Sportas

2020.05.31 19:00

Belgijoje įsitvirtinęs Švedkauskas: apie pasikeitusius komandos savininkus, karjeros sezoną ir laukiančias vestuves

Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt2020.05.31 19:00

Belgija dar balandžio pradžioje parodė pavyzdį, kuriuo pamažu pasekė kelios šalys – koronaviruso akivaizdoje anksčiau nutraukė futbolo čempionatus ir paskelbė varžybų pabaigą. Toks sprendimas palietė ir šioje šalyje rungtyniaujantį Lietuvos vartininką Tomą Švedkauską.

Marijampolietis 2019-ųjų vasarą persikėlė į Belgijos antroje lygoje žaidžiantį „Lommel SK“ klubą ir ten greitai tapo kertiniu komandos nariu.

Iki čempionato nutraukimo jis aikštėje pasirodė absoliučiai visose sezono rungtynėse (28 čempionato ir 2 taurės mačuose), 9 kartus išlaikė savo vartus „sausus“ ir buvo vienas geriausių čempionato vartininkų.

Jo komanda, sezoną pradėjusi prastai, antroje dalyje žaidimą pagerino ir pakilo iki 6-os vietos, kuri būtų leidusi pasivaržyti Europos lygos atrankoje, tačiau nutrauktas sezonas sutrukdė tai įgyvendinti.

T. Švedkauskas taip pat iš arti galėjo regėti, kaip koronaviruso krizės neišgyvenęs bankrotą turėjo paskelbti vienas seniausių šalies klubų, 1923 m. įkurtas „Lokeren“, dar praėjusiais metais žaidęs aukščiausioje šalies lygoje.

Dar dvi komandos finansinių bėdų turėjo sezono eigoje, tačiau jas susitvarkė ir sugebėjo futbolo veiklos nenutraukti.

Visgi, „Lommel“ komandos toks likimas neištiko, negana to, komanda sulaukė stipraus finansinio užnugario – jos valdymą perėmė „City Football Group“ (CFG) investicinė grupė, kuri valdo Europos futbolo grandus „Manchester City“ ir dar turi 7-ių klubų akcijų – belgų klubas jų šeimoje bus jau devintas.

Dar 2008 m. CFG perėmė „Manchester City“ valdymą, o vėliau stabiliai į savo gretas priėmė vis daugiau klubų.

2013 m. Niujorke įkurtas klubas „New York City“, kurio 80 proc. akcijų turi CFG, 2015 m. CFG tapo vieninteliais „Melbourne City“ komandos Australijoje savininkais. CFG taip pat kontroliuoja 20 proc. Japonijos Jokohamos „Marinos“ komandos akcijų, o 2017 m. CFG išsiplėtė į Pietų Ameriką ir perėmė Montevidėjo „Torque“ komandos valdymą. 2017-ųjų rugpjūtį CFG įkėlė koją į Ispaniją – įsigijo 44,3 proc. „Girona“ klubo akcijų.

Įdomu tai, kad tiek pat šios komandos akcijų turi ir bendrovė „Girona Football Group“, jos vadovas – dabartinio „Manchester City“ trenerio Pepo Guardiolos brolis Pere.

Kai komanda prieš kelerius metus žaidė Ispanijos antrajame divizione, „Manchester City“ jai ne kartą skolino jaunus savo žaidėjus ir kartais buvo manoma, kad tokiu būdu buvo siekiama prisivilioti Pepą Guardiolą į Mančesterį.

2019-ųjų vasarį CFG įsigijo 28 proc. Kinijos Sičuano „Jiuniu“ komandos akcijų , o tų pačių metų pabaigoje pradėjo valdyti ir vieno didžiausių Indijos miesto klubo „Mumbai City“ 65 proc. akcijų.

Ir būtent nedidelio Lomelio miesto komanda tapo naujausia šeimos nare – praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad CFG perima visą komandos valdymą ir valdys 100 proc. komandos akcijų. Taip pat buvo teigiama, kad CFG padengs ir susikaupusias komandos skolas, kurios siekia apie 1,9 mln. eurų.

„Belgija yra viena geriausių Europoje futbolo šalių, tai rodo nacionalinės komandos pasirodymai ir mums labai gerai žinomų žaidėjų tobulėjimas. Pavyzdžiui, Kevinas de Bruyne ar Vicentas Kompany. Ši investicija yra mūsų ilgalaikės strategijos dalis – siekiame būti futbolo šalyse, propaguoti gražų futbolą ir auginti talentus.

Mus sužavėjo Lomelio kultūra, treniruočių bazės ir atsidavimas auginti jaunimą ir tikimės, kad galėsime vieni kitiems padėti ir augti", – apie naujuosius šeimos narius kalbėjo CFG vykdomasis direktorius Ferranas Soriano.

