Kol pasaulio sportą sukausčiusi koronaviruso pandemija, vis daugiau sporto persikelia į virtualią erdvę, kur galima varžytis tarpusavyje neišeinant iš namų ir, rungtynes transliuojant tiesiogiai, suteikti pramogą ir žiūrovams. Tokį produktą pirmą kartą nusprendė suteikti ir UEFA, priėmusi sprendimą pirmą kartą surengti virtualų Europos futbolo čempionatą.
Šią vasarą futbolo sirgalius turėjo džiuginti ir tikrasis Europos čempionatas, jame 24 komandos dvylikoje miestų būtų susikovusios dėl Europos futbolo karalių karūnos, kurią nuo 2016-ųjų nešioja Portugalija, tačiau pasaulį iš dalies paralyžiavęs koronavirusas savo žymę paliko ir čia – renginį buvo nuspręsta perkelti į kitus metus.
Tačiau dar praėjusių metų antroje pusėje UEFA pranešė, kad pirmą kartą rengs ir virtualų Europos čempionatą, kuriame, kaip ir realybėje, rungtis galės visos narės asociacijos.
Šia galimybe pasinaudojo ir Lietuva – LFF ėmėsi burti savo esporto komandą, ji startavo čempionato atrankos varžybose.
Varžybų sistema paprasta – penkių komandų grupėje visos šalys tarpusavyje oficialiai sužaidžia po du kartus – kartą per savaitę. Viena komanda su kita žaidžia iš karto dvejas rungtynes, o kaip vienas oficialus rezultatas skaičiuojamas suminis įvarčių skaičius. Tarkime, jei pirmosios rungtynės baigiasi 1:1, o antrosios – 2:2, bendras rezultatas bus lygus – 3:3.
Pirmąją atrankos dieną Lietuvos rinktinė strigo, tačiau antrąją jau pasirodė geriau ir pateko į atkrintamųjų etapą, iš kurio jau netoli matėsi ir pagrindinis čempionato etapas.
Visgi lietuviai jame pasirodė banguotai, penkių komandų grupėje užėmė ketvirtąją vietą ir svajonę sužaisti pagrindiniame turnyre turės atidėti ateičiai.
Į pagrindinį turnyrą iš viso pateko 16 šalių, jos pagrindinėse varžybose susirungs gegužės 23–24 dienomis. Aštuonios stipriausios komandos tarpusavyje išsidalins net 100 tūkstančių eurų prizą, iš jų 40 tūkstančių atiteks čempionams.
Jei kalbėtume apie Lietuvos komandą, ji buvo suburta šiam turnyrui ir, nors vyrauja nuomonė, kad žaidimui daug žmonių nereikia, štabą čia sudarė net šeši esporto entuziastai.
Rinktinės vadovu tapo Edgaras Abromavičius, treneriu – Martynas Bendikas, skautu – Aleksas Stankevičius, psichologu – Andrius Liachovičius, o prie pultelių sėdo maždaug 40 žmonių atrankines varžybas laimėję Donatas Grabarčiukas ir Edgaras Skrielius.
Pokalbyje su LRT.lt rinktinės treneris M. Bendikas plačiau nupasakojo tokių varžybų specifiką, apibūdino dažnai nematomą kiekvieno štabo nario darbą ir aptarė galimas esporto perspektyvas Lietuvoje ir pasaulyje.
– Iškart po turnyro minėjote, kad buvo galima pasirodyti ir geriau, bet ar kaip pirmam kartui buvo tikslinga tikėtis patekti iš karto į Europos čempionatą?
– Pirmam kartui tikėtis didelių aukštumų buvo išties drąsu, tačiau ambicijų būti tarp geriausių turėjome žinodami, kiek darbo buvo įdėta į rinktinės paruošimą. Anksčiau minėjau, jog buvome verti žaisti pagrindiniame turnyre, ir šių žodžių neatsiimu, nes Lietuvai tikrai atstovavo pajėgūs ir nemažą patirtį sukaupę žaidėjai, galėję mesti iššūkį bet kuriam varžovui. Tiesa, reikia pripažinti, kad didžiųjų šalių komandose rungtyniauja profesionalai, turintys gerokai daugiau tarptautinių varžybų patirties, o kovojant su tokiais varžovais kaip Liuksemburgas, Danija ar Kazachstanas mums neretai pritrūkdavo ir sėkmės. Bet kokiu atveju, patekimas tarp 20 stipriausių Europoje debiutantams yra išties geras rezultatas.
