LRT.lt tęsia straipsnių ciklą, kuriame apžvelgia talentingiausias Europos futbolo rinktines. Žvilgsnis krypsta į mažiau pripažintas, tačiau perspektyvų jaunimą auginančias šalis. Ištisus dešimtmečius Suomijos futbolą lydėjęs tamsus dangaus kūnas šviesos spindulį išvydo 2019-ųjų metų lapkritį. Istorinį pasirodymą 2019 m. Europos futbolo čempionato atrankoje surengusi Suomijos vyrų rinktinė pirmą kartą istorijoje pasiekė finalinį Senojo žemyno turnyro etapą.
„Ne tiek daug talento, tačiau didžiulis žaidėjų atsidavimas ir patirtis užsienyje atvedė mus į šią sėkmę“, – istorinį Suomijos rinktinės žygį apibūdino specialiai su LRT.lt bendravęs šios šalies futbolo žurnalistas Topiasas Kauhala.
Taip pat skaitykite
Per visą savo šalies istoriją nei Europos, nei pasaulio futbolo čempionato durų nepravėrusi Suomijos rinktinė atrankoje į 2020-ųjų Europos čempionatą nustebino net ir didžiausius optimistus – suomiai iškovojo šešias pergales ir užsitikrino antrąją vietą, kuri atvėrė duris į kitą vasarą vyksiantį turnyrą Senajame žemyne.
Į istoriją įėjęs suomių žygis Europos čempionato atrankoje prasidėjo pralaimėjimu Italijai, tačiau, kaip parodė vėlesni rezultatai, to išvengti praktiškai buvo neįmanoma – italai savo grupę laimėjo iškovojo visas įmanomas pergales. Pralaimėjimu atranką pradėję suomiai vėliau pradėjo demonstruoti savo tikrąjį veidą – trys pergalės iš eilės. Po to Suomijos futbolininkus užklupo didesnės problemos – dar viena nesėkmė italams ir skaudus pralaimėjimas 4:1 tiesioginei konkurentei Bosnijai ir Hercegovinai.
Dvi karčios patirtys svajonės iš suomių neatėmė – laimėtos dvejos rungtynės paeiliui, iš kurių vieneriose ir iškovotas kelialapis į Europos čempionatą. 2019-ųjų lapkričio 15-oji nuo šiol Suomijoje turi ypatinga reikšmę – tą dieną Helsinkyje, maždaug 10 tūkst. žiūrovų talpinančiame stadione, suomiai rezultatu 3:0 sutriuškino Lichtenšteiną ir surengė šventę visai šaliai.
Vienas Jasse Tuominenui ir du, ryškiausios šalies futbolo žvaigždės Teemu Pukki, įvarčiai išvertė iš koto visą gyvenimą šios pergalės laukusius suomių futbolo gerbėjus. Po finalinio švilpuko, kuris reiškė suomių patekimą į Europos pirmenybes, „Bolt Arena“ virto viena didele „mėsmale“ – tūkstantinė sirgalių minia stadiono viduryje ir ant rankų nešiojami naujieji šalies didvyriai.
Suomiai savo istorinę kelionę tikėjosi pradėti jau šį birželį, tačiau pasaulinė pandemija atidėjo tiek jų, tiek ir kitų nacionalinių komandų planus. Kaip juokauja patys suomiai, jiems pokštą iškrėtė futbolo dievai, nenorintys, kad Suomijos rinktinė galiausiai pravertų Europos čempionato duris.
„Šalyje tikrai galima pajausti nusivylimą. Nemažai žmonių jau buvo suplanavę atostogas, užsisakinėjo viešbučius Kopenhagoje ir Sankt Peterburge. Kaip bebūtų, žmonės puikiai suvokia situaciją, todėl skųstis neturi dėl ko. Mums buvo pasakyta likti namuose ir visi tvarkingai laikomės šių nurodymų.