Iki tol klubas priklausė 2019 m. jį įsigijusiam sporto teisės ekspertui Udi Shochatovitchiui iš Izraelio.

View this post on Instagram

Enjoying lommel

A post shared by Udi Shochatovitch (@udishochatovitch) on

Komanda rungtyniauja 8 tūkstančių vietų stadione „Soevereinstadion“ ir per savo istoriją kol kas nėra žaidę aukščiausioje šalies lygoje – geriausi jų pasiekimai yra 4 kartus (2005–2006, 2009–2010, 2010–2011 ir 2014–2015 m. sezonuose) užimta 2-oji vieta antrajame šalies divizione.

Belgijos futbolo sistemoje kelialapį į aukščiausią lygą iškovoja tik viena komanda.

Tad nauji klubo savininkai gali signalizuoti ir apie naują komandos erą, o į ją patekti gali ir Lietuvos futbolininkas.

Pokalbyje su LRT.lt 25-erių Tomas Švedkauskas pasidalijo mintimis apie prabėgusį ir nutrauktą sezoną Belgijoje, naujuosius komandos savininkus ir laukiančius pokyčius asmeniniame gyvenime.

– Kaip dabar atrodo jūsų diena? Anksčiau nutraukus sezoną, kaip leidžiate dienas?

– Šiuo metu esu namie, Marijampolėje, pavyko grįžti vos ne pačiu paskutiniu reisu, spėjau grįžti. Leidžiu laiką namie, treniruojuosi individualiai, stengiuosi palaikyti formą, dirbu. Draugas padeda pasitreniruoti ir su kamuoliais, įvairesnes treniruotes, stengiamės palaikyti formą ir laukiame žinių.

– Treniruotes rengiate savo nuožiūra ar klubas yra išskyręs programas?

– Turime programą ir iš klubo, bėgimai, bet dabar jau stengiuosi įterpti ir konkrečių vartininkų treniruočių, kad nepamirščiau kamuolio.

– Būtent belgai pirmieji paskelbė nutraukiantys čempionatus. Tas sprendimas atrodė netikėtas, ar to, jūsų akimis, ir buvo galima laukti?

– Manau, buvo tikėtina, kad taip ir įvyks. Skirtingai nuo kitų čempionatų, buvo likę nedaug rungtynių, mes savo lygoje buvome sužaidę pagrindinę sezono dalį, visi tikslai buvo pasiekti.

O aukščiausioje lygoje iki pabaigos buvo likęs vienas turas. Manau, nieko nuostabaus. Aišku, per tą turą kas nors galėjo pasikeisti dėl žemesnių vietų, bet aš vertinu teigiamai ir manau, kad nėra ko rizikuoti ir kažko nukelti dėl vienų rungtynių. Sakyčiau, teigiamas sprendimas.

– Nutraukiant sezoną, jūs buvote 6-oje vietoje, ar tai komandos vadovus tenkino? Kokie tikslai prieš sezoną buvo kelti apskritai?

– Mūsų tikslas ir buvo patekti į tą pirmą šešetą, iš pradžių sekėsi dar sunkiau. Tas mūsų klubelis toks nedidelis, tikslas buvo išlikti ir iki pat paskutinių turų nebuvo aišku, tik paskutiniame ture iškovojome vietą šešete. Visi patenkinti – tiek pats klubas, tiek ir valdžia, kad įgyvendinome tuos pagrindinius tikslus.

– Pačiam sezonas buvo sėkmingas. Visuose turnyruose sužaista 30 rungtynių, 9 mačai nepraleidus įvarčio – kaip pats vertinate savo sezoną?

– Vertinčiau teigiamai, gal net geriausias sezonas visoje karjeroje. Man asmeniškai jis truko labai ilgai, nes prasidėjo dar praėjusį sausį „Riteriuose“, o vasarą „šokau“ į Belgiją, kur sezonas tik prasidėjo.

Iš viso susidarė 1,5 metų sezonas. Smagiausias, kad sužaidžiau visas įmanomas rungtynes, gavau pasitikėjimą tiek ten, tiek „Riteriuose“, sužaidžiau visas rungtynes be keitimų ir esu tuo patenkintas, tikrai neblogai sekėsi.

Ir pagal tas „sausas“ rungtynes užėmiau 2–4 vietas, tikrai neblogas pasiekimas. Atrodo, tiek ir klubas buvo patenkintas mano pasirodymu, tiek ir man pačiam buvo sėkmingi metai.

– Atsiminkime tą išvykimą iš „Riterių“. Ar ilgai teko svarstyti, gavus pasiūlymą išvykti į Belgiją?