– Vėlgi, kalbant apie visą komandą, žaidėjų vaidmenys tarsi ir yra aiškūs, tačiau už ką konkrečiai atsakingas treneris, skautas? Turėjote ir psichologą – ką konkrečiai komandoje darė jis? Kada nusprendėte, kad toks žmogus yra reikalingas?
– Mūsų skautas Aleksas puikiai pažįsta Lietuvos „Pro Evolution Soccer“ žaidėjų bendruomenę, todėl jo darbas buvo svarbus dar prieš prasidedant nacionalinei atrankai. Jis skleidė žinutę apie atranką mažiau patyrusiems žaidėjams, o taip pat ragino nusivalyti dulkes nuo pultelių ir žaidimo veteranus. „UEFA eEuro“ turnyro metu Aleksas stebėjo, kaip žaidžia mūsų varžovai. Jis domėjosi tendencijomis kitose grupėse ir tikrino, kaip veikia kitų žaidėjų naudojami taktiniai sumanymai. Mūsų skautas taip pat dalyvavo ir treniruočių procese, žaidė su rinktinės nariais kontrolinius mačus.
Sporto psichologas prie rinktinės štabo prisijungė atrankos turnyro pradžioje. Pirmajame rate mums sekėsi gana sunkiai, o koją žaidėjams šiek tiek kišo ir jaudulys bei spaudimas iš sirgalių, atsiradęs dėl nemažo turnyro ažiotažo. Norėjome lemiamoms kovoms pasiruošti maksimaliai gerai, todėl pagalbos ranką ištiesė Andrius. Sporto psichologai įprastai turi didelę įtaką sportininkų rezultatams, o apie psichologinį pasirengimą po didelių pergalių yra prabilę dauguma garsiausių pasaulio atletų. Andriaus pagalba leido mūsų žaidėjams savo turimus gebėjimus realizuoti užtikrinčiau.
Išklausę skauto ir psichologo patarimus, prieš kiekvienas rungtynes ruošėme žaidybinį planą, su žaidėjais aptardavome taktiką, akcentuodavome savo stiprybes. Svarbu buvo identifikuoti ir stipriąsias varžovų puses bei atrasti jų žaidime spragų. Po rungtynių analizuodavome savo klaidas ir bandėme užtikrinti, kad jos nepasikartotų. Trenerio funkcija buvo labiau patariamoji, nes patį žaidimą geriausiai išmano žaidėjai. Donatas ir Edgaras šiuo metu Lietuvoje yra geriausi, todėl jais pasitikėjome ir į griežtus rėmus tikrai nestatėme. Norėjome, kad jie mėgautųsi tuo, ką daro.
LaVaras Ballas yra sakęs, jog NBA treneriai, tokie kaip Steve`as Kerras, yra krepšinio „Milli Vanilli“, nes jų sėkmė priklauso tik nuo komandoje turimų žaidėjų. Panašiai yra ir esporte (šypsosi).
– Kiek laiko žaidėjai kasdien praleisdavo treniruodamiesi? Kokio pobūdžio tos treniruotės būdavo?
– Žaidėjai kiekvieną dieną treniruotėms skirdavo bent po valandą. Taip buvo siekiama palaikyti žaidybinį ritmą, tačiau tuo pačiu metu ir nepersižaisti, nes iš per didelio krūvio naudos nebūtų buvę. Treniruočių pobūdis – įvairūs draugiški mačai: prieš kitus „UEFA eEuro“ dalyvius, prieš geriausius Lietuvos žaidėjus, atsitiktinius tinklo parinktus varžovus, o taip pat ir prieš kompiuterį. Kuo įvairesni varžovai treniruotėse, tuo geriau galima pasiruošti įvairioms situacijoms oficialiose rungtynėse.
– Nors neretai populiariausiu futbolo žaidimu yra laikoma FIFA, šis turnyras yra vykdomas PES platformoje. Kokie yra jos pranašumai, kodėl pasirinkta būtent ši platforma? Ar tai yra grynai UEFA sutarties su KONAMI, kurie ir yra žaidimo kūrėjai, dalykas?
