Sportas

2020.05.08 20:01

Gimtinėje karantiną leidžiantis Urbonas – apie pirmuosius metus rinktinėje, atsinaujinusį štabą ir kompiuterinius žaidimus

Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt2020.05.08 20:01

Kovo pabaigoje Lietuvos futbolo rinktinė turėjo atidaryti 2020-uosius dviem kontrolinėmis akistatomis su Kazachstano ir Estijos vienuolikėmis, tačiau pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija nukėlė šiuos planus neribotam laikui.

Šie du susitikimai turėjo pažymėti ir antrųjų Valdo Urbono metų prie rinktinės vairo startą.

Dar praėjusių metų vasario mėnesį panevėžietis pačioje pasiruošimo sezonui pabaigoje nusprendė atsisveikinti su Vilniaus „Žalgiriu“ ir priimti karštąją Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio kėdę.

Pirmieji metai lengvi nebuvo – rinktinė iš viso per juos sužaidė 10 rungtynių (8 oficialias ir 2 draugiškas), tačiau per jas iškovojo vos vieną pergalę, kai metų pabaigoje Vilniuje 1:0 nugalėjo itin blankiai atrodžiusią Naujosios Zelandijos vienuolikę.

Kitose draugiškose rungtynėse su Azerbaidžano futbolininkais lietuviai išvykoje išsiskyrė be įvarčių 0:0.

Visgi, oficialiuose susitikimuose mūsiškiai vargo daug labiau. Atrankoje į šiais metais vykti turėjusį, tačiau į kitus nukeltą Europos futbolo čempionatą lietuviai per aštuonerias rungtynes sukrapštė vos vieną tašką ir liko B grupės dugne.

Negana to, lietuviams teko sugerti ir ne vieną skaudų smūgį – trimis įvarčiais arba daugiau Valdo Urbono auklėtiniai nusileido Ukrainai (0:3), Serbijai (1:4) ir du kartus – Portugalijai (1:5 ir 0:6).

Nors metai ir nebuvo lengvi, V. Urbonas, bendraudamas su LRT.lt, teigė, jog savo tikslų neišsižada ir toliau sieks įdiegti rinktinėje savitą žaidimo braižą, o tam padės ir pamažu kuriama šalies futbolo piramidė.

Pokalbyje su LRT.lt treneris įvertino pirmaisiais metais rinktinėje išmoktas pamokas, nupasakojo savo kasdienybę karantino metu, įvertino galimą pandemijos įtaką Lietuvos ir pasaulio futbolui, pristatė naująjį ir šiek tiek pasikeitusį rinktinės trenerių štabą bei išsakė savo nuomonę apie tikrąjį futbolą šiuo metu pakeitusį e. sportą.

– Kaip atrodo jūsų karantinas? Likote namuose ar išvykote toliau nuo viso šurmulio?

– Visi esame situacijos įkaitai. Karantino metu būnu Aukštaitijoje, Panevėžyje. Aišku, tas laikas toks… Visi turime savo privatų laiką, stengiuosi dirbti darbus su futbolu, bet susirasti ir veiklų šalia futbolo.

– Kaip atrodo dienos, ką veikiate, kai atsirado daugiau neplanuoto laiko?

– Susikaupia tam tikri archyvai, reikia viską peržiūrėti – tai ir treniruočių planai, ir visas tas bendras apsitvarkymas. Kažkokios analizės, bet to nėra daug, nes pati pandemija yra iššūkis ir situacija taip pat palieka savo pėdsaką.

– Sporto pasaulis sustojęs, varžybos nevyksta, gal atsirado kitų veiklų, ne tik susijusių su sportu?

– Tas karantinas duoda laiko apmąstymams, šeimai, tas periodas tikrai geras apmąstyti, kas buvo, kas bus ateityje. Bet faktas, kad visų pirma turime suvaldyti tą pandemiją, paskui stebėti, kaip tai atsilieps bendrai ekonomikai, kadangi ekonomika ir futbolas yra tampriai susiję.

Koks laipsnis bus tos įtakos, kol kas yra sunku pasakyti.

– Kol gyvos rungtynės nevyksta, įvairios platformos (UEFA, FIFA) kviečia peržiūrėti senas, istorines rungtynes. Pats tokias stebite ar visgi labiau koncentruojatės į kitus dalykus, analizes?

– Kažkiek žiūriu, gera grįžti, bet daugiau stengiuosi būti su Lietuvos rinktine. Yra ir tos analizės iš praeitų metų, medžiagos, tad galima žiūrėti ir mąstyti, ką geriau galima padaryti ateityje.

Vėlgi, kitas dalykas, kaip tai atsilieps žaidėjams, sportinei formai. Reikalingas ryšys tarp žaidėjų, taktika, tai uždaroje patalpoje, kambario sąlygomis nėra lengva. Klausimas, kiek laiko reikės, kol pavyks atsistatyti, grįžti į normalias vėžes.

– Užsiminėte apie rinktinę. Prabėgo pirmieji jūsų metai su rinktine, kaip galėtumėte juos reflektuoti? Kokių pamokų galbūt gavote, ką pavyko išmokti?

– Aišku, visų pirma yra ta patirtis, tos dešimt rungtynių. Man tai buvo daug naujų dalykų, kaip elgtis vienu ar kitu momentu, bet vėlgi, negali sakyti, kad tos pamokos jau yra išmoktos ir kad ateityje kažkokių klaidų nebus.

Tų klaidų būna visą laiką, klaidos ar pokyčiai kartais nėra matomi. Dešimt rungtynių su aukšto lygio varžovais ir žaidėjams, ir visam trenerių štabui davė prieaugį, kurį bus galima panaudoti ateityje.

– Dėl kurių neigiamai pasibaigusių rungtynių jums galbūt pačiam apmaudžiausia, kad nepavyko iškovoti teigiamo rezultato?

– Visų pirma apmaudu buvo dėl rungtynių su Liuksemburgu, ten galėjome daugiau. Ir, aišku, tos dvejos rungtynės su jais, tas taškų kiekis ir nulėmė bendras mūsų ir jų pozicijas lentelėje.

Galėjome pasirodyti ir kiek geriau. Bet, aišku, ir kitos rungtynės – buvo žaista su stipriais varžovais, bet buvo galima išgauti kažką daugiau, užsikabinti už taškų.

Tačiau šioje vietoje kažko trūko. Atrodo, nedaug, bet tas nedaug pavirsta į tą distanciją, o taškų rinkimas tarptautiniame lygmenyje nėra lengvas, viską reikia išsikovoti.

Gerų epizodų būdavo galima rasti kiekvienose rungtynėse, norėtųsi, kad tie intarpai būtų ilgesni, kokybiškesni. Tačiau dažnai neleistinai klydome, darėme nemažai klaidų, ypač savo baudos aikštelėje, o tokiame lygyje kiekviena smulki klaida gali pavirsti į įvartį.

Aišku, galima išeiti, kovoti, daug bėgti ir taip toliau, bet aš noriu, kad mes galvotume ir kurtume žaidimą. Ir ta žaidėjų atranka rėmėsi tuo, kad galėtume ne tik gintis ir laukti kažkokių kontratakų, tačiau ir perėmę kamuolį turime žinoti, ką su juo daryti, kaip kurti žaidimą ir pozicinį žaidimą.

Mūsų ateitis turėtų būti pozicinio žaidimo kūrimas ir primetimas varžovui.

– Rinktinėje bus atsinaujinęs trenerių štabas, prie jo prisijungė Marius Stankevičius. Ką jame įžvelgėte ir kokios bus jo atsakomybės naujajame štabe?

– Aišku, tų pokyčių buvo ir daugiau, žaidėjams buvo išsiųsti kvietimai, buvo suplanuota spaudos konferencija ir trenerių štabe, kad būtų galima pristatyti tuos pokyčius, tačiau taip neįvyko.

Atsirado M. Stankevičius, didelė žaidėjo patirtis, daug kur buvęs ir daug ką matęs. Taip pat neturime tiek daug tų žmogiškųjų resursų ir tą patirtį turime priimti, dėl to buvo nuspręsta, kad jis dirbs ir su U17 rinktine, kaip ir Andrius Skerla su U15, kad būtų tam tikras tęstinumas ir jauniems treneriams, kaip Marius ar Andrius, kad jie turėtų platformą, treniruočių atsakomybę.

Aišku, nėra taip, kad rinktinė būtų ledkalnio viršūnė, svarbu buvo tas piramidės suformavimas.

Taip pat fiziniu treneriu dabar dirbs Marius Čeliauskas, pasikeitė ir analitikas – Luką Žėką štabe pakeis Rokas Pranaitis.

Buvome numatę draugiškoms rungtynėms ir sudėties atnaujinimą, bet dabar neaišku, kada ir kaip rinksimės. Tačiau ruoštis turime. Aišku, kaip ta situacija atsilieps bendram futbolo ūkiui, pasakyti sunku, bet turime dabar žiūrėti savo vidinius darbus ir kaip geriau organizuoti darbą akademijose.

Tas komandinis darbas su LFF Techniniu departamentu vyksta tinkama linkme ir tas grįžtamasis ryšys, ką gauname iš aplinkos, rodo, kad tie pokyčiai juntami, ir reikia tikėtis, kad jie peraugtų į geresnį rezultatą aikštėje.

– Kiek palaikote ryšį su trenerių štabu, žaidėjais šiuo metu? Ar pasidomite, kaip laiką leidžia jie?

– Kažkiek nesistengiu lįsti į tą aplinką. Kiek žinau, visi sveiki, ta jų rutina panaši visų, tai per daug nesistengiu veržtis į jų erdvę.

Pabendrauju su trenerių štabu, daugiau su ta aplinka, nes žaidėjams dabar nemanau, kad yra tas metas, kai turiu kažką labai pasakyti.

– Minėjote, jog į planuotas draugiškas rungtynes su Kazachstanu ir Estija būtumėte kvietęs ir naujų žaidėjų, tai su kokiais naujais futbolininkais galbūt bendravote, ką svarstėte įtraukti į savo planus?

– Dabar tai jau liko istorija, tos mūsų rungtynės ir tie kvietimai. Kada bus numatytos kitos rungtynės, vėl reikės komplektuoti.

Bet noras buvo jauninti sudėtį, ieškoti resursų, rezervo ir bandyti padaryti tą tokį proveržį.

– Pereinant prie globalių dalykų – buvo atšauktas Europos futbolo čempionatas, olimpinės žaidynės. Kaip pats sutikote tokias naujienas?

– Kadangi tiesiogiai nesame dalyviai nei olimpinių žaidynių, nei futbolo čempionato… Aišku, tai labai svarbūs ir didžiuliai renginiai, ir kai jie yra atšaukiami – tada supranti situacijos rimtumą.

Tai dar kartą parodo, kad nėra patirties, kaip su tokia situacija elgtis, tai vėlgi, pasikartosiu, esame savotiški situacijos įkaitai. Tokie sprendimai priimami atsakingai ir žiūrint į sveikatą ir stengiantis apsaugoti jų gyvybes, tas yra svarbiausia.

– Žvelgiant į platesnį paveikslą, A lyga dėl savo formato tikrai bus pratęsta, tačiau, žvelgiant į didžiąsias lygas – Angliją, Ispaniją, Italiją, Vokietiją, – ar jos gali būti užbaigtos? Ar visgi tie reikalavimai, pavyzdžiui, iš UEFA pusės, kad turnyrus būtina pabaigti, yra kiek nepamatuoti?

– Manau, kad tas UEFA fokusavimasis yra teisingas, kadangi ten generuojamos pagrindinės lėšos. Europos lygos yra labai svarbus dalykas ne tik sportiniu, bet ir finansiniu principu. Turime tą dalyką suprasti ir yra natūralu, kad UEFA kreipia dėmesį, ir manau, kad tos lygos atsinaujins.

Futbolas tapo kaip tam tikra šaka, pramonės šaka, kuri generuoja lėšas, kuria produktą. Manau, kad tas UEFA noras užbaigti čempionatus, Čempionų lygą yra suprantamas, o nuo klubinio futbolo atsinaujinimo priklausys ir rinktinių varžybos, rinktinių grafikai.

Bet visų pirma turi pradėti dirbti klubai, tik tada būtų galima kalbėti apie vienas ar kitas rinktinių varžybas.

– Didieji Europos klubai skaičiuos milijoninius nuostolius, o kaip, jūsų manymu, tai gali atsiliepti Lietuvos futbolo rinkai? Kiek gali trauktis biudžetai, kiek gali atsitraukti rėmėjai?

– Sunku pasakyti. Visų pirma, manau, tai yra tiesioginis ryšys su ekonomika, su verslu. Kuo verslui bus sunkiau, tuo mažesnė tikimybė, kad verslas padės futbolui. Jei kalba eina apie verslo išgyvenimą, tai tikrai sudėtinga bus rasti finansinių resursų futbolui.

Ypač Lietuvoje, kur klubai nėra turtingi rėmėjų, žiūrovų dėmesio. Belieka tik laukti, tikėtis, kad viskas nebus labai blogai ir galėsime toliau džiaugtis futbolu, A lyga.

– Visgi, kol tikrasis futbolas sustojęs, vis sparčiau populiarėja e. sportas. Europos čempionato atrankoje dalyvavo ir Lietuvos rinktinė. Ar pats domitės tokiais dalykais, kiek sekėte šios rinktinės pasirodymus?

– Rezultatus paseku, pačių rungtynių nežiūrėjau, nors epizodų mačiau. Mačiau, kad sekėsi neblogai, dalyvavo atrankoje, pasirodė ganėtinai neprastai.

Nepaisant dabartinės situacijos, trukdžių, aš manau, kad tas kompiuterinis futbolas pamažu užsikariauja savo auditoriją ir ateityje ta apimtis tik didės. Spėju, kad tai judės į priekį ir tie nauji, iš pažiūros gal neįprasti dalykai pasaulyje turi ateitį.

– Jei pats sulauktumėte pasiūlymo išmėginti jėgas prie kompiuterio, pabandytumėte?

– Ne… Dar jei pasiūlytų į aikštę išbėgti, tai pagalvočiau, bet jei reiktų e. sporte, tai rungtynes galėčiau nebent pažiūrėti. Būčiau aktyvus žiūrovas (juokiasi).