Vėluojanti Vilniaus lengvosios atletikos maniežo rekonstrukcija paliko šaltuoju metų laiku lengvaatlečius ir penkiakovininkus be pagrindinės treniruočių bazės. Buvo iškilusi grėsmė, kad rekonstrukcija gali gerokai užsitęsti, tačiau, Vyriausybei skyrus papildomą finansavimą, sportininkai maniežo duris turėtų atverti rudenį.
Pirminiame Vilniaus lengvosios atletikos maniežo rekonstrukcijos plane buvo numatyta darbus vykdyti etapais vasaros sezono metu ir taip netrukdyti treniruotis, tačiau sportininkai ir treneriai tokių vilčių iškart nepuoselėjo. Praėjusį rudenį vis dar tęsiantis rekonstrukcijai, sostinėje besitreniruojantys geriausi šalies lengvaatlečiai ir penkiakovininkai pradėjo ieškoti kitų išeičių – važiavo į kitus šalies miestus ar treniravosi lauke ar stovyklose užsienyje.
Pasak penkiakovininkų trenerio Daliaus Strazdo, maniežas jiems reikalingas lyg oras, nes ne mažiau nei trečdalis treniruočių šaltuoju metų laiku vyksta būtent ten, o rasti šiai sporto šakai pritaikytą bazę svetur nėra paprasta.
„Į užsienį važiuoti labai neblogai, bet tam reikia turėti lėšų, reikia surasti tinkamas vietas, tinkamas sąlygas. Esant Lietuvoje galime prisitaikyti, koreguoti treniruotes, o, būnant užsienyje, gauname tam tikrą produktą, galbūt ne visiškai tinkantį mums, bet bandome iš to suktis“, – teigė treneris.
Jaunoji karta treniruotis užsienyje ar kituose miestuose sąlygų neturėjo. Teko glausti mokyklų ar universitetų salėse ar šalti Vingio stadione. Buvusi lengvaatletė, dabar daugiakovės ir metimo rungčių trenerė Giedrė Kupstytė sako visais įmanomais būdais bandžiusi išlaikyti 9-16 metų grupę.
„Talentingiausius vaikus bent jau aš išsisaugojau ir jų rezultatai net pakilo, nors ir dirbome salėse, net su metikais sekėsi gerai, nors neturėjome galimybių sporto salėje stumdyti rutulį. Tačiau nubyrėjimas tikrai jautėsi, nes dauguma tėvų ir vaikų įsivaizduoja, kad treniruotės salėje – kūno kultūra. Jie neįsivaizduoja, kad kūno kultūra ir lengvosios atletikos specializacija ir specifika šiek tiek skiriasi.
Kai prasidėjo maniežo remontas, tai turėjau nuojautą iškart, kad tikrai nebus baigta tada, kada numatyta, nes su statybomis, ypač Vilniuje, viskas taip vyksta... Kaip buvusi sportininkė džiaugiausi, kad nesportuoju, nes užjaučiau visus sportininkus, kurie rengiasi olimpinėms žaidynėms ir Europos lengvosios atletikos čempionatui.
Situacija buvo tikrai nepavydėtina ir nenorėjau būti jų vietoje, o su vaikais, gal su jaunučiais sunkiau treniruotis salėje, ypač tokias rungtis kaip barjerinis bėgimas, šuoliai į aukštį, tokių dalykų salėje nelabai padarysi, darėme daugiau bendro fizinio parengimo treniruočių, estafečių ir panašiai. Puikiai pavyko tai daryti ir sporto salėje“, – pasakojo G. Kupstytė.
Pagrindinė problema, kodėl Vilniaus maniežas vis dar uždarytas – pinigų stygius. Pasak Lietuvos sporto centro direktoriaus Lino Tubelio, pradėjus rekonstruoti prieš beveik pusšimtį metų statytą pastatą, atsirado nenumatytų papildomų darbų, rekonstrukcija virto kapitaliniu remontu.
Neseniai sporto centras ir Švietimo ministerija kreipėsi į Vyriausybę dėl papildomo finansavimo. Gauta daugiau nei 1,3 mln. eurų. Iš viso pastato rekonstrukcija kainuos beveik 3 milijonus eurų.
„Aišku, dabar didelė problema, kad kamuolys yra permestas rangovui. Su juo dėliojame grafikus, nes gauti papildomi pinigai yra gerai, bet, kad nenutiktų taip kaip praėjusiais metai, kai maniežas buvo uždarytas praktiškai visam sezonui. dabar pagrindinis tikslas pabaigti vidaus darbus iki spalio 1d., nes pinigai yra dideli ir belieka tikėtis didelės rangovo iniciatyvos“, – sakė pašnekovas.
Karantinas, pasak Lino Tubelio, darbų Vilniaus lengvosios atletikos manieže per daug nesustabdė. Tik kiek sutriko įrangos tiekimas. Jau įvykdytas ir sportininkų prašymas antrajame aukšte vietoje linoleumo patiesti specialią maniežo dangą ir suapvalinti balkono kraštus, kad sportininkai galėtų treniruotis abiejuose aukštuose.