– Esminė priežastis – KONAMI išleistas žaidimo priedas, jame buvo sukurtos visų Europos šalių rinktinės. FIFA to neturi. Kalbant apie klubinius turnyrus, daug ką išties lemia susitarimai. Pavyzdžiui, „Premier“ lyga savo e. futbolo pirmenybes rengia su FIFA, nes turi susitarimą su šio žaidimo gamintojais, o glaudžiai su KONAMI bendradarbiaujančios „Barcelona“, „Bayern“ ar „Juventus“ ekipos dalyvauja oficialiame „Pro Evolution Soccer“ čempionate.
Šių žaidimų turnyrų principai skiriasi, o e. sporto disciplinai artimesnis siekia būti „Pro Evolution Soccer“, kuris pernai ne veltui pakeitė pavadinimą į „eFootball PES 2020“ bei susikoncentravo į tai, kad taptų pagrindine platforma būtent esporto turnyrams.
Žaidimus lyginantys ekspertai įprastai pabrėžia, jog FIFA yra futbolo arkada, daugiau dėmesio skirianti estetikai, o „Pro Evolution Soccer“ – kiek tikroviškesnis simuliatorius, įdedantis daugiau darbo į vadinamojo „gameplay“ ištobulinimą.
– Kalbant apie patį žaidimą – ar ten stipresnės realiame pasaulyje rinktinės turi pranašumą ir kompiuteriniuose turnyruose, ar yra sukurta sistema, kuri tuos pajėgumus išlygintų ir viską lemtų realus už ekrano esančių žaidėjų pajėgumas?
– Visų žaidėjų reitingai yra suvienodinti. Tiesa, visiškai išlyginti yra bendri komandų reitingai, o pačių žaidėjų pajėgumai šiek tiek svyruoja. Dėl to vieniems nuskyla šiek tiek labiau, o kitiems – mažiau. Nemažai lemia ne tik žaidėjų reitingas, bet ir įgūdžiai bei galimybės juos pritaikyti. Pavyzdžiui, iš aukšto reitingo lietuvių žaidėjo naudos gali būti mažai, nes kartais jo užkelti įgūdžių rodikliai nėra ypač reikšmingi, o įgūdžiai, reikalingi jo pozicijos žaidėjui, yra maži.
Taigi, nors reitingai yra beveik lygūs, rinktinėje neturėjome tokio kalibro puolėjų kaip Kylianas Mbappe, Robertas Lewandowskis ar Romelu Lukaku. Labiausiai pravertė greičiu išsiskyręs ir daugiausia įvarčių mums pelnęs Paulius Golubickas, tačiau labai trūko antro puolėjo – Karolio Laukžemio greitis ir atakų užbaigimo įgūdžiai gerokai nuvylė. Rinktinėje turėjome daugybę panašių vidurio saugų ir nė vieno atakuojančiojo saugo, nors ši pozicija šiame žaidime yra bene svarbiausia.
Trūkumai ypač išryškėjo antrajame atrankos etape. Buvo akivaizdu, kad ispanų turimi žaidėjai yra techniškesni ir greitesni, o turkų – tvirtesni, todėl su jais buvo sunku pasistumdyti bei kovoti dėl kamuolių antrajame aukšte. Panašią į mūsų rinktinę su daugybe apylygių vidurio saugų turėjo danai, jie šioje atrankoje mums tapo didžiausia staigmena.
– Gal teko domėtis, ar patys rinktinės žaidėjai sekė jūsų pasirodymą? Gal žinote, kurie yra mėgėjai pažaisti ir patys?
– Kiek žinau, palaikymo žinučių iš jų gauta nebuvo (šypsosi). O gaila, galbūt žaidėjams tai būtų buvęs visai neblogas paskatinimas. Tiesa, teko girdėti, kad pasirodymu domėjosi Justas Lasickas ir Danielis Romanovskis, jie pultelius į rankas paima ir patys.
Kalbant daugiau apie žaidžiančius futbolininkus, verta paminėti, jog vienu geriausių Lietuvos „Pro Evolution Soccer“ žaidėjų ilgai buvo Gratas Sirgėdas, prieš jį ne vieną pralaimėjimą praeityje teko patirti ir man pačiam.
– Kitose šalyse jau žaidė iš to gyvenantys profesionalai – kiek toli yra Lietuva, kad ir čia tai taptų šaka, iš kurios būtų galima gyventi?
