir diskusijų būdu. Mano nuomone, šiame procese visi yra vienodai svarbūs - klubai, nacionalinės lygos, tarptautinius turnyrus rengiančios organizacijos.

– Žengiant į 5-ąjį FIBA čempionų lygos sezoną – ar galite apžvelgti tą poziciją, kurioje lyga yra dabar? Nes pirmaisiais metais netrūko ir skeptiškų vertinimų, prognozavusių liūdnas, trumpalaikes turnyro perspektyvas?

– Nuo pat įkūrimo dienos labai aiškiai sakiau, kad privalome turėti ilgalaikę viziją. Turime būti atviri, skaidrūs, ir žinoti, kur norime būti po trejų, penkerių ar dešimties metų. Todėl nežiūrėjau rimtai į tuos vertinimus, kuriuos išgirdau praėjus keliems mėnesiams ar pirmiems sezonams.

Dažnai sakiau ir sakau: čia ne sprinto lenktynės, o maratonas. Ta filosofija stengiamės vadovautis ir toliau. Bet kaip ir minėjau, tai yra procesas, į kurį įtraukiame visus krepšinio subjektus. Juk tarp FIBA Čempionų lygos dalininkų ir steigėjų yra net 11 nacionalinių lygų, o sprendimų priėmime dalyvauja ir Čempionų lygos klubų atstovų taryba.

Įjungiant visas šias svarbias krepšinio medžio dalis, daug lengviau kalbėtis ir sutarti dėl visiems priimtinų ir teisingų dalykų – pvz., tvarkraščio, kuriame yra ginami ir klubų, ir lygų, ir žaidėjų interesai, gaunamų pajamų paskirstymo, ir t.t.

– Nuo pat įsikūrimo Čempionų lyga pabrėžė savo atvirumą visiems. Ar sportinis principas yra tikrai toks svarbus, nes šiuolaikiniame sporto pasaulyje matome ir kitokiais principais veikiančių organizacijų?

– Europos sporte, ne tik krepšinyje, tas vadinamas „piramidės principas“ visada buvo ir telieka išskirtinai svarbus. Tai yra didžiulis darbas, kurį atlieka visi bet kurios sporto šakos struktūros nariai – nuo vaikų ir jaunimo trenerių pirmajame lygyje, aukščiau jau eina nacionaliniai čempionatai ir lygos, ir dar aukščiau – jau tarptautinis lygmuo (tarptautinės rinktinių ir klubų varžybos).

Mano nuomone, tą darbą būtina gerbti ir įvertinti, nekuriant užtvarų ir barjerų niekam. Priešingai – reikėtų siekti solidarumo ir sutarimo, suteikiant galimybes visiems.