Sportas

2020.05.20 18:16

Trakuose ir vėl šeimininkauja irkluotojai – viltį ir motyvaciją teikia spalį planuojamas Europos čempionatas

Paulius Cubera, LRT.lt2020.05.20 18:16

Po atpalaiduoto karantino Trakuose irklavimo federacija aukšto meistriškumo sportininkams bei daliai jaunimo surengė treniruočių stovyklą, kuri vyksta jau antrą savaitę. Nors oras kol kas ypatinga šiluma nedžiugina, o šalia ežero pučia žvarbus vėjas, irkluotojai kasdien pluša ir laukia galimo vienintelio šių metų tarptautinio starto Poznanėje.

„Atrodo, kad grįžtame po žiemos irkluoti, toks buvo didžiulis žingsnis atgal, nes ką turėjome stovyklose uždirbę, dabar praradome ir viską pradedame iš naujo. Varžybos numatomos spalio mėnesį, labai tikimės, kad jis įvyks ir tai artimiausias galvoje tikslas“, – sakė olimpinių žaidynių bronzos medalininkė Milda Valčiukaitė.

Ji kartu su savo porininke Ieva Adomavičiūte šiuo metu daugiausiai irkluoja vienvietėmis valtimis, taip, kaip įprastai daroma sezono pradžioje. be to prieš karantiną dauguma irkluotojų buvo išvykę į treniruočių stovyklas Italijoje ir Graikijoje, iš kur patys grįžti spėjo, o valtys taip ir liko svetur.

Kaip sakė Milda ir Ieva, valtis treniruotėms Lietuvoje teko skolintis, kitiems – irkluoti senomis, jau prieš tai nurašytomis valtimis.

„Turime valčių, bet jos senesnės, nes jau buvo nurašytos, sportuojame su jomis. Skirtumas? Čia kaip nauja mašina ir sena mašina“, – teigė Rolandas Maščinskas.
„Man valtį paskolino Vilniaus klubas. Modelį galima surasti reikiamą, bet, skirtumų yra. Kai esi pripratęs prie savos valties, viso to nureguliavimo, kiekvienas centimetras, kiekviena smulkmena, atrodo, turi labai daug įtakos. Bet irkluoji ir pripranti“, – sakė I. Adomavičiūtė.

Labiausiai irkluotojai laukia varžybų. Vienos tokių – spalį vis dar planuojamas Europos čempionatas, tačiau dar tikrai negalima būti visiškai įsitikinus, kad jis įvyks. Lietuvos irklavimo federacija planuoja birželio pabaigoje surengti ir tradicinę „Gintarinių irklų“ regatą.

„Man turėti kažkokį tikslą, žinoti, kad bus kažkokios varžybos, yra labai svarbu. Tada pagalvoji, liko keturi mėnesiai, reikia rimčiau į viską žiūrėti. Kai varžybų nėra, tikrai neperspaudi. Kai yra varžybos, tikslas, norisi joms pasiengti tinkamai – bus jos ar nebus, bet pasiruošti reikia“, – sakė I. Adomavičiūtė.

M. Valčiukaitės teigimu, sportininkams varžybos būtinos ne tik dėl galimybės lenktyniauti, bet ir dėl psichologinių priežasčių.

„Reikia sportininkams varžybų, ne tik Europos čempionato, bet ir Lietuvoje. Varžybos yra pačios geriausios treniruotės tiek emociniam, tiek psichologiniam pasirengimui. Jei šiemet neturėsime jokio starto, kitais metais tik tektų startuoti. Tai daryti po metų būtų ir šokas, nežinai, kaip susitvarkysi su jauduliu, emocijomis. Manau, kad labai svarbu turėti varžybų, kad ir vietinių, kažkokių tarpusavyje“, – teigė Rio olimpinė prizininkė.

Olimpinį kelialapį jau turinčios sportininkės jau gali rengtis ne tik galimai įvyksiančiam Europos čempionatui, bet ir startui Tokijuje 2021 metais.

Tuo tarpų vyrų keturvietės įgula greičiausiai kitų metų pavasarį dėl Olimpinių žaidynių bilieto dar turės kovoti papildomose atrankos varžybose. Kol kas nėra aiški nei tiksli jų data, nei vieta.

R. Maščinsko, Aurimo Adomavičiaus, Martyno Džiaugio ir Dovydo Nemeravičiaus komanda šį sezoną pasitiko pasikeitusi. Trenerį Mykolą Masilionį pakeitė Kęstutis Keblys, o 2017 m. pasaulyje stipriausia buvusi įgula kibo į naują darbą – susigrąžinti prarastą titulą.

„Pakeitus programą ženklų buvo gerų ir džiugių, tikėjomės neblogo sezono, bet dabar viskas susimaišė. Badome tęsti tuos pačius darbus.
Pokyčių buvo daug, pasikeitė metodika, daugiau dirbame ties techniniais aspektais, o ne aklu darbu, kurį daug metų dirbome. Kai tiek ilgai dirbi tą patį, nebetobulėji. Manau, kad tai buvo geriausi metai šiam sprendimui“, – teigė R. Maščinskas.