– Kaip dažniausiai būna mano karjeroje, viskas įvyko labai greitai, nebuvo daug laiko galvoti. Tuo metu su „Riteriais“ žaidėme Europos lygos atrankoje ir atsirado toks variantas, rimtas susidomėjęs klubas mokėjo už mane išpirką. Matėsi, kad į visa tai žiūrėjo rimtai. Daug galvoti neteko, buvo tikrai geras sprendimas karjeroje ir žingsnis į priekį.

– Ar būtų įmanoma Belgijos antrąjį divizioną prilyginti Lietuvos A lygai? Kokie galbūt panašumai, skirtumai?

– Sunku sulyginti lygas apskritai. Pats futbolo lygis tikrai aukštesnis, pradedant pačiais paprasčiausiais dalykais organizacijoje, baigiant pačiu futbolu.

Mūsų klubas mažesnis, o tos komandos, kur kovoja dėl patekimo į aukščiausią lygą, yra panašaus lygio, kaip ir aukščiausioje lygoje. Ten ir stadionai, ir žiūrovų renkasi daugiau, ir tas futbolo lygis pats aukščiausias. Kaip žemesnės komandos atstovas gali pažaisti su rimtesnėmis komandomis ir tai duoda tikrai daug.

Pavyzdžiui, taurėje žaidėme prieš Lježo „Standard“, kurie tuo metu buvo pirmi lygoje („Lommel“ komanda išvykoje tas šeštojo etapo rungtynes rugsėjį pralaimėjo 1:2 – LRT.lt). Teko žaisti daug aukšto lygio rungtynių ir tai tikrai išėjo į naudą.

– Apskritai, ar jūsų mieste jausdavosi ta futbolo kultūra, ar žmonės gausiai traukdavo į stadioną palaikyti savo komandos?

– Mūsų miestelis nedidelis, yra fanų bazė, kuri važiuoja ir į išvykas, ir renkasi namuose, bet stadionas sausakimšas nebūna, į rungtynes susirinkdavo apie 3–4 tūkst. žmonių, o pabaigoje, kai vykdavo lemiamos kovos, ir daugiau susirinkdavo.

Lankomumas buvo gal vienas žemiausių lygoje, žaidžiant su aukštesnėmis komandomis rinkdavosi ir pilni stadionai. Kai komandos kovodavo dėl patekimo, rinkdavosi ir po 10 tūkstančių. Bet jaučiasi skirtumas, lyginant su Lietuva.

– Po praėjusio sezono iš „Riterių“ į Belgiją taip pat išvyko ir Teremas Moffi, gal palaikote su juo kokius nors ryšius?

– Truputį kontaktuojame, kai išvyko, buvo juo susidomėję ir kiti klubai. Šiek tiek pabendravome, bet ten kažko tartis, ne.

– „Lommel“ yra antrojo diviziono klubas, kaip ten buvote sutiktas – ką klubas skyrė, už ką galbūt teko būti pačiam atsakingam?

– Sutiktas buvau labai šiltai, visi klubo darbuotojai padėjo, kuo tik reikėjo. Labai pagelbėjo tai, kad visi komandoje kalbėjo angliškai, dėl to bėdų nekilo, kur nueitum, visi puikiai kalba ir nekyla jokių problemų. Komandos vadovai padėjo susirasti butą, susitvarkyti visus reikalus, kas susiję su gyvenimu, įvairiais leidimais ir panašiai, buvo puiku.

– Nemažą karjeros dalį praleidote Italijoje, tai vykstant į Belgiją papildomo jaudulio, kaip paprastai būna vykstant į kitą šalį, nebebuvo?

– Per tuos savo karjeros metelius pakeičiau tikrai daug klubų, daugmaž žinojau tą rutiną, kai žaidėjas atvyksta į naują klubą, su kuo reikia taikstytis, prie ko priprasti – tai tas kiek padėjo.

Taip pat sakyčiau, kad Belgija – europietiškesnė šalis, lyginant su Italija, tai man labiau prilipo, o ir aš belgams tikau. Dėl to buvo iškart lengviau su viskuo susigyventi.

– Dar grįžtant prie laiko „Riteriuose“ – ten praleidote 1,5 metų, kiek jie buvo svarbūs ir galbūt atgauti pasitikėjimą po ne visada sėkmingų etapų Italijoje?

– Tikrai buvo svarbu. Kai baigėsi mano kontraktas su „Roma“, neturėjau jokių pasiūlymų, buvau nežinioje, buvo įvairiausių minčių. Ir tikrai buvau dėkingas, esu dėkingas „Riteriams“, kad tuo metu suteikė man galimybę jiems atstovauti, atgauti pasitikėjimą ir smagu, kad tai pavyko, įsitvirtinau ten ir dar gavau galimybę išvykti.

