Sportas

2020.05.09 20:01

Moterų krepšinis Lietuvoje: milžiniškas atotrūkis nuo vyrų, siekiamybė – Latvijoje

Po koronaviruso pandemijos ateinanti finansinė krizė stipriai purto pasaulio ir Lietuvos sportą. Nuostolius jau skaičiuoja Lietuvos krepšinio pažiba Kauno „Žalgiris“, tačiau dar sunkesni laikai gali laukti moterų krepšinio. Šis ir taip sulaukia menko dėmesio ir finansavimo. Šalies čempionate šį sezoną varžėsi penkios komandos, kurios Baltijos šalių kontekste stipriai atsilieka nuo kaimynės Latvijos, o planai plėstis gali būti pristabdyti.

Svarbūs pokyčiai pandemijos akivaizdoje aplankė po sustabdyto čempionato nugalėtoja paskelbtą Vilniaus „Kibirkštį“. Šis klubas aukščiausioje Moterų lygoje turi net dvi iš penkių komandų – „Kibirkštį-MRU“ ir „Kibirkštį-VKM“.

„Kibirkštis-MRU“ sutabdytame čempionate spėjo iškovoti vienuolika pergalių iš eilės, tačiau Karalienės taurės finale nusileido Kauno „Aistėms“, o Baltijos čempionate liko tik ketvirta. Po ne itin sėkmingo sezono iš pareigų pasitraukė septynerius metus klubui vadovavęs Dainius Virbickas. Jį pakeitė aštuonerius metus Sostinės krepšinio mokykloje dirbęs ir jai vadovavęs Justas Jankauskas.

Vos prieš savaitę pareigas pradėjęs eiti teisininko išsilavinimą turintis krepšinio vadybininkas pripažįsta, kad tai neeilinis iššūkis: „Nauja pozicija visada reikalauja naujų idėjų ir minčių. Visą laiką praleidau vaikų krepšinyje. Norėjau pasitraukti, nes darbas pradėjo kartotis – pradėjo kilti tos pačios problemos. Aišku, niekas nenumatė, kad kils pandemija. Galbūt tas laikotarpis būtų vėl įdomesnis. Tiesiog norėjau naujų iššūkių.“

Koronaviruso pandemija žada nemenką smūgį moterų krepšiniui

Klubai priklausomi nuo savivaldybių

Lietuvos vyrų krepšinio klubai regionuose negali išgyventi be savivaldybių malonės ir pinigų, tačiau pasitelkę profesionalesnius vadybininkus gali sulaukti ir verslo dėmesio. Tuo tarpu, moterų klubų biudžetai yra tiesiogiai priklausomi nuo savivaldybių.

Kol kas neaišku, kiek jos bus linkusios paremti klubus kitą sezoną, bet problemų kyla jau dabar. Moterų lygos direktorius Giedrius Gustas tikina, kad komandos nesulaukia žadėtų lėšų ir šiam sezonui.

„Kai kurios komandos yra negavusios finansavimo dar iš praėjusio sezono. Kai kurioms buvo pažadėta padidinti finansavimą, bet tai nebuvo padaryta. Jos gavo tą pačią, nedidelę sumą. Kol kas daug kas neaišku, bet dėliojame kito sezono skaičius ir komandas“, – aiškino G. Gustas.

Buvęs krepšininkas pripažįsta, kad penkių komandų lyga nėra siekiamybė, o tik atspirties taškas. Buvo tikimasi, kad jau artimiausiais metais prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių komandų prisijungs klubai iš Alytaus, Marijampolės, Kėdainių ir Jonavos. Bet užklupusi koronaviruso krizė greičiausiai šiuos užmojus pristabdys.

Gana ramiai situaciją priima naujasis „Kibirkšties“ vadovas, kuris tikisi sulaukti žadėtos paramos iš Vilniaus savivaldybės: „Mes esame priklausomi nuo savivaldybės ir kol kas nėra jokių indikacijų, kad galėtų būti mažinamas mūsų biudžetas. Mes ruošiamės kitam sezonui, o kaip apskritai bus su moterų krepšiniu, tai didelis klausimas.

Tuo labiau, kad ir aplinkui nėra gera situacija. Rygoje jau yra klaustukas dėl komandos, Lenkijoje bankrutuoja keli moterų krepšinio klubai. Ypač klubai, kurie priklauso nuo rėmėjų, gali sunkiai išgyventi. Ir nuo savivaldybių priklausomiems klubams bus sudėtingas laikotarpis.“

Iki lygybės – labai toli

G. Gustas pabrėžia, kad moterų krepšinio klubų išlaikymas miestų savivaldybėms tikrai nėra didžiulė našta jau vien dėl to, kad moterų komandų biudžetai yra kuklūs.

„Šiandien daug kalbame apie moterų ir vyrų lygybę, bet lyginant moterų ir vyrų klubų finansavimą, kai moterų komandos žaidžia aukščiausioje Lietuvos lygoje ir tarptautinėje Baltijos lygoje, tai moterų klubų biudžetas gaunasi tik 5–6 proc. vyrų klubo biudžeto. Tai tikrai yra didžiuliai skirtumai ir tai nėra dideli pinigai savivaldybei“, – tikina Moterų lygos direktorius.