Net ir tokioje situacijoje žmonės rado, iš ko pasijuokti. Šalyje ironizuojama, kad iškart po patekimo buvo galima spėti, kad kažkas įvyks ir mūsų šalies rinktinei nebus lemta pasirodyti tokiame turnyre“, – į situaciją komiškai pažiūrėjo T. Kauhala.
Nemažą baimę suomiams kelia spėlionės, ar ši rinktinė kitą vasarą bus tokia pat stipri, kaip ir praėjusias metais. Abejonių kelia Anglijos „Premier“ lygoje rungtyniaujančio T. Pukki forma, kuris po svaiginančios sezono pradžios vėliau įvarčiais „Norwich City“ klubo gerbėjus džiugino rečiau. Visgi suomiai nepraranda tikėjimo ir laukia dar vieno stebuklo 2021-ųjų vasarą.
„Kai kurie žmonės į tai pažiūrėjo pozityviai (dėl nukelto čempionato – LRT.lt.). Visgi yra nemažai nerimo, nes šią vasarą greičiausiai turėjome idealiausią progą. Žaidėjai buvo geroje formoje, o rinktinėje vis dar vyravo geros emocijos.
Negali žinoti, kas mūsų lauks po metų. Turėtume iškelti kelis klausimus – ar Pukki kitą sezoną bus toks pat rezultatyvus, kokioje komandoje jis žais ir kaip bus su žaidėjais, kurie jau yra veteranai“, – juodąją nukelto Europos čempionato pusę įvardijo suomių žurnalistas.
Stagnacija ir ilgai laukti federacijos žingsniai į priekį
Suomijai, kaip ir daugeliui šiaurinių Europos valstybių, iki momento, kad futbolas taptų viena populiariausių sporto šakų šalyje, teko nueiti ilgą ir vingiuotą kelią. Suomijos futbolo istoriją galima sieti su dviem pavardėmis – Jari Litmanenu ir Sami Hyypia, kurie per savo karjerą spėjo apsivilkti tokių komandų marškinėlius kaip „Barcelona“ ir „Liverpool“. Prie šio dueto būtų galima priskirti ir Jonataną Johanssoną, didžiąją karjeros dalį praleidusį Škotijoje ir Anglijoje.
Du dešimtmečius kartu rungtyniavęs trio tašką Suomijos rinktinėje padėjo 2010-aisiais. J. Litmanenas iki šiol yra rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas, tačiau nei jo, nei J. Johanssono įvarčių svajonei įgyvendinti nepavyko.
Atranka į Europos čempionatą suomiams metai iš metų buvo tarsi užburtas ratas – nuo 1984-ųjų ir pat 2016-ųjų atrankos, išskyrus 2000-uosius, Suomijos rinktinė likdavo ketvirtoje pozicijoje. Prie minėto trio prisijungs Mikaelui Forssellui, užimančiam antrąją poziciją rezultatyviausių žaidėjų sąraše, rezultatai liko taip pat stabiliai prasti. Žmogumi, nutraukusiu Suomijos futbolo prakeiksmą Europos čempionato atrankoje, galiausiai tapo T. Pukki, atrankoje į 2020-ųjų pirmenybes įmušęs 10 įvarčių ir nusileidęs tik tokioms žvaigždėms, kaip Cristiano Ronaldo bei Harry Kane‘ui.
Tai, kada įvyko lemiamas posūkis Suomijos futbolo federacijoje, nesiryžta įvardyti ir žurnalistas T. Kauhala. Pirmuoju, į sėkmę vedančiu žingsniu, laikomas buvusio rinktinės gynėjo Hannu Tihineno atvykimas į futbolo federaciją, kurioje nuo 2014-ųjų jis užima techninio direktoriaus pareigas. Kitas svarbus žingsnis – nuo 2010-ųjų metų kardinaliai pasikeitęs požiūris į trenerio darbą ir pačių specialistų profesinis tobulėjimas.
„Kalbėti apie tašką, nuo kurio buvo atsispirta – labai sudėtinga“, – pripažino žurnalistas. – Kartais žmonės tiesiog per daug sureikšmina rezultatus. Jeigu užfiksuoji prastus rezultatus, tai automatiškai reiškia, kad yra struktūros problemų, bet rodyklei pasisukus kita puse, jau reiškia, kad eini teisinga linkme. Tiesa tokia, kad geri rezultatai kartais yra tiesiog geri rezultatai.
Iš federacijos pusės buvo padaryta nemažai gerų darbų, pavyzdžiui – Tiheno atvykimas. Tačiau besižvalgydamas gali pamatyti ir dalykų, kurie nebuvo padaryti gerai – ne kažkokios peštynės dėl valdžios, bet paprasta stagnacija.
Kas liečia pačius trenerius, tai su kiekvienais metais jaučiamas vis didesnis profesionalumas, nebijoma išbandyti tai, ko iki šiol mūsų futbole nebuvo. Dar vienas iš faktorių, kodėl įveikėme atrankos etapą, žinoma, buvo Markku Kanerva (Suomijos rinktinės vyr. treneris – LRT.lt.).
Jis sukūrė tikrą ir gerai funkcionuojančią sistemą rinktinės viduje. Prie jo žaidžiame protingą futbolą, jis pats atlieka daug nematomo darbo, seka žaidėjų pasirodymus užsienyje ir nuolat bendrauja virtualiu būdu. Jis turi tiek planą A, tiek planą B. Taigi, iš esmės viskam yra pasiruošta“, – Suomijos futbolo užkulisius atskleidė T. Kauhala.
Užsienis – vienintelė jaunųjų talentų išeitis
Suomija, kaip ir dauguma futbolo nykštukų Europoje, susiduria su esmine problema – žemo lygio šalies futbolo pirmenybėmis. Sostinėje įsikūręs Helsinkio HJK klubas yra didžiausias futbolo vardas šalyje, pravėręs tiek UEFA Čempionų, tiek ir Europos lygos turnyrų duris. Nors ir HJK praėjusiais metais patyrė smūgį vietinėse pirmenybėse (liko 5-oje vietoje – LRT.lt.), pats šalies čempionato lygis nėra toks, kad būtų galima lygintis su Europoje pripažintomis pirmenybėmis.
Nuo pat pirmų dienų, kai vaikai gauna progą susipažinti su futbolo kamuoliu, treneriai dirba su mąstysena, jog vaikai taptų ne tik profesionaliais, bet ir turėtų galimybių išvykti į užsienį. Kaip ir daugumoje šiaurinių šalių, taip ir Suomijoje yra atkreipiamas dėmesys į žaidėjų fizinius duomenis. Tokios šalys kaip Nyderlandai ir Danija savo komandose yra išugdę ne vieną pajėgų vidurio gynėją ar gerai „antrajame aukšte“ kovojantį puolėją iš Suomijos.
Kaip teigia pašnekovas, Suomijoje yra užtektinai talentingo jaunimo, galinčio žaisti nacionalinėje komandoje. Tačiau pagrindinis jų tikslas yra kuo greičiau išvykti žaisti į užsienį, nes likti pačioje Suomijoje nėra nei išmintinga, nei racionalu.
„Vis dar yra daug dalykų, kuriuos reikėtų toliau vystyti. Tikrai nelaikyčiau Suomijos pavyzdžiu, kuriuo turėtų eiti kitos šalys. Kas liečia jaunimo futbolą, tai būtų galima pagirti jaunąją trenerių kartą, kuri, be to, kad tave išmokys futbolo pagrindų, bet dar ir patars palikti Suomiją vos tik pasitaikius progai. Tai vyksta tikrai ne dėl trenerių kvalifikacijos stokos, bet dėl to, kad neturime tinkamos aplinkos ir konkurencijos žaisti tame lygyje, kuriame norėtume“, – teigė T. Kauhala.
