2018-ųjų jaunimo olimpinei čempionei Agnei Šeleikaitei, vos įėjus į Fabijoniškių baseiną, pamatuojama temperatūra. Saugumo reikalavimai ir drabužinėje bei baseine – naudotis galima tik kas ketvirta persirengimo spintele, kas antru dušu, o baseine vienu metu gali plaukti ne daugiau nei 30 žmonių – triskart mažiau nei prieš karantiną.
Du mėnesius neveikęs Fabijoniškių baseinas patyrė didelių nuostolių, nes jo išlaikymas per mėnesį kainuoja 70 tūkstančių eurų. Manoma, kad ir dabar jo veikla bus nuostolinga, nes priimti visų norinčiųjų kol kas negalima.
„Baseino netgi erdves suskirstėme į saugias, didesnes zonas, kad būtų laikomasi atstumo, tai pirmą dieną užsiregistravo visi seansai, sporto salė truputį ramiau registruojasi. Suskirstėme žmones, kurie ateina plaukti ir žmones, kurie ateina į sporto salę. Tarp jų yra valandos skirtumas. Žmonėms duodama kas ketvirta spintelė, kad jie laikytųsi atstumo“, – tvirtino VŠĮ „Sveikas miestas“ direktorius Mantas Paulauskas.
Agnei Šeleikaitei glaustis tenka Vilniuje, nes Kauno Girstučio baseinas vis dar uždarytas. Lietuvos plaukimo federacija kai kuriems šalies plaukikams siūlė treniruotis anksčiau atidarytuose baseinuose, bet jaunimo olimpinė čempionė tokio kvietimo negavo.
„Baseine nebuvau šiek tiek daugiau nei du mėnesius. Keista, kad tenka važinėti į Vilnių, nes visą laiką Kaunas buvo vadinamas sporto miestu ir dabar tiesiog nėra galimybės, kur treniruotis. Neįprasta situacija“, – pasakojo plaukikė.
Pirmadienį Fabijoniškių baseine po dviejų mėnesių plaukė ir stipriausi šalies penkiakovininkai, tačiau Vilniaus sporto centras savo auklėtiniams žada leisti plaukti tik nuo birželio 1 d.
– Kiek laiko nesitreniravote baseine?
– Baseine nebuvau šiek tiek daugiau nei du mėnesius. Keista, kad tenka važinėti į Vilnių, nes visą laiką Kaunas buvo vadinamas sporto miestu ir dabar tiesiog nėra galimybės, kur treniruotis. Neįprasta situacija.
– Esate per karjerą turėjusi tokių ilgų pertraukų be plaukimo?
– Nesu turėjusi. Kai su treneriu susitikome, pasakiau, kad labai keista, nes per kokius 10 metų nebuvo tokio laikotarpio, kad taip ilgai būtume nesimatę. Du mėnesiai yra labai daug...
– Kaip tie du mėnesiai atrodė?
– Plaukikui niekuo negalima pakeisti plaukimo. Tačiau vis tiek stengiausi palaikyti fizinę formą, kad „neužsisėdėčiau“. Karantinas prasidėjo prieš pat Lietuvos plaukimo čempionatą, kuriam rengėmės, tai ir sportinė forma buvo ganėtinai gera.
Nesinorėjo tiesiog sustoti sportuoti ir tai nėra gerai sveikatai. Bandėme sportinę formą palaikyti namų sąlygomis, pabėgioti lauke, bet vandens pojūčio nebuvo galima išlaikyti. Labai keista. Gali padaryti judesį ne vandenyje, bet pojūčio nebus.
– Nesvarstėte su treneriu važiuoti į kitus miestus, kur baseinai buvo atidaryti anksčiau?
– Iš tikrųjų neturėjome tokios minties. Lietuvos plaukimo federacija siūlė kai kuriems plaukikams važiuoti, bet negavome to pasiūlymo.
– Kaip jautėtės, kai varžybų tvarkaraštyje nebeliko varžybų?
– Keista, nes visi sportininkai treniruojasi dėl varžybų – startuoti, pasitikrinti jėgas. Rodos, dabar sportuoji, kad tiesiog palaikytum gerą fizinę formą, o jokių tikslų kaip ir nėra.
– Apskritai, jums sportinėje karjeroje nelengvas laikotarpis, nes iš jaunimo sporto perėjote į suaugusiųjų. Kokias viltis siejote su 2020 metais?
– Manau, mano plaukime galima labai daug ką pagerinti – pakeisti techniką, kitas specifines detales. Nuo metų pradžios labai stengiausi tobulinti techniką ir pagerinti tuos dalykus, kuriuos galima pagerinti treniruotėje. Tikėjausi, kad turėsiu galimybę varžybose pasitikrinti, kaip man sekasi tobulėti, nes treniruotėse yra vienaip, o varžybose, patekus į streso situaciją, gavus adrenalino, varžovų – visiškai kitaip. Labai gaila, kad nėra tos galimybės pasitikrinti, pažiūrėti, ar teisingai treniruojiesi.
Šiaip norėjau pailsėti psichologiškai nuo varžybų krūtine, nes kai keiti techniką, nebus iškart geras rezultatas. Kai praplauki varžybose ir matai blogą rezultatą, rodos, kad visos pastangos ir darbas treniruotėse perniek. Tai bandėme varžybose nedalyvauti plaukime krūtine, o išbandėme kitus stilius, nors specialiai treniruotėse tam nesirengėme.
– 2018 m. įskriejote į šalies sporto pasaulį, kai tapote jaunimo olimpine čempione. Ta atsakomybė ir kitų lūkesčiai labai slėgė?
– Esu iš tų žmonių, kurie to labai nesureikšmina. Buvau laiku ir vietoje bei tapau čempione. Tačiau niekas po to nepasikeitė gyvenime – toliau treniravausi ir treniruojuosi. gal kiek juokinga, kai žmonės pasako „jaunimo olimpinė čempionė“.
– O nuolatinis lyginimas su Rūta Meilutyte...
– Ne kartą sakiau, kad nenorėčiau būti lyginama su Rūta, nes tai visiškai nesulyginama. Dar ilgai neatsiras plaukikė, kurią bus galima sulyginti su Rūta, nes ji – fenomenas.
– Kokie jūsų tolesni lūkesčiai, tikslai ir viltys?
– Šį sezoną tiesiog noriu pagerinti techniką, ištaisyti klaidas, kurias tikrai galima lengvai ištaisyti. Noriu turėti gerą techniką ir stresinėje situacijoje, kad nebūtų klaidų, kurios gali brangiai kainuoti ir daug atimti. Tikslas yra tobulėti, treniruotis ir gerinti techniką. Karantinas nebuvo į naudą, nes negalėjau treniruotis įprastai ir jausti vandens, bet papildomi metai, manau, bus tik pliusas.
