Praėjusio sezono pabaigoje į Memfio „Grizzlies“ klubą išmainytas Jonas Valančiūnas šio sezono pradžioje neatrodė kaip žaidėjas, galintis tapti vienu jaunos ir greitos Tenesio valstijos komandos lyderiu. Vis dėlto, kaip rašo „The Athletic“, 28 metų centras ne tik puikiai prisitaikė prie naujos komandos žaidimo, bet ir vis dar sugeba tobulėti.
Jonas Valančiūnas yra seno sukirpimo gana lėtas, fiziškai stiprus centras, galintis žaisti tik vienintelėje savo centro pozicijoje. „Grizzlies“ ekipa žaidžia greitą krepšinį, kuriame žaidėjai dažnai keičiasi pozicijomis, o JV tam teoriškai visiškai netinka. „Grizzlies“ į priekį veda lygos naujokas įžaidėjas bei pirmą sezoną vyr. treneriu dirbantis Tayloras Jenkinsas. Lietuvis puikiai sutarė su senuoju treneriu ir buvusiu savo amžiaus įžaidėju, kuris buvo iškeistas.
Nepaisant visų šių aplinkybių – J. Valančiūno ir „Grizzlies“ žaidimas puikiai veikia.
Kaip rašo „The Athletic“ žurnalistas Peteris Edmistonas, tai veikia, nes abi pusės bando prisitaikyti vieni prie kitų. Jonas nusipelnė daug pagyrų už sugebėjimą augti ir prisitaikyti prie naujos komandos. T. Jenkinsą galima pagirti už tai, kad lietuviui suteikia daug šansų puolime, ypač prieš palankius varžovus.
„Grizzlies“ tikrai galėtų suteikti kur kas daugiau žaidimo laiko jaunajam Jarenui Jacksonui, kuris yra komandos ateities žaidėjas. Daugelis specialistų neabejoja, kad ilgainiui 20-metis 211 cm ūgio centras taps pagrindiniu Memfio ekipos centru. Vis dėlto komanda nusprendė nepaleisti J. Valančiūno, su kuriuo šią vasarą sudarė trejų metų 45 mln. dolerių vertės kontraktą. Ši sutartis vertinama, kaip labai „draugiška“ tiek klubui, tiek po sutarties jau ketvirtą dešimtį pradėsiančiam J. Valančiūnui.
Kone ryškiausias Jono žaidimo pėdsakas Memfyje – atkovoti kamuoliai. Iki sezono sustabdymo lietuvis per rungtynes rinko vidutiniškai po 11,2 atkovoto kamuolio (3,1 kam. puolime) ir tai yra geriausias skaičius jo karjeroje. Kai lietuvis yra aikštėje, varžovų komanda sugriebia 5,4 procento mažiau kamuolių puolime – tai Top-10 rodiklis visoje lygoje. Be to, „Grizzlies“ patys atkovoja 5 proc. daugiau kamuolių puolime su JV aikštėje.
Lietuvis taip pat yra talentingas žaidėjas puolime, puikiai gerinantis savo savybes. Jis visada puikiai statydavo užtvaras bei buvo idealus partneris žaidžiant derinį du prieš du. Su Ja Morantu ir Tyusu Jonesu įžaidėjo pozicijoje lietuvis suranda labai daug lengvų šansų pelnyti taškus.
Šiuos dalykus JV puikiai darė visą karjerą, tačiau šiame sezone jis sugebėjo net ir patobulėti ten, kur anksčiau nebuvo pavojingas. Jau prieš pora metų Toronte vis dažniau išmesdavęs tritaškį šį sezoną J. Valančiūnas per rungtynes pataiko vidutiniškai po 1,3 tolimo metimo, juos atlikdamas solidžiu 36,7 proc. taiklumu. T. Jenkinsas paprašė lietuvio kur kas dažniau atakuoti iš toli, lietuviui tai nėra lengva ir natūralu, tačiau vis tiek pavyko.
Kita svarbi „Grizzlies“ žaidimo dalis – nuolatinis dalijimasis kamuoliu. Kiekvienas aikštėje esantis žaidėjas turi bet kuriuo metu būti pasirengęs atlikti perdavimą, o Jonas šioje vietoje irgi labai stipriai pagerėjo. Iki šiol per visą savo karjerą lietuvis vidutiniškai per mačą atlikdavo vos po 0,7 rezultatyvaus perdavimo, o šį sezoną šis rodiklis beveik patrigubėjo – iki 1,9 rez. perdavimo per susitikimą. Sezono eigoje lietuvis vis geriau sugeba surasti ir perduoti kamuolį ir J. Jacksonui. Sezono pradžioje tai ne visada sekėsi gerai, tačiau lietuvis nepasidavė ir patobulėjo.
„The Athletic“ suskaičiavo, kad „Grizzlies“ klubui geriausia, kai J. Valančiūnas per mačą žaidžia po maždaug 28 min. 9 sykius šį sezoną lietuvis rungtyniavo virš 30 minučių, o per šias rungtynes Memfio ekipa laimėjo 5 sykius. Iki 27 minučių aikštėje lietuvis buvo 32-ose rungtynės, iš kurių „Grizzlies“ laimėjo vos 10. Tačiau kai J. Valančiūnas žaidė 27–30 min., „Grizzlies“ laimėjo 15 mačų iš 21.
Lietuvis puikiai žaidžia gynyboje, tačiau jam dažnai būna sunku prieš mažesnio ūgio aukštaūgius. Komandos dažnai prieš „Grizzlies“ naudoja mažus penketus, bando lietuvį ištraukti gintis kuo arčiau trijų taškų linijos. Jeigu taip žaidžiant varžovai ima gerai pataikyti, T. Jenkinsui tenka sodinti JV ant suolo.
Taip pat lietuvis nežaidžia tuomet, kai „Grizzlies“ naudoja žemą penketą. Nors lietuvis ir pagerino tolimų metimų taiklumą, tačiau jis vis tiek neatakuoja dažnai, o jo ūgis ir jėga toli nuo krepšio neduoda jokios naudos. Kuo J. Valančiūnas toliau nuo krepšio – tuo gilesnės tampa ir „Grizzlies“ bėdos kovojant dėl atšokusių kamuolių.
Kaip Nickas Nurse`as Toronte, taip ir T. Jenkinsas Memfyje suprato, kad J. Valančiūnas yra puikus žaidėjas tam tikroms situacijoms. Išnaudok jį tinkamai prie tinkamų žaidėjų ir turėsi įspūdingą ginklą už puikią kainą. Lietuvis yra puikus komandos draugas, nemėgstantis išsišokti, tad puikiai sutaria net ir su kone dešimtmečių jaunesniais komandos draugais, tapdamas jiems puikiu pavyzdžiu.
Jo sutartis su komanda galios dar du sezonus, tokie centrai neturi labai daug paklausos NBA, tad nereikia tikėtis, kad artimiausiu metu lietuviui tektų keisti komandą. Ypač, kai jai sekasi geriau, nei tikėtasi.
Prieš sustabdant sezoną „Grizzlies“ turėjo 32 pergales ir 33 pralaimėjimus bei buvo aštuntoje Vakarų konferencijos vietoje – rimtai pretendavo į atkrintamąsias. Prieš sezoną apie jas nelabai svajojo ir didžiausi optimistai.