– Pereinant prie dabartinių aktualijų – „Lommel SK“ valdymą perima „City Football Group“. Kada pats sužinojote naujienas, kad keičiasi komandos savininkai?

– Sužinojau gal pora dienų anksčiau nei Lietuvoje, bet sužinojome irgi tik iš spaudos, buvo keista, nes iš klubo niekas žaidėjų neinformavo. Kol kas nėra daugiau informacijos, kiek rašė spauda, tiek maždaug ir žinau.

– Koks buvo senasis komandos savininkas, gal teko su juo bendrauti?

– Buvo izraelietis savininkas, labai malonus žmogus, viskas su juo buvo labai gerai, visais rūpinosi, bendraudavo ir su žaidėjais. Nebuvo jokių nusiskundimų, net buvo šiek tiek keista, nes pats buvo minėjęs, kad atvyksta ne vieneriems metams. Nežinau, ar taip susiklostė dėl koronaviruso, kad klubą teko parduoti, bet jokių priekaištų tikrai negalėčiau pasakyti.

Udi Shochatovitchius (kairėje):

– Taip pat skelbiama, kad naujieji savininkai padengs ir komandos skolas. Ar paties sezono metu ekipa neturėjo sunkumų su finansais, ar algos buvo mokamos laiku?

– Ne, visiškai jokių vėlavimų nebuvo, aišku, iki koronaviruso. Kaip ir daug kur, vėliau įformino kaip bedarbius ir nemokėjo atlyginimų. Bet iki tol jokių problemų nebuvo.

– Pats dar turite metus galiojantį kontraktą su klubu. Ar jau galvojate apie ateitį? Svarstote likti komandoje ar svarstytumėte ir variantus išvykti?

– Kontraktas yra sezonui su galimybe vėliau pratęsti dar metams. Kol nebuvo tų savininkų, klausimų buvo visokių, nes nebuvo aišku, ar gausime licencijas žaisti lygoje, bet dabar situacija su savininkais susitvarkė, išsprendėme visas problemas.

Visi rūpesčiai nukrito, telieka žvelgti tolyn. Kol kas su jokiais klubais nesikalbu, esu atviras pasiūlymams, jei atsirastų kas geresnio, bet šiuo metu tiesiog laukiame ir ruošiamės naujam sezonui.

– Ar šiuo metu nors kiek bendraujate su klubu? Galbūt komanda yra pateikusi kokias nors gaires, kada turėtumėte grįžti?

– Maždaug žinome, kada turi prasidėti pasiruošimas, bet vėlgi, viskas priklauso nuo to, kokia bus situacija su virusu. Oficialių datų dar kol kas nėra.

– Virusas stipriai smogė ir vienam seniausių šalies klubų „Lokeren“, ir jis turėjo paskelbti bankrotą. Jūsų manymu, ar po šios krizės panašių atvejų gali pasitaikyti ir daugiau?

– Sezono metu dar dvi mūsų diviziono komandos skelbė bankrotą, bet pasikeitė savininkai ir pavyko išsigelbėti.

Dėl „Lokeren“ tai tikrai keista, dar praeitais metais jie iškrito iš aukščiausios lygos, visi tikėjosi, kad jie iškart kovos dėl pakilimo, tačiau jiems tas sezonas nesusiklostė ir liko paskutiniai.

O apskritai dėl tos situacijos – buvo rašyta, kad ne vienas klubas turi finansinių problemų, neaišku dėl licencijų ir dar net nėra oficialiai aiškių kito sezono gairių – kiek komandų žais, kokios komandos ir t. t.

– Pačioje pabaigoje klausimas – nesusijęs su futbolu. Esate būgnininkas, grojate grupėje „Old Label“. Turbūt esant Lietuvoje repeticijas derinti sekėsi lengviau, o kaip Belgijoje? Ar pavykdavo rasti laiko pamuzikuoti?

– Grojimas čia – tiesiog hobis, mes nesame rimti muzikantai (juokiasi – LRT.lt). Kol esu išvykęs, būna kūrybinė pertraukėlė, bet dabar, kai esu Marijampolėje, tai pats pamušu.

Turiu savo studiją, tai gana dažnai pamušu. Bet dabar turiu ir kitų reikalų – ruošiuosi vestuvėms, daug laiko ir tai užima.

Norisi padėkoti ir savo sužadėtinei Sonatai, kuri visad mane palaiko, keliauja kartu ir yra tikras ramstis – su ja visi pasikeitimai gyvenime daug lengvesni.

View this post on Instagram

Happy holidays! 🖤💓🎄

A post shared by tomassved (@tomassved) on

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt