Sportas

2020.05.04 20:00

A lygos vadovas – apie laukiamą svarbų Vyriausybės sprendimą ir būsimo fondo iniciatyvą

Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt2020.05.04 20:00

Europoje ir kitur pamažu švelnėjančios karantino sąlygos liečia ir futbolą – praėjusios savaitės antroje pusėje komandoms jau buvo leista grįžti į treniruočių centrus ir tęsti visavertį pratybų procesą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos nutarimu balandžio 29 dieną buvo pakeistas balandžio 23-iąją priimtas sprendimas dėl sportininkų treniruočių atviruose aikštynuose, taip tiesiogiai palietęs ir Lietuvos futbolo klubus.

Pagal naująjį nutarimą nuo balandžio 30 dienos ploto ir atstumo ribojimai netaikomi sportininkams, įvykdžiusiems atrankos į olimpines ir paralimpines žaidynes reikalavimus, olimpinių rinktinių kandidatams, sportininkams, besirengiantiems kurčiųjų, pasaulio ar Europos čempionatams, nacionalinių rinktinių ar kitų komandinių sporto šakų turnyrams (lygoms). Išvardyti sportininkai gali treniruotis didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis – tai aktualu ir A lygoms.

Vilniaus „Žalgirio“ ir Marijampolės „Sūduvos“ klubai treniruočių procesą atnaujino dar pirmadienį, tiesa, tada jie turėjo laikytis tam tikrų apribojimų – vienam žaidėjui turėjo būti užtikrintas 10 kvadratinių metrų plotas, futbolininkus turėjo skirti 10 metrų atstumas, jų veidus turėjo dengti kaukės.

Dabar, kai apribojimai buvo pašalinti, į treniruočių aikštynus sugrįžti gali ir visos kitos komandos. Visgi klausimas, kada A lyga grįš į stadionus, vis dar lieka atviras.

Kaip LRT.lt sakė A lygos prezidentas Janas Nevoina – nors pirminis siekis buvo čempionatą atnaujinti praėjus trims savaitėms po visaverčio treniruočių proceso, tačiau tai priklauso ne vien nuo lygos.

Čempionato organizatoriai privalo sulaukti specialių leidimų ir tolimesnį procesą planuoti tik tada. Kaip teigė J. Nevoina, dabar lieka laukti tolimesnių pranešimų apie karantino laikotarpio (ne)pratęsimą, o tada bus galima dėlioti pratęsto čempionato tvarkaraščio projektą.

Pokalbyje su LRT.lt lygos prezidentas taip pat papasakojo ir apie tai, kokiomis priemonėmis sieks paramos iš valstybinių institucijų, ir pristatė pavyzdžius, kuriais prie sporto gelbėjimo kitose šalyse prisidėjo valstybinės institucijos.

– Kiek anksčiau buvo pranešta, kad lygos valdyba nusprendė čempionatą tęsti praėjus trims savaitėms nuo tada, kai bus atšauktas karantinas. Tačiau praėjusią savaitę klubų atstovai nuotolinėje konferencijoje teigė, jog trys savaitės turėtų būti skaičiuojamos nuo tada, kai bus atnaujintos visavertės treniruotės. Tokia situacija jau yra dabar. Tad trys savaitės vis dar lieka skaičiuojamos nuo karantino pabaigos ar nuo šios savaitės, kai komandos jau gali rengti savo treniruočių procesus, nors karantinas dar nėra atšauktas?

– Tai yra labai rimtas dalykas, reikia įvertinti, kad čempionatą pratęsti yra ne tik mūsų noras, bet tam yra reikalingas ir atskiras leidimas.

Dabar ruošiame raštą atitinkamoms institucijoms, kad jos mums leistų ir kada jos mums gali leisti atnaujinti čempionatą, kadangi treniruočių procesas jau yra. Ir kokios to atnaujinimo bus sąlygos.

– Ar yra dėliojamas naujas čempionato tvarkaraščio projektas? Ar bus siekiama surengti visos šešių ratų apimties turnyrą, ar kažkurią dalį čempionato neišvengiamai teks aukoti?

– Mes dabar laukiame trečiadienio Vyriausybės pranešimo dėl tolimesnės karantino situacijos – nuo to priklausys ir mūsų raštas, ir kada mes galėsime pratęsti čempionatą. Šie dalykai nulems, kiek ratų turėsime.

Aišku, jau šiandien galima pasakyti, kad čempionatas bus trumpesnis.

– Net ir A lygai grįžus, bent jau kurį laiką ji neišvengiamai turėtų vykti be žiūrovų. Jūsų paties manymu, kada būtų realu tikėtis galimybės rungtynes rengti su sirgaliais?

– Kuo greičiau jie grįžtų, tuo geriau būtų visiems, bet mes turime komunikuoti su įvairiomis institucijomis ir įvertinti jų reikalavimus. Šiandien šitoje vietoje mes esame tiesiog vykdytojai.

– Pastarosiomis dienomis buvo pasirodę pranešimų, kad A lygos klubų vadovai tikisi ir valstybės paramos. Ar jau buvo siųstos konkrečios užklausos, gal jau sulaukėte ir kažkokių atsakymų?

– Buvo išsiųstas prašymas dėl paramos futbolui, bendruomenei, klubams. Tai labai svarbus akcentas. Kol kas negavome oficialaus patvirtinimo, kaip ir kas bus, bet tikimės, kad to sulauksime, kadangi matome, kad atitinkamos institucijos dirbo prie mūsų prašymo.

Mes irgi dar konkretizuojame savo prašymą, galbūt ne visi supranta, kaip veikia sporto industrija, gal yra šiek tiek naujovių, tai, mūsų manymu, šią savaitę užbaigsime ir išsiųsime tuos pagalbinius klausimus, kad būtų paremta ir kad galėtume žinoti, ką turime padaryti.

– Kokios konkrečiai institucijos prie to prašymo dirba?

– Čia Vyriausybės institucijos. Taip pat teikėme prašymus ir Seimo komitetui, mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tai dabar matome, kad į procesą įtrauktos Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos. Tas procesas yra kontroliuojamas per Vyriausybės kanceliariją.

– Taip pat buvo pasirodę pranešimų apie siekį įkurti naują rėmimo fondą, skirtą klubams ir treneriams. Koks to fondo principas?

– Pasaulyje yra tokia praktika – Vyriausybė tą fondą steigia tam, kad tai būtų tarsi investicija į ateitį. Fondas investuoja į futbolą. Tada fondas sukuria parametrus, kur yra fondo valdytojai – A lygos, LFF, Vyriausybės atstovai ir jie sprendžia sukuria kriterijus, pagal kuriuos fondo pinigai skirstomi.

Pavyzdžių yra – Sakartvelas, Armėnija, šiemet pavasarį ir Estija skyrė futbolui pinigų. Jei bus priimtas sprendimas tokį fondą steigti, tada jau reikės dirbti prie to fondo. Mano manymu, iš atsakingų asmenų turėtų būti sukurta atskira darbo grupė, panaudoti geriausią praktiką ir bandyti ją adaptuoti mums, mūsų aktualijoms.

– Jau užsiminėte apie kitų šalių pavyzdžius. Kiek tenka bendrauti su kitų šalių lygų vadovais, kokių sprendimų galbūt imasi, ar sulaukia kokios paramos iš savo valstybių institucijų?

– Labai skirtingai. Estija gavo 2,6 milijono, tai susiję grynai su koronaviruso situacija. Sakartvelas finansuoja iki 700 tūkstančių eurų kiekvienam klubui, kuris atitinka visus kriterijus, bet ten labai žiūri į jaunimą, kad kuo daugiau būtų paruoštų žmonių.

Armėnija taip pat bando spręsti tą klausimą. Visi yra pasiruošę dalytis ta informacija ir jei tik bus sutarimas iš valstybės institucijų, kad tas fondas būtų galimas, tai tikrai manau, kad futbolo bendruomenė suras galimybių, kaip gauti tą gerą praktiką.

– Tarp krizės sukeltų problemų, greta sumažėjusių komandų biudžetų, įvardijama ir kita bėda – galimai sumažėsiantis sportuoti po pandemijos sugrįšiančių vaikų skaičius – apie tai užsiminė ir „Riterių“ direktorius Virmantas Lemežis. Jis sakė, kad net ir dabar sumažintos nuotolinių treniruočių kainos įkandamos ne visiems. Kiek, jūsų manymu, ši problema yra aktuali ir ar virusas gali ryškiai atsiliepti sportuojančių vaikų skaičiui?

– Aišku, bendrai situacijai turės įtakos, bet dabar sunku pasakyti, neturime tokios informacijos. Gal kaip tik atvirkščiai – dirbame su tėveliais, kad vaikai grįžtų į treniruotes, bet apie tai kalbėti dar anksti.