Kaip ir pabrėžia pašnekovas, Suomijos rinktinės stiprybė visada bus komandinis žaidimas ir atsidavimas, tačiau su jaunais talentais ateina ir kitoks futbolo suvokimas, todėl natūraliai rinktinėje atsiranda individualiai pajėgių bei perspektyvių žaidėjų. Vienu tokių būtų galima laikyti 21-erių metų Lassi Lappalaineną, kuris Suomiją paliko praėjusią vasarą.
L. Lappalainenas praėjusių metų liepą sudarė sutartį su Italijos „Serie A“ pirmenybių komanda „Bologna“. Nepraėjus nė savaitei po sandorio suomio keliai pakrypo į futbolui egzotišką šalį – Kanadą. Jis nuomos pagrindais išvyko į MLS pirmenybes, „Montreal Impact“ klubą, kuriame šiuo metu trenerio pareigas užima Prancūzijos futbolo legenda Thierry Henry.
Universalus žaidėjas, galintis žaisti tiek kairiajame, tiek dešiniajame puolimo krašte, greitai įsiliejo į T. Henry komandą ir per sužaistas 15 rungtynių pasižymėjo 5 tiksliais smūgiais. MLS pirmenybėse jau užsirekomendavęs suomis „Montreal Impact“ ekipoje gali likti ir dar vienam sezonui, tačiau, kaip skelbia Italijos žiniasklaida, „Bologna“ dėl koronaviruso krizės gali susigrąžinti suomį ir galbūt anksčiau nei planuota įlieti į pagrindinę komandą.
Ilgi žaidimo metai šalies rinktinėje yra prognozuojami kitam talentingam suomiui – 22-ejų metų vidurio gynėjui Leo Vaisanenui. 2018-aisiais Suomiją palikęs futbolininkas pusantrų metų praleido Nyderlanduose, Hertogenboso „Den Bosch“ komandoje. Jo karjeros etapas Olandijoje baigėsi šią žiemą, kai jį maždaug už 150 tūkst. eurų įsigijo švedų Buroso „Elfsborg“ klubas. L. Vaisanenas vyrų rinktinėje sužaidė tik dvejas rungtynes, tačiau dabartinei vidurio gynėjų porai – Paulusui Arajuuri ir Joonui Toivio – jau yra virš 30-ies metų, todėl tik laiko klausimas, kada L. Vaisanenas įsitvirtins startinėje sudėtyje.
Bene ryškiausia jaunąja Suomijos futbolo žvaigžde šiuo metu yra laikomas Vokietijos Bundeslygoje rungtyniaujantis Fredrikas Jensenas. 22-ejų metų krašto puolėjas gimtąją šalį paliko dar 2013-aisiais, kai papildė „Twente“ jaunimo komandą Nyderlanduose. 2016-aisiais jis pravėrė pagrindinės komandos duris, o 2018-aisiais papildė ir iki šiol rungtyniauja „Augsburg“ ekipoje.
Šį sezoną Bundeslygoje 10 rungtynių sužaidęs ir vieną įvartį pasiekęs F. Jensenas jau spėjo išsikovoti ir Suomijos rinktinės trenerio M. Kanervos pasitikėjimą – atrankoje į Europos čempionatą jis sužaidė ketverias rungtynes ir mūšyje su armėnais pelnė vieną iš trijų įvarčių. F. Jensenas Suomijoje yra vertinamas dėl savo techninių savybių bei pasitikėjimo, kuriuo ne visada spinduliuoja rinktinės nariai.
Pasak T. Kauhalos, Suomija kol kas neturi tokių garsių pavardžių kaip kitos Skandinavijos šalys, tačiau bent jau dabartiniam rinktinės strategui žaidėjo statusas nėra pats svarbiausias faktorius.
„Be išvardytų žaidėjų, solidžias karjeras, jeigu viskas vyks pagal planą, būtų galima prognozuoti Marcusui Forssui („AFC Wimbledon“), Oliveriui Antmanui („Nordsjaelland“), Saku Ylatupai (AIK), Ansi Suhonenui (HSV) bei Jaakko Oksanenui („Brentford“).
Negalėčiau pasakyti, kad šiuo metu turime pačios aukščiausios klasės talentų, tačiau yra nemažai jaunų žaidėjų, kurių žaidimo stilius puikiai tinka dabartinei rinktinei. Geriausia, ką padarė visi šie futbolininkai, tai anksti išvyko rungtyniauti į kitas šalis“, – dar kartą užsienio lygų faktorių pabrėžė žurnalistas.
Suomiškas mentalitetas
Suomijos futbolininkai, kaip ir būdinga visai tautai, įprastai pasižymi darbštumu ir kuklumu. Geriausiu to pavyzdžiu šį sezoną tapo „Norwich City“ atstovas T. Pukki, kuris savo debiutinį sezoną Anglijos „Priemier“ lygoje pradėjo įspūdingu rezultatyvumu – 6 įvarčiai per 5 rungtynes. Nors ir T. Pukki suprato, kad yra stebimas milijonų žiūrovų iš viso pasaulio, visą laiką apie savo žaidimą kalbėjo itin santūriai.
Kaip teigia Suomijos futbolo apžvalgininkas, dabartinė rinktinės sėkmė ir atėjo didelio darbo ir atsidavimo dėka. Profesionalus požiūris į darbą, T. Kauhalos teigimu, puolėjui T. Pukki padėjo nušvisti pačiomis ryškiausiomis spalvomis tiek atrankoje į Europos čempionatą, tiek ir „Premier“ lygoje.
T. Pukki kelias į didįjį futbolą prasidėjo gimtajame Kotka mieste. 16-os pagrindinėje KTP komandoje debiutavęs snaiperis gimtinėje ilgai neužsibuvo ir 2008-aisiais sulaukė netikėtos galimybės prisijungti prie „Sevilla“ komandos. T. Pukki pasireikšti pagrindinėje ekipoje beveik negavo, todėl 2010-aisiais grįžo į Suomiją, Helsinkio HJK, ir per 34 rungtynes sumušė 18 įvarčių.
Po trumpo sugrįžimo į Suomiją T. Pukki pradėjo kilti karjeros laiptais – sutartys su Gelzenkircheno „Schalke“, Glazgo „Celtic“ ir „Brondby IF“, kurį tuomet treniravo Aurelijus Skarbalius. Po ketverių sėkmingų metų Danijoje puolėjas galiausiai atsidūrė Anglijoje ir 2018-19 m. sezone padėjo „Norwich City“ ekipai iškopti į „Premier“ lygą.
„Pukki yra šiokia tokia išimtis mūsų futbole, tačiau kiti, net ir neturėdami daug talento, savo sunkaus darbo dėka tapo žaidėjais, kokiais yra dabar. Ankstyvas išvykimas į užsienį, ten išmoktos pamokos ir nuolatinė konkurencija juos užgrūdino. Treneriai gali bet kada jiems atsiųsti vaizdo medžiagą, kuri nebus ignoruojama – jie visada yra pasiruošę mokytis ir analizuoti“, – teigė T. Kauhala.
Tai, kad sportas Suomijoje yra mylimas, rodo pasiekimai ledo arenoje – tūkstančiai sirgalių vietinėse pirmenybėse, didžiulė konkurencija ir pajėgiausi ledo ritulininkai. Sunku įsivaizduoti, kad futbolas greitu metu išspirs ledo ritulį iš pirmos pozicijos, tačiau, kas liečia futbolo rinktinės rezultatus, jie daro nepaprastą įtaką Suomijos žmonėms.
Kad ir kaip dviprasmiškai skambėtų, tačiau geriausias dalykas, ką gali padaryti futbolininko karjeros siekiantis suomis, tai kuo įmanoma anksčiau palikti gimtąją šalį.
„Mes, suomiai, nesame labai konkurencingi, todėl norėdami to išmokti ir pajausti, kas yra gyvenimas futbolu 24 valandas per parą, turime išvykti ir semtis patirties kažkur kitur“, – pokalbį baigė T. Kauhala.
