Naujienų srautas

Sportas2020.05.12 19:07

Į kitą rungtį persiorientuoti bandantis sprinteris Žustautas apie olimpinių žaidynių nukėlimą: gal net apsidžiaugiau

Pasaulio ir Europos čempionas Henrikas Žustautas pagaliau gali treniruotis tikroje sporto bazėje, tačiau sprinto rungtį itin mėgusiam ir Rio de Žaneiro žaidynėse jau dalyvausiam kanojininkui kelias iki antrųjų savo žaidynių laukia ilgas ir sunkus. Panaikinus kai kurias rungtis 200 m sprinte puikiai irklavusiam Henrikui tenka priprasti ne tik prie porininko, bet ir prie penkis sykius ilgesnio nuotolio. Sužinojęs, kad Tokijo žaidynės nukeliamos metams H. Žustautas net apsidžiaugė – bus daugiau laiko pabandyti „sumedžioti“ formą ir kelialapį.

Persiorientavimas iš nebe olimpinės vienviečių kanojų 200 m distancijos užtruko – 2019-ųjų pasaulio čempionato dviviečių kanojų 1000 metrų nuotolyje kartu su porininku Ilja Dovidovskiu olimpinio kelialapio iškovoti nepavyko.

Tiesa, vėliau pasaulio čempionate H. Žustautas supyko ir iškovojo auksą savo mėgstamiausioje 200 metrų rungtyje. Nors medalis gražus, o ir pasaulio čempiono titulas puošia bet kurio sportininko CV, tačiau neolimpine rungtimi tapusi 200 m distancija kelio į Tokiją neatvėrė.

Henrikui ir Ilja toliau tenka sunkiai dirbti ir ne tik vis geriau pažinti vienam kitą, suprasti savo rungties niuansus, bet ir ruoštis kovai dėl olimpinio kelialapio.

„Yra atvejų, kad nepavyksta persiorientuoti, bet, tikiuosi, pavyks. Skiriasi pasirengimas, skiriasi atkarpų ilgis ir greitis. Jau galiu daug ilgiau irkluoti greitai, tai persiorientuoju, bet iki šiol dar olimpinio lygio rezultato dar nebuvo“, – LRT televizijai pasakojo kanojininkas.

– Kiek laiko jau treniruojatės Trakų irklavimo bazėje?

– Bazėje irkluojame apie pora savaičių. Tačiau mūsų sporto šaka dėkinga, kad galime treniruotis bet kokiame ežere, tai būdavo, kad pasiimdavome savo valtį ir kažkur nuvažiuodavome pairkluoti. Dabar, kai leidžia treniruotis sporto bazėje, tai kur kas geriau – ir sporto salė yra, ir valtis turime, kur laikyti, ir į dušą nueiti po treniruotės.

– Tarptautinė baidarių ir kanojų federacija kol kas nepaskelbė apie kokias nors oficialias varžybas. Kaip dėliojate sezono tikslus, kai tokia nežinomybė, ar išvis turėsite varžybų?

– Nežinome kol kas nieko, tačiau sportuojame. Manome, kad iki vasaros praneš, ar bus Europos ir pasaulio čempionatai, bet, manau, kad nebus, tai tiesiog palaikome tą formą, bet neforsuojame. Kaip bus, taip bus. Jeigu čempionatai įvyks, tai ne greičiau nei rugsėjo mėnesį, tai per visą vasarą tikrai galima pasiruošti.

– Kaip, apskritai, sutikote žinias apie atšaukiamas varžybas, tarp jų ir olimpinės atrankos bei Tokijo olimpines žaidynes?

– Gal net apsidžiaugiau, nes man vis tiek dar trūksta laiko persiorientuoti į ilgesnę, 1000 m distanciją, tai dar vienas papildomas sezonas galėtų būti naudingas. Tačiau, vis tiek buvau nusiteikęs, kad gegužę kovosime dėl olimpinio kelialapio, o kovo 15 dieną, grįžę į Lietuvą, supratome, kad varžybų nebus.

Daug darbo įdėta, jau pusę suplanuotų stovyklų turėjome, artėjome prie varžybų greičio, tai kažkiek liūdna, bet turėsiu dar vieną papildomą sezoną pasiruošti.

– Kaip sekėsi treniruotėse su L. Dovidovskiu? Ar spėjote pasiekti gerą sportinę formą prieš karantiną?

– Sunku pasakyti, nes tik kovo mėnesį susėdome į dvivietę, iki tol dirbome individualiai vienvietėse. Tik kokias penkias treniruotės buvome padarę dvivietėje, balandį būtų pasimatęs tikrasis pajėgumas. Sunku prognozuoti, bet dirbome stipriai ir norėjome pasiekti gerą sportinę formą. Bandysime kitais metais.

– Jau kelerius metus kalbame, kaip sekasi persiorientuoti į penkiskart ilgesnę distanciją. Kiek manote gali prireikti laiko, kad pasiektumėte aukščiausio lygio rezultatus?