Vilniaus „Kibirkštis“ yra sudaryta iš jaunų Lietuvos krepšininkių ir J. Jankauskas tikina, kad klubas ir toliau eis šiuo keliu. Visų pirma, dėl to, kad legionierėms ar pajėgiausioms Lietuvos krepšininkėms pritraukti reiktų atskiro rėmėjo.

„Nesakau, kad tai yra neįmanoma, bet tai yra labai sunku. Visada galima ieškoti galimybių, bet tai ilgas darbas. Moterų lyga jau sunkiai prisitraukia rėmėjus, tai atskiriems klubams prisitraukti rėmėjus bus dar sudėtingiau.

Mūsų pagrindinis tikslas yra ilgalaikė strategija. Legionierėms reikia papildomo finansavimo. Tam reikia pinigų. Vis tiek remsimės pagrinde lietuvėmis. Ieškosime būdų prisitraukti geresnes lietuves į klubą. Kalbama, kad atlyginimai kris daugiau nei 50 procentų, tai gal ir turėsime galimybę pasikviesti kokią legionierę. Svarstysime, kaip geriausia pasiielgti, bet šimtu procentų orientuosimės į lietuves“, – savo viziją Vilniaus klubui piešė J. Jankauskas.

Baltijos lyderė – Latvija

Baltijos krepšinio lygoje galva aukščiau už kitas komandas yra Rygos TTT ekipa, kuri žaidžia moterų Eurolygoje, o jai atstovaujanti Kitija Laksa moterų NBA naujokų biržoje buvo pašaukta 11-a Sietlo „Storm“ klubo.

Rygos klubą taip pat palies užgriuvusi krizė, kuri gali lemti tolesnį ekipos pajėgumą, bet moterų krepšinis Latvijoje yra kur kas geresnėse pozicijose.

„Finaliniame Baltijos čempionato ketverte buvo dvi lietuvių ir dvi latvių komandos. Šiuo metu latvės yra lyderių pozicijoje. Rygoje moterų krepšinis yra gal net populiaresnis nei vyrų. Lietuviai yra kaip ir antroje vietoje.

Viskas atsiremia į finansavimą. Latvijoje yra geras klubų finansavimas. Galbūt į mūsų komandą sugrįš pajėgios lietuvės ir mes vieną dieną kaip lygūs varžysimės su Rygos TTT. Gerai, kad Baltijos lygoje turime tokią siekiamybę, turime kam įkąsti. Bet mūsų klubas šį sezoną dar pralaimėjo ir Kauno „Aistėms“. Taip, kad patys turime, ką įrodyti. Mūsų tikslas yra gerai pasirodyti Baltijos lygoje ir gal po dvejų metų kažką nuveikti ir Europoje“, – apie pašonėje sveiką konkurenciją sudarančią Latvijos ekipą kalba J. Jankauskas.

Lietuvos moterų krepšinis lenkia Estijos, kurioje stipriausios yra universitetų komandos. Tai pusiau profesionalūs klubai, kuriuose studentėms yra mokamos stipendijos.

Viltis ateičiai

14-metės Justės Veronikos Jocytės sėkmės istorija yra viltis visam likusiam Lietuvos moterų krepšiniui. Visų pirma, dėl to, kad krepšininkės karjeros siekiančios mergaitės gali matyti perspektyvą.

„Kiekvienas sužibėjimas ir kiekviena sėkmės istorija tikrai padeda populiarinti sporto šaką. Šiuo atveju Jocytė sužaidė labai gerą čempionatą ir iškart išvažiavo sportuoti į Prancūziją ir pelnė pripažinimą. Tai parodo, kad moterų krepšinis nėra toks nematomas.

Stebi kitos šalys ir kiti žmonės. Tikrai yra galimybių kažkur pajudėti. Tai nėra taip, kad aš žaisiu Lietuvoje ir daugiau jokių galimybių nėra. Tikrai nemažai lietuvių moterų žaidžia užsienio klubuose ir tokie saulės spindulėliai tiek klubų vadovams, treneriams pradžiugina dieną. Parodo, kad judame teisinga linkme“, – įsitikinęs „Kibirkšties“ vadovas.

J. Jankauskas džiaugiasi, kad Lietuvos krepšinio federacijos inicijuoti projektai mergaičių krepšiniui jau duoda vaisių ir situacija šalyje yra geresnė nei prieš kelerius metus, nors išlaikyti mergaites krepšinyje yra iššūkis.

Dvejus metus Moterų lygai vadovaujantis G. Gustas taip pat jaučia progresą: „Pagrindinis padarytas darbas yra nematomas. Moterų komandos atsirado vyrų klubų piramidėse. Tos penkios komandos yra pagrindas. Visos komandos ir daugelis žaidėjų yra jaunos. Joms reikia laiko užaugti ir įsivažiuoti. Lygos ir komandos nesusikuria per vieną sezoną. Tai yra nuoseklus, ilgas darbas.“