Nuo šios savaitės stipriausių Lietuvos irkluotojų iriamos valtys jau skrodžia Trakų Galvės ežerą. Sušvelninus karantino sąlygas sportininkai gali susėsti ir į dvivietes valtis. Tiesa, padėtį sunkina tai, kad Lietuvos irkluotojų inventorius užstrigęs Italijoje ir Graikijoje, kai teko skubiai sugrįžti namo po stovyklų šiose šalyse. Todėl šiuo metu tenka naudotis senesniu ir mažiau tinkamu inventoriumi.
Geresnėje padėtyje yra labiausiai patyręs rinktinės narys Mindaugas Griškonis, kuris turi dvi lygiavertes valtis ir viena iš jų yra Trakuose.
Interviu LRT M.Griškonis atskleidė, kad šiemet sukanka 20-imt metų nuo jo irklavimo karjeros pradžios. Sportininkas sako, kad per visą tą laiką jam motyvacijos netrūko. Ir dabar jis ryžtingai siekia tikslo – dalyvauti savo ketvirtosiose olimpinėse žaidynėse.
– Esi po treniruotės. Kur jos šiuo metu vyksta ir kaip?
– Treniruotės vyksta ganėtinai sklandžiai. Panašiai kaip buvo ir prieš karantiną. Irklavimo bazė Trakuose atidaryta, galime naudotis treniruoklių sale. Vienintelis minusas, kad sportininkai negali apsigyventi bazėje, ypač sunkiau tiems, kurie yra iš kitų miestų. Aš važinėju iš Vilniaus. Kitiems sportininkams toliausiai iš Kauno reikia atvažiuoti kelis kartus per savaitę, kad galėtų pairkluoti. Nes sąlygų Kaune jie neturi, inventoriaus nėra. Vietiniams trakiškiams yra patogiau.
– Galima sakyti, kad sąlygos treniruotėms jau yra geros?
– Viskas į ritmą grįžo nuo šio pirmadienio. Pradžioje buvo leista irkluoti vienvietes valtis, treniravomės po vieną. Nuo trečiadienio yra leista treniruotis ne daugiau kaip po du. Tai yra galimybė irkluoti ir dvivietes valtis. Sportininkų yra daug, beveik visą mūsų olimpinė rinktinė susirenka čia Trakuose. Galbūt ne visi, keleto trūksta, bet puolėme į darbus.
– Kaip su valtimis, kurios dabar yra strigusios užsienio šalyse, kai stovyklavote iki karantino?
– Valtys yra užstrigusios Graikijoje ir Italijoje. Turim šiokių tokių nesklandumų dėl to. Turime kito inventoriaus, bet jis nėra toks kokybiškas koks liko užsienyje. Aš asmeniškai turiu dvi valtis, viena liko Graikijoje, kita yra čia. Iš sportininkų aš mažiausiai nukentėjau. Kiti nukentėjo labiau. Dabar jiems tenka naudotis skolintu inventoriumi gal ne tokiu geru ir kokybišku. Nors šiaip sportininkai aprūpinti inventoriumi, po truputį ruošiamės.
– Kokia dienotvarkė buvo karantino metu?
– Iki šio pirmadienio visi intensyviai sportavome, irklavimo federacija kiekvienam rinktinės nariui į namus davė po irklavimo treniruoklį. Turėjome treniruoklius, svarmenis, bėgiojome. Tai tą funkcinį pasirengimo darbą turėjome neblogą. Bet tai nėra specialus pasirengimas, kurį atliekame ant vandens. Irklavimo treniruoklis yra stacionarus, stovi ant žemės. Ant vandens visai kitaip. Tas vadinamas vandens jausmas per karantiną kažkiek nukentėjo. Bet funkciškai visi dirbo, stengėsi ir sportinės formos labai neprarado.
– Esi iškovojęs Lietuvai kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes, vienviečių valčių klasėje. Jis vardinis, ar ne?
– Jis nėra vardinis. Jis yra iškovotas šaliai. Jei atsirastų sportininkas, kuris mane galėtų aplenkti, jis dalyvautų vietoj manęs. Arba jei aš atsisėsčiau į kitą valtį, dėl kelialapio galėtų kovoti kiti Lietuvos sportininkai. Pas mus irklavime kelialapiai yra iškovojami šaliai. Tik paskutiniais metais prieš žaidynes sportininkas gali iškovoti vardinį kelialapį.