– Sunku pasakyti. Yra atvejų, kad nepavyksta persiorientuoti, bet, tikiuosi, pavyks. Skiriasi pasirengimas, skiriasi atkarpų ilgis ir greitis. Jau galiu daug ilgiau irkluoti greitai, tai persiorientuoju, bet iki šiol dar olimpinio lygio rezultato dar nebuvo. Sunku pasakyti, kaip šiais metais būtų buvę, galbūt pagaliau būtume persilaužę.

– Ko labiausiai trūksta, kad tas persiorientavimas būtų lengvesnis?

– Jeigu žinočiau, tą ir daryčiau. Žinoma, ir techniką reikia pakeisti. Reikia galingumą ir darbingumą kuo ilgiau išlaikyti. Taip pat ir persėdimas į dvivietę... Esu bandęs irkluoti dvivietėje, bet beveik visada nesėkmingai. O šįkart dar ir distancija ilgesnė.

Ir porininkui sunku, ir man sunku, bet bandome ir tobulėjame kiekvienais metais. O, kiek laiko dar prireiks, kad aukščiausią lygį pasiektume, sunku prognozuoti... Gal kitais metais, gal kitoms olimpinėms žaidynėms.

– Pernai tapote ir savo mėgstamos, tačiau jau nebe olimpinės kanojų 200 m distancijos pasaulio čempionu. Planavote ir šiemet varžytis šiame nuotolyje?

– Taip, šiemet turėjo pirmą kartą vykti neolimpinių rungčių pasaulio čempionatas. Jis dar neatšauktas, tik nukeltas iki rugsėjo–spalio mėnesio. Jeigu būtume neiškovoję olimpinio kelialapio, tai būčiau šioms pirmenybėms dar pasirengęs.

O, kad pernai laimėjau 200 m distanciją, net pačiam sunku pasakyti, kodėl, bet gal daug pykčio buvo, kad nepasisekė pasaulio čempionate dviviečių kanojų 1000 m varžybos ir nepavyko iškovoti olimpinio kelialapio, tad „susprogau“ 200 m rungtyje.

Visada startuoju ir 200 m tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse varžybose, nes jau daug metų tai buvo mano rungtis, net specialaus pasirengimo nereikia, tiesiog sau įrodau, kad galiu, nes sprinterio savybės dar išlikusios. Puikiai žinau viską – nuo apšilimo iki finišo. Galima būtų mane naktį pažadinti ir žinočiau, kaip irkluoti šiame nuotolyje. To negaliu pasakyti apie 1000 metrų, nes nesu įsitikinęs, koks apšilimas geriausiai tinka.

– Kiek svarbu jums turėti ir varžybų, ne tik treniruotis?

– Sunkiausia, kai reikia tiesiog treniruotis be varžybų. Nuo pat vaikystės mėgstu varžytis. Norėtųsi, kad būtų tų varžybų, kad bent Lietuvoje tarpusavyje galėtume pasivaržyti, net nesvarbu, kokioje distancijoje, ar kokiomis kanojomis.

Tarptautinėje arenoje, manau, nebus varžybų, nors norėčiau ar kokio pasaulio taurės etapo, ar kitokių varžybų. Visada smagu varžytis. O pusantrų metų be varžybų ištverti sunku būtų.

– Kaip atrodo treniruotės dabar?

– Vėl treniruojamės vienvietėmis kanojomis, nežinome, ar turėsime varžybų, į dvivietę sėstume, jeigu tikrai žinotume, kad turėsime varžybas. Tik artėjant varžyboms susėdame į kanoją ir bandome vienas kitą pajausti, prisiderinti, bet iš pradžių turime individualiai būti stiprūs, kad galėtumėme į dvivietę susėsti.

– Po praėjusių metų nesėkmingo pasaulio čempionato nusivylimo vis dar yra?

– Realiai mąstant, gal ir nebuvo mums šanso ten iškovoti olimpinį kelialapį. Pasižiūrėjus pasaulio čempionato finalą, pamatėme, kokia didelė konkurencija. Europos ir pasaulio čempionai net tarp prizininkų neprasibrovė. Kanojų sporte Europos šalys buvo stipriausios, o dabar net tarp penkių stipriausiųjų nebuvo. Tikrai konkurencija milžiniška.

Gal ir nebuvome pasirengę iškovoti olimpinio kelialapio, bet norėjosi bent arčiau lyderių būti, bet buvome diskvalifikuoti ir tik dėl to atsirado daug pykčio. Sezonas sunkus buvo. Kartu neanalizavome tos nesėkmės, gal atskirai kiekvienas. Patys suprantame, kad dar per silpni buvome, per daug atsiliekame nuo pagrindinių varžovų. Reikia dirbti sunkiau ir kovoti iki galo. Yra pavyzdžių pasaulyje, kai kanojininkai ir 200 m, ir 1000 m irkluoja gerai. Viskas įmanoma, tik reikia sunkiai dirbti.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi