Sportas

2020.05.02 07:00

„Žalgirio“ varžovų žaidimo analitiko kelias – metai be darbo, bemiegės naktys ir išsipildžiusi svajonė

Rytis Kazlauskas, LRT.lt 2020.05.02 07:00

Kauno „Žalgirio“ klubo žaidimo architektas Šarūnas Jasikevičius šalia savęs turi padėjėją, kuris nesivargina skaičiuoti valandų, skirtų miegui. Jau beveik septynerius metus komandoje dirbantis ir už varžovų žaidimo analizę atsakingas Evaldas Beržininkaitis yra tapęs svarbia Kauno klubo mechanizmo dalimi.

Karantino metas E. Beržininkaičiui leidžia pasimėgauti gyvenimo malonumais, kurie būtų sunkiai įsivaizduojami kovo ir balandžio mėnesiais vykstant karščiausioms kovoms Eurolygos reguliariajame sezone.

Iš Liepalotų miestelio, įsikūrusio Šakių rajone, kilęs 36-erių metų treneris gali pamiršti žadintuvą ir praleisti laiką su savo šeima – žmona ir dviem mažamečiais sūnumis. Vyšnaite ant torto tampa ir sezono metu vargiai įsivaizduojamas popiečio miegas, kuris, anot E. Beržininkaičio, buvo viena iš svarbiausių jo 102 metų amžiaus sulaukusio senelio ilgo gyvenimo recepto dalių.

Šeimyniškos idilės ir laisvalaikio malonumai, žinoma, neleidžia pamiršti apie sunkų metą šalyje bei sustabdytą Eurolygos sezoną, kuris kabo nežinioje.

Tiesa, jeigu ne Sauliaus Štombergo skambutis prieš septynerius metus, galbūt šiuo metu E. Beržininkaitis būtų visiškai atitrūkęs nuo krepšinio pasaulio ir užsiimtų kitomis veiklomis. Šioje pasakojimo dalyje laiką turime atsukti į 2012-uosius.

Šakių „Zanavyko“ klube Regionų krepšinio lygoje (RKL) rungtyniavęs E. Beržininkaitis nusprendė nesivaikyti profesionalo karjeros ir pasuko trenerio keliu. Po karjeros stotelių tarp Kauno „Žalgirio“ dublerių ir 2011–2012 m. sezono tuo metu Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) žaidusiame Kauno „Baltų“ klube E. Beržininkaitis 2012–2013 m. sezone liko be darbo.

2013–2014 m. sezono išvakarės irgi nežadėjo prošvaisčių. Kaip bendraudamas su portalu LRT.lt prisiminė E. Beržininkaitis, tuo metu aplinkiniai siūlė susirasti „rimtą“ darbą ir negyventi viltimi toliau dirbti su krepšiniu, kuriame vyras jau buvo pradėjęs žengti pirmuosius karjeros žingsnius.

„Aišku, kad negalėjau visuomet sėdėti be darbo. Reikėjo ir pinigų. Nusiunčiau kelis savo CV dėl darbo, – pasakojo E. Beržininkaitis. – Po kelių darbo pokalbių gavau pasiūlymą dirbti vienoje įmonėje. Pamenu, kad tiesiog pamelavau, jog turiu kitą darbo pasiūlymą. Žmona klausdavo, kaip man sekasi, o aš sakydavau, kad vis dar niekas nepasiūlė darbo (šypsosi).“

Tuometį tikslą užsikabinti krepšinyje E. Beržininkaitis prilygino karikatūroje vaizduojamam šachtininkui, kuris iš nevilties meta darbus, nors iki deimantų klodo buvo likę vos keli centimetrai. Savo svajonės nenorėjęs paleisti vėjais vyras netrukus sulaukė palankaus žvaigždžių išsidėstymo, kitais žodžiais tariant – „Žalgirio“ trenerio poste įvyko istorijos herojaus ateitį nulėmę pokyčiai.

2013 metų vasarą Kauno ekipa pasirašė dvejų metų sutartį su komandoje anksčiau dirbusiu graiku Iliasu Zourosu. Kaip bebūtų, karjeros „Žalgiryje“ pabaigą specialistui nulėmė du pralaimėjimai Eurolygos sezono pradžioje ir nesėkmė LKL čempionate prieš „Šiaulius“. Komandos vairas buvo patikėtas S. Štombergui, buvusiam 1999 m. Eurolygos čempionui su kauniečių ekipa, dirbusiam I. Zouroso asistentu.

„Man paskambinęs S. Štombergas paklausė: „Ar skaitei savo horoskopą šįryt?“ Nusijuokiau, kad tokiais dalykais netikiu, tačiau tuo metu dar nieko neįtariau apie galimą pasiūlymą, – apie minėtą pokalbį telefonu su tuo metu naujai paskirtu „Žalgirio“ treneriu kalbėjo E. Beržininkaitis. – Tada jis man pasakė: „Tinkamas.“ Klausiau, tinkamas kam? Atsakė, kad reikia susitikti ir pakalbėti.“

Tokios naujienos E. Beržininkaitį užgriuvo lyg iš giedro dangaus. Važiuojant į susitikimą su S. Štombergu, aiškesnį vaizdą leido susidaryti naujienų portalų antraštės, kurios jau skelbė apie I. Zouroso atleidimą ir naująjį „Žalgirio“ vyriausiąjį trenerį.

S. Štombergas laiko ilgoms įžangoms neskyrė ir iškart suteikė E. Beržininkaičiui prieigą prie darbo įrankio, kuris iki šių dienų yra nepamainomas specialisto kasdienybėje, – krepšinio analizės programos „Synergy“.

Šviežiai iškeptam „Žalgirio“ klubo treneriui skautui iškart teko kibti į darbus ir pradėti analizuoti būsimo varžovo ketvirtajame ture – Stambulo „Anadolu Efes“ žaidimą.

„Viskas atrodė kaip sapnas. Norėjosi žnybti sau į koją ir įsitikinti, ar nesapnuoju. Tokios būsenos gyvenau dar kelis mėnesius“, – aiškino pašnekovas.

Tuo metu 29-erių E. Beržininkaitis stačia galva nėrė į darbus ir S. Štombergui pristatydavo visą reikiamą informaciją apie varžovų puolimo derinius, oponentų komandos krepšininkų stiprybes ir silpnąsias puses.

Iš pradžių E. Beržininkaitis nedalyvaudavo „Žalgirio“ treniruotėse ir visą laiką skirdavo varžovų žaidimo analizei. Treniruotėse treneris pasirodė antroje Eurolygos sezono pusėje, kai kauniečiai su komandomis susitiko antro reguliariojo sezono rato kovose.

„Neskaičiavau jokių darbo valdų, – pradžią „Žalgiryje“ prisiminė žalgirietis. – Buvo pati pradžia. Dabar jau turiu sukaupęs savo žaidėjų duomenų bazę, turiu sisteminius griaučius ir daug dalykų yra aiškūs. Tada turėjau pradėti viską nuo nulio. Pamiegodavau kelias valandas per parą arba likdavau be miego. Žmogus, apimtas euforijos, gali padaryti daug dalykų, todėl ir aš nejaučiau miego poreikio.“

E. Beržininkaičio pozicijos klube nebuvo išjudintos ir 2013–2014 m. sezone dar kartą pasikeitus treneriams. S. Štombergas balandžio mėnesį abipusiu sutarimu su klubo vadovybe paliko „Žalgirį“, o jo vietą užėmė asistentu dirbęs Gintaras Krapikas.

Būtent šis specialistas atliko savotiško mentoriaus vaidmenį, kai E. Beržininkaitis žengė tik pirmuosius trenerio karjeros žingsnius, todėl G. Krapikas net nedvejojo toliau dėl trenerio skauto pozicijos.

Įsivažiuoti Kauno ekipoje šviežiai iškeptam „Žalgirio“ vyrų komandos nariui padėjo ne tik palankus S. Štombergo ir G. Krapiko požiūris, bet ir tuometinių žalgiriečių krepšininkų pagalba.

E. Beržininkaitis prisimena, kad patarimų apie varžovus jam duodavo ir tuomet paskutinį profesionalo karjeros sezoną Kaune žaidęs Š. Jasikevičius ar Martynas Pocius.

„Su Šaru pasikalbėdavau apie „Panathinaikos“, „Barcelona“ klubų praktiką, krepšininkų žaidimo ypatumus. Lygiai taip pat su Madrido „Real“ klubo deriniais padėdavo ten žaidęs Martynas Pocius. Galėjome pasikalbėti apie žaidėjų stipriąsias puses ir derinių pavadinimus. Visi padėdavo geranoriškai“, – aiškino E. Beržininkaitis.

Dar kartą treneriai „Žalgirio“ komandoje pasikeitė 2015–2016 m. sezono viduryje, kai po pralaimėjimų Eurolygoje su komanda atsisveikino G. Krapikas. Žalgiriečių vyriausiuoju treneriu tapo šiame poste debiutavęs Š. Jasikevičius, kuriam po 2015–2016 m. sezono nekilo minčių atsisakyti E. Beržininkaičio paslaugų.

Darbas su trečiuoju specialistu „Žalgiryje“ pakeitė ir trenerio skauto pareigas. E. Beržininkaitis ne tik atsakingas už varžovų žaidimo analizę, bet ir treniruotėse pats supažindina krepšininkus su oponentų žaidimo niuansais bei padeda Š. Jasikevičiui išrikiuoti krepšininkus aikštėje.

Apie savo karjeros etapą su Š. Jasikevičiumi bei trenerio darbo ypatumus E. Beržininkaitis papasakojo portalui LRT.lt.

– Kuo Š. Jasikevičiaus darbo praktika skiriasi nuo kitų specialistų, su kuriais esate dirbęs savo karjeroje?

– Šaras yra maksimalistas. Toks jis buvo ir savo žaidėjo karjeros metu, toks yra ir dabar. Žinoma, reikia ir prieš tai komandoje buvusiems treneriams atiduoti duoklę. Visgi kiekvienas specialistas situaciją mato skirtingai. Šaras yra kitokioje situacijoje, nes jis buvo vienas geriausių Europos žaidėjų ir žaidė pas geriausius specialistus. Ne veltui Željko Obradovičius yra sakęs, kad krepšinio niekas kitas taip nemato kaip Šaras.

– Lyginant su kitais treneriais, susidaro įspūdis, kad Š. Jasikevičius kitus Eurolygos specialistus sugeba įveikti ir savo reakcijos greičiu rungtynių metu priimdamas sprendimus. Kiek iš šalies pastebite šį faktorių?

– Krepšinyje reakcijos greitis yra labai svarbus. Jeigu laiku nesureagavai į vieną ar kitą situaciją, gali dėl to pralaimėti rungtynes. Reikia laiku atlikti keitimą, pritaikyti gynybą ar nuskaityti varžovų derinį. Krepšinyje viskas keičiasi labai sparčiai. Kartais atrodo, kad tau reiktų sustabdyti žaidimą lyg per vaizdo įrašą, kad galėtum staigiai priimti sprendimą, tačiau Š. Jasikevičius tą sugeba atlikti rungtynių metu. Tai yra fenomenalus dalykas. Tai tikriausiai ir yra svarbiausias dalykas.

Juk treneriai dažnai vieni nuo kitų nusižiūri derinius. Jie kartojasi. Kitas dalykas – mes, trenerių asistentai, matome treniruočių metodikas. Atrodo, gali viską kopijuoti ir tapsi geru specialistu. Kaip bebūtų, ne tai esmė. Svarbiausia, kaip viską panaudoji savo darbo praktikoje ir kaip greitai į viską sureaguoji, pritaikai prie situacijos.

– Rungtynių metu sekate varžovų žaidimą ir reaguojate į tai, kokius puolimo derinius naudos oponentai. Kaip atrodo jūsų įprasta rungtynių rutina ant „Žalgirio“ trenerių štabo suolelio?

– Kiekvienas žaidimo derinys turi tam tikrą kombinaciją ir pavadinimą, yra tokie specifiniai pavadinimai kaip „Zipperis“, „Diamondas“ ir t. t. Pamatęs varžovų žaidimo situaciją, turiu informaciją perduoti žalgiriečiams. Turiu nurodyti, kaip reikės gintis, ką planuoja atakuoti varžovai.

Žymiuosi, kokį derinį dažniausiai varžovai žaidžia, kur mes turime daugiausia problemų gynyboje. Turiu perduoti informaciją Šarui, iš kurių situacijų varžovai mus baudžia labiausiai. Per didžiąją pertrauką treneris atlieka žaidimo korekcijas.

– Tikriausiai susiduriate su situacijomis, kai varžovų žaidėjų atliekamas šaukinys yra visiškai nesuprantamas. Kaip dažnai atsiduriate tokiose karštose situacijose?

– Iš tikrųjų, tokių situacijų pasitaiko. Kai kurie treneriai mėgsta slėpti derinius, todėl per pertraukėlę žaidėjui į ausį pasako nurodymus, o žaidėjas komandos draugams greitai viską pasako į ausį. Kartais būna, kad išgirsti vieną, o varžovai žaidžia kitą situaciją. Ne viską gali išgirsti esant dideliam triukšmui.

Visgi yra nemažai atvejų, kai neišgirsti, ką kalba varžovai, bet jau iš to, kaip jie sustoję į derinį, gali matyti ir atspėti, ką jie žais. Tai ateina su patirtimi, gali pamatyti, kas bus toliau. Anksčiau atrodydavo, kad, neišgirdęs varžovo šaukinio, greitai viską pameti, bet dabar gali sureaguoti pagal kitus aspektus.

– Kokių Eurolygos trenerių vadovaujamų komandų žaidimą analizuoti yra sunkiausia?

– Kalbant apie komandos derinių knygos storį, Eurolygoje pirmauja Xavi Pascualis. Kai X. Pascualis dirbo „Barcelona“ ekipoje, žaidėjai derinių pavadinimus šaukdavo ispaniškai, tai apsunkindavo darbą, būdavo sunku suprasti. Iš vieno X. Pascualio derinio gali būti net 7 skirtingos puolimo variacijos. Kai buvau pasiruošęs visą X. Pascualio derinių knygą, nepavyko susegti visų atspausdintų lapų su segikliu. Teko yla pradurti skyles ir ją dar pakalti.

Neaiškumų pasitaiko su ispanų treneriais, išskyrus Pablo Laso, su jo treniruojamos Madrido „Real“ žaidimu yra viskas aišku. Problemų būdavo analizuojant Joano Plazos komandų žaidimą.

Dar išskirčiau ir Ž. Obradovičių. Jis mėgsta vienam iš žaidėjų nubraižyti ypatingą derinį po minutės pertraukėlių. Turi didelį derinių skaičių, visaip kaip ir mes. Man nekart kitų komandų treneriai skautai yra minėję, kad išanalizuoti „Žalgirio“ žaidimą yra sunki užduotis. Turime daug derinių ir skirtingų puolimo pozicijų. Puikiai suprantu jų situaciją.

– „Žalgirio“ trenerių štabas susiduria su naujokų augimo klubo sistemoje skausmais. Kiek kantrybės reikalauja darbo su naujais žaidėjais procesas?

– Kantrybės įvedant žaidėjus į sistemą reikia labai daug. Aišku, iškart iškyla nemaža tikimybė, kad prie komandos prisijungęs krepšininkas „grybaus“. Nerašytos taisyklės skelbia, kad krepšininkai maždaug iki gruodžio mėnesio bando perprasti žaidimą. Vieniems pavyksta greičiau, kitiems – lėčiau.

Nuo gruodžio ir sausio mėnesio komanda pradeda kilti, demonstruoti geresnį žaidimą ir rinkti anksčiau išbarstytus taškus. Taip buvo praėjusiais metais ir šiais metais, kai daug rungtynių pralaimėdavome keliais taškais.

Analizuodami pralaimėjimus matydavome, kiek daug turėdavome situacijų, iš kurių turėjome susirinkti taškus. Būna, kad treneriams trūksta kantrybė, tačiau sukandę dantis turime dirbti toliau. Tokių situacijų negali išvengti net ir su aukšto lygio žaidėjais, kurie gali būti pripratę prie kitokių nei Šaro sistemų.

– Šio sezono metu komanda po 9 pralaimėjimų serijos taikėsi į pirmąjį aštuntuką. Kaip trenerių štabas buvo patenkintas klubo žaidimu iki sezono sustabdymo?

– Prieš sezono sustabdymą dirbome su didžiuliu entuziazmu ir viltimi. Dirbome nuo rungtynių iki rungtynių ir, manau, visi tikėjome, kad galime patekti į atkrintamąsias. Žinoma, kad po pralaimėjimų serijos nebuvo linksma, bet, kai komandos žaidimas gerėjo, net ir pralaimėjus jausdavai, kad reikalai taisosi.

Paskutiniu metu demonstravome gerą žaidimą ir tikėjome, kad galime sukurti dar vieną stebuklą. Galų gale, viskas nutrūko ir dabar situacija neaiški.

– Ar tikite, kad sezonas bus pratęstas?

– Trenerių štabe nuomonės yra įvairios, bet, nors esu optimistas, man sunku įsivaizduoti, kad šiame sezone dar kažkas įvyks. Žinoma, Eurolyga žūtbūt nori užbaigti likusią sezono dalį viename mieste. Ant kortos dideli pinigai iš televizinių transliacijų.

Bet visgi žaidėjai dar iki gegužės 24 dienos turėtų grįžti į komandas, tada praleisti dvi savaites karantine, tada treniruotis – viskas skamba utopiškai. Šaras ir Darius (D. Maskoliūnas – LRT.lt) tiki sezono pratęsimu, nes buvo perkeltos olimpinės žaidynės ir vasara atsilaisvino. Aš kartu su Tomu (T. Masiulis – LRT.lt) tuo netikime.

– D. Maskoliūnas jus pasirinko kaip padėjėją Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. Kaip reagavote į šias naujienas?

– Kai Darių paskyrė vyriausiuoju rinktinės treneriu, tikrai negalvojau, kad būsiu trenerių štabe. Tiesiog vijau tokias mintis į šalį. Vėliau jis manęs paklausė, ar esu pasiruošęs vasarą apsivilkti žalius treningus. Su juo nėra taip, kad susėsime ir viską aptarsime. Taip kelias dienas juokaudami kalbėjome apie mano galimą prisijungimą prie rinktinės.

Paskui jis man pats pasakė, kad jau net ir žiniasklaidai minėjo, kad esu pakviestas į rinktinę. Vėliau ir pats tuo įsitikinau žiūrėdamas žinias (šypsosi). Kol sustojo sezonas, dar juokavome apie mano darbą nacionalinėje rinktinėje. Buvo realus šansas man debiutuoti rinktinėje olimpiniame atrankos turnyre, bet jis buvo nukeltas į kitus metus. Jeigu vėliau keisis treneris, galbūt ir ši svajonė nusikels į ateitį.

– Grįžtant į „Žalgirio“ temą, ką laikote geriausiu savo darbo įvertinimu?

– Man smagiausia, kai laimi komanda. Aišku, nelaikau to tiesioginiu įvertinimu, bet labai smagu, kai varžovai surenka mažiau taškų arba kai gerai pradedi rungtynes. Pamenu, kad treneris Ramūnas Butautas yra sakęs, kad jeigu gerai išanalizavai varžovų žaidimą, rungtynes gali pradėti rezultatu 8:0. Jeigu susitikimo pradžioje sugriauni varžovų planus, taip pat jautiesi labai smagiai.

Aišku, smagu išgirsti komplimentų iš žaidėjų, iš Šaro. Tai didžiulė motyvacija ir paspirtis toliau dirbti visu pajėgumu.