– Kalbant apie kitas valtis, esi Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių sidabro medalininkas dvivietėje valtyje su Sauliumi Ritteriu. Ar įmanomas grįžimas į dvivietę?
– Mes mąstome pabandyti, kuriose nors varžybose kaip mums sekasi. Ir jei pavyks, gal ir bus toks scenarijus. Bet apie dar labai anksti kalbėti, kai olimpinės žaidynės yra nukeltos. Kalbama, kad ir tai gali būti ne galutinė data. Tai kol kas bijau kažką prognozuoti, ar žadėti. Įmanomas bet koks scenarijus.
– Dabar tau 34-eri metai. Kaip manai, vyresniems atletams skaudžiau kirto tai, kad Tokijo olimpinės žaidynės nukeltos metams?
– Irklavimas yra brandaus amžiaus sportas. Nėra daug labai jauno amžiaus sportininkų. Todėl manau, kad būtent man tai jokių trukdžių nesudaro. Manau profesionalui, kuris sukasi aukštam lygyje sunkumų dėl amžiaus nėra.
– Birželį Lenkijoje turėjo vykti Europos irklavimo čempionatas. Dabar jis nukeltas į spalį? Ką manai?
– Jis galutinai dar nėra patvirtintas, kad vyks spalį. Tarptautinė irklavimo federacija pranešė, kad iki liepos 31 d. informuos mus, ar čempionatas bus surengtas. Kol kas tik prognozuojama, kad galbūt įvyks. Tad šiuo metu dar niekas neaišku. Mes jam specialiai nesirengiame, tik sportuojame. Darome didelį aerobinį darbą, intensyvumo nekeliame. Bet jei Europos čempionatas įvyks, galbūt teks dalyvauti.
– Tai kaip motyvuoji save šiuo metu, kai dėl varžybų dar labai daug neaiškumo?
– Aš manau, kad per savo ilgą karjerą ta motyvacija jau susidariusi ganėtinai didelė. Šiemet jau yra 20-imt metų, kai aš esu irklavimo sporte. Jei man kažkuriuo metu per tuos 20-imt metų motyvacija būtų nutrūkusi, tai aš būčiau sustojęs ir metęs sportą. Bet per visą tą laikotarpį aš nesu praleidęs nė vieno sezono. Mano motyvacija nesikeičia. Aš nusiteikęs ruoštis olimpinėms žaidynėms ir pasiruošti gerai. Mano pagrindinis tikslas yra olimpinės žaidynės, Tokijas. Aš užsimerkiu ir galvoju tik apie tai.
– Esi aktyvus irkluotojų bendruomenės narys. Šių metų pabaigoje pagal irklavimo federacijos reglamentą turėtų vykti federacijos prezidento rinkimai, pasibaigus Dainiaus Pavilionio kadencijai. Gal turi planų dalyvauti rinkimuose?
– Kol kas visų kortų neatskleisiu ir nežadėsiu. Bet galbūt yra tokių minčių. Dar neaišku, ar federacijos rinkimai įvyks šį rudenį, o ne po olimpinių žaidynių. Pagal įstatus rinkimai vykdomi kas ketverius metus, po olimpinių žaidynių. Bet šie metai yra tokie neeiliniai. Dar istorijoje nėra buvę, kad yra perkeliamos olimpinės žaidynės. Tai galbūt bus perkelti ir šie rinkimai.
– Jūsų žmona taip pat olimpietė – maratonininkė Diana Lobačevskė. Gal karantino metu treniruotis kartu buvo lengviau?
–Tikriausiai motyvuojame vienas kitą. Karantino metu turėjome puikias sąlygas namuose. Taip pat galėjome išeiti pabėgioti. Netgi Dianą kartais prie irklavimo treniruoklio pasodindavau. Namie turime ir stacionarų dviratį. Vienas treniruojasi pirmam aukšte, kitas antrame. Vienas suka dviratį, kitas irklavimo treniruoklį. Būtent taip karantino metu ir sportavome. Diana buvo mano sparingo partnerė.
