Geriausias praėjusių metų Lietuvos lengvaatletis Edis Matusevičius nuo pirmadienio jau pluša lengvaatlečiams skirtame Vilniaus „Vingio“ stadione. Iki karantino sąlygų sušvelninimo 23-ejų ieties metikui stadiono vartai buvo užrakinti.
Olimpinį normatyvą Lietuvos čempionas jau turi. Praėjusiame sezone vilnietis įspūdingai pagerino Lietuvos rekordą ietį nusviedęs 89,17 m. Su šiuo rezultatu jis pateko tarp planetos sezono lyderių. Nors pernai sezonas baigėsi peties trauma, tačiau dabar sportininkas sako, kad traumų ir skausmų neturi.
Geriausio 2019 metų lengvaatlečio vardą E.Matusevičiui užtikrino ne tik Lietuvos rekordas, bet ir Universiadoje iškovotas sidabras, Europos-JAV mače užimta trečia vieta, triumfas Europos komandiniame čempionate. Ietį už 82 metrų ribos pernai jis numetė net 10 kartų, už 80 metrų ribos – 15-ka.
E.Matusevičius mano, kad Tokijo žaidynių nukėlimas gali jam išeiti į naudą – jis turės papildomus metus sustiprėti, pasivyti varžovus ir gal net juos aplenkti.
– Kaip atrodo jūsų treniruotės šiuo metu?
– Šiuo metu grįžom į normalų treniruočių režimą. Treniruotės vyksta vieną kartą per dieną. Nuo šio pirmadienio pagaliau galime naudotis stadionu ir „štangine“. Tai labai gelbsti. Nes iki tol dirbti buvo sunku. Išėjus į sektorių matyti daug trūkumų. Tai dabar reikia labai daug dirbti, kad pasiektume tai, ką buvome pasiekę.
– O kaip treniruotės vyko iki to kol buvot įleisti į stadioną?
– Iki to sportuodavau kur papuldavo – miškuose, lauke. Aišku, namie daugiausia sportuodavau. Iš tikrųjų visur, kur tik kažkokios sąlygos būdavo ten ir stengdavausi tas sąlygas išnaudoti.
– Kaip sveikata? Juk peties trauma sutrukdė sėkmingai pasirodyti praėjusių metų spalį vykusiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate?
– Esu sveikas. Susitvarkiau viską jau pernai gruodį. Dabar viskas gerai, traumų nėra, skausmų nėra. Tik dabar po pirmų dviejų treniruočių gavus daugiau krūvio visus raumenis skauda. Kūnas šiek tiek atpratęs nuo sunkesnių treniruočių.
– Tai gal į naudą bus tai, kad Tokijo vasaros olimpinės žaidynės buvo atidėtos metams?
– Pats manau, kad tai tikrai bus į naudą. Susitvarkysiu techninius elementus. Sustiprėsiu fiziškai. Todėl manau man bus naudingiau tai.
– Kaip reagavote į faktą, kad žaidynės atidėtos?
– Net nežinau. Nei džiaugiausi, nei nesidžiaugiau. Bet po kažkurio laiko pradėjau žiūrėti taip, kad turėsiu papildomus metus sustiprėti, pasivyti varžovus ir gal net juos aplenkti. Aš žiūriu į tai pozityviai.
– Tačiau vėliau buvo atšauktas ir rugpjūčio pabaigoje Paryžiuje turėjęs vykti Europos lengvosios atletikos čempionatas...
– Dėl Europos čempionato buvo šiek tiek gaila. Tai buvo bent vienerios sezono varžybos į kurias taikiausi. Buvo sezono tikslas. O dabar kai nežinai kokios varžybos bus, tai lieka vienintelis Lietuvos čempionatas. Gal dar vyks ir „Deimantinės lygos“ etapai.
– Ar treniruotėse jau skraidinate ietį? Kiek toli ji skrenda šiuo metu?
– Taip nuo pirmadienio jau mėtau. Dar netoli ji skrenda. Man visada tokiu pasirengimo periodu yra sunku. O dabar kai viskas taip nutiko tai tuo labiau. Ji skrieja gal vos toliau už 70 metrų ribos. Nepalyginsi su vasaros sezonu, kai jau būnu „formoj“.
– Ar įmanoma gerai sezonui pasirengti būnant tik Lietuvoje? Be treniruočių stovyklų užsienyje?
– Aišku, kad įmanoma. Tik reikia laikytis režimo. O kiek laiko tam prireiks nežinau, gal 2–3 mėnesių kol pasieksiu normalią sportinę formą. Nežinau, žiūrėsim kaip viskas klostysis toliau.
– Kaip vertinate visą šitą laikotarpį, kuris netikėtai visiems pakeitė gyvenimą ir privertė būti namuose?
– Gal ir gerai. Planavau susitvarkyti kambarį, susiremontuoti. Tai ta proga, kad pastoviai namie būnu, tai tiesiog pradėjau remontą.
– Su karantinu susitaikėte?
– Gal jau varo iš proto, bet susitaikiau, prisitaikiau. Žinai, kad jo reikia laikytis ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, dėl šeimos narių. Supranti tai ir laikaisi. Nieko čia jau nepakeisi.