– Esportas sporto klubams yra alternatyvus komunikacijos kanalas, padedantis pritraukti naujų, įprastai jaunesnio amžiaus gerbėjų arba palaikyti ryšį su esamais sirgaliais. Tai taip pat gali tapti papildomu svertu derybose su rėmėjais. Šiuos faktorius suprantantys didieji Europos futbolo klubai esportui skiria nemažą dėmesį ir siekia, kad jų garbę gintų patys geriausi efutbolo žaidėjai.
Esportu yra susidomėję ir Lietuvos futbolo klubai, todėl ateityje galbūt turėsime ir įdomias mūsų šalies e. futbolo pirmenybes. Kas žino, galbūt viena iš Lietuvos ekipų išugdys žaidėją, kuris taps rinktinės žvaigžde, kitame Europos čempionate įrodys pranašumą prieš pajėgiausius žaidėjus ir pats sulauks pasiūlymų pasirašyti kontraktą su „Bayern“, „Barcelona“ ar „Juventus“.
– Žiūrint į bendrus bruožus, ar galima nupiešti tradicinio žaidėjo paveikslą? Tarkime, pagal amžių, išsilavinimą, kitus faktorius? Tiek žiūrint Lietuvoje, tiek ir užsienyje.
– Nupiešti paveikslą nėra paprasta. Mūsų rinktinėje žaidė du suaugę, dirbantys žmonės. Šiame turnyre tokių dalyvių buvo nemažai, o viena to priežasčių yra tai, jog „Pro Evolution Soccer“ išsiskiria fanų lojalumu – daugybė žaidėjų yra prisirišę prie šio simuliatoriaus jau daug metų. Kalbant apie e. sportą bendrai, juo įprastai užsiima jaunesnio amžiaus asmenys.
– Ar palaikote ryšius su kitų šalių esporto atstovais, kiek tarpusavyje dalijatės savo patirtimis?
– Ryšys su kitų šalių žaidėjais yra, su kai kuriais iš jų mūsiškiai neoficialiuose turnyruose yra susitikę ir anksčiau. Kiek žinau, žaidėjai daugiausia bendravo su Bulgarijos nacionalinės komandos nariais, kurie dar prieš atrankos startą davė kelis naudingus patarimus.
Su profesionalais buvo galima pabendrauti jų transliacijų „Twitch“ platformoje metu. Pavyzdžiui, Europos čempionato atrankos metu mūsų žaidžiančiuoju treneriu tapęs Edgaras akylai stebėjo „Manchester United“ bei Londono „Arsenal“ atstovaujančių e. sporto atstovų žaidimą ir turėjo galimybę gauti iš jų atsakymus į tam tikrus rūpimus klausimus.
– Esportas jau buvo ganėtinai populiarus dar iki pandemijos, dabar jo populiarumas šoktelėjo. Kai visa tai baigsis ir grįš tikras sportas, varžybos, ar esportas bus pajėgus išlikti toje savo populiarumo viršūnėje?
– Esporto populiarumas pasaulyje sistemingai auga, o šis augimas nesustos ir pasibaigus pandemijai. Reikia pabrėžti, jog daugybė e. sporto turnyrų dėl koronaviruso pandemijos sustojo kaip ir tradicinio sporto čempionatai. Dėl svarbiausių trofėjų kovojantiems e. sporto atstovams taip pat yra įprasta susirinkti vienoje vietoje ir kovoti daugybės sirgalių akivaizdoje. „UEFA eEuro“ turnyras tapo išimtimi, o tai išties leido mums sulaukti daugiau dėmesio, nei būtume jo gavę kitomis sąlygomis.
Esporto plėtra Lietuvoje įsibėgėja po truputį, bet tikiu, kad e. futbolo ateitis šalyje yra šviesi. Nacionalinėje atrankoje šiemet turėjome apie 40 dalyvių, bet dabar apie šį žaidimą sužinojo gerokai daugiau žmonių. Sulaukiame žinučių iš sirgalių, nekantriai laukiančių galimybės įrodyti, jog žaidžia ne ką blogiau už mūsų rinktinės narius. Tai leidžia numanyti, kad atrankose į kitus turnyrus, kurių ilgai laukti, ko gero, nereikės, veikiausiai jau matysime ženkliai išaugusį dalyvių skaičių.
