Sportas

2020.04.29 11:54

Po priverstinių atostogų į baseiną grįžęs Rapšys: jei dabar plaukčiau laikui – mane reikėtų išnešti

Ramūnas Grumbinas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.04.29 11:54

Šešios savaitės – tokio ilgumo priverstines atostogas be vandens turėjo geriausias mūsų šalies plaukikas Danas Rapšys. Vyriausybei sušvelninus karantino taisykles pirmadienį jis jau galėjo įšokti į baseiną gimtajame Panevėžyje, tačiau sportinės formos atgavimui reikės daugybės laiko.

Panevėžio „Žemynos“ progimnazija vienintelė Lietuvoje, paskelbus karantiną, neišleido vandens iš savo baseino.

Nors olimpiniams atletams 25 metrų ir vos 4 takelių baseinas yra neįprastai mažas ir tikrai ne pats patogiausias, tačiau šiomis sąlygomis D. Rapšys be galo džiaugiasi bent tuo, kad iš vis turi galimybę įšokti į vandenį.

Plaukikas įprastai po sezono gauna iki dviejų savaičių atostogų, po kurių atstatyti sportinę formą ir jėgas reikia laiko. Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbus karantiną Danas be baseino išbuvo daugiau nei mėnesį.

LRT TELEVIZIJOS paklaustas, kokiu laiku dabar sugebėtų praplaukti varžybinę distanciją, plaukikas nusijuokė: „Jeigu tektų laikui plaukti, kad ir 25 metrus, tai mane turbūt išnešti reikėtų.“

– Kaip pirmos treniruotės? Kokie krūviai?

– Viskas lengvai. Plaukiam iki keturių kilometrų, kad įsivažiuotume. Treniruojamės dviese su Andriumi Šidlausku.

– Kas dar yra baseine?

– Tai tiktai trenerę ir matau. Daugiau nieko.

– Kokia buvo pertrauka be treniruočių baseine? Ir kur paskutinį kartą plaukėte iki karantino?

– Paskutinė treniruotė buvo Klaipėdoje, kiek prisimenu. Man atrodo, mes dar stovyklą Klaipėdoje turėjome. Kai tik sužinojome, kad rengiasi vandenį iš baseino išleisti, tai tą patį vakarą ir grįžome. O kiek laiko neplaukėme, tai net nežinau. Pradėjau nebeskaičiuoti to laiko. Kažkaip tas laikas labai greitai bėga.

– Treniruotėse yra trenerė Ina Paipelienė. Pats visą laiką sakote, kad rezultatai priklauso nuo visos komandos. Joje yra ir kineziterapeutas Andrius Bogdelis. Ar jis šiuo metu kartu dalyvauja treniruotėse?

– Jis turėjo būti, bet dabar nežinom koks planas bus. Atvažiuos prižiūrėti, ar neatvažiuos. Neįsivaizduoju. Čia jau kaip trenerė sudėlios tą planą, taip ir bus. Mes tai ką, tiesiog ateiname ir darome.

– Kaip savijauta po pertraukos be vandens? Suprantama, kad pertraukos be sporto nebuvo, bet kaip dabar, jau porą kartų į baseiną įšokus?

– Iš tikrųjų, pasiilgsti to vandens po truputį. Jau vakar įkėliau į savo feisbuką, kad kai dirbi daug, tai taip norisi poilsio nuo to vandens. Bet kai gauni priverstines atostogas, tai atrodo visai gerai tam vandenyje yra. Labai gerai įšokti ir plaukti. Tai pasaka.

– Gal bandėte laikui plaukti ir galėtum palyginti rezultatus iki karantino ir dabar?

– Oi, ne. Dar pačios pirmos treniruotės po tokios pauzės. Jeigu tektų laikui plaukti, kad ir 25 metrus, tai mane turbūt išnešti reikėtų.

– Trenerė minėjo, kad prireiks poros mėnesių atsigavimui. Ką pats manote?

– Aš irgi manau, kad po tokių pauzių tiek reikia. Nors net neįsivaizduoju, kaip dabar bus. Įprastai, kai baigiasi sezonas, mes gaudavome apie porą savaičių poilsio, ar net mažiau. Ir įsivažiuoti būna nelengva. O čia dabar tas tarpas dar didesnis buvo. Ir jis yra pradžioje metų, kai įprastai vykdavo bazinės treniruotės. Dabar bus dar sunkiau.

– Tai kad treniruotes atnaujinate praktiškai namie, Panevėžio „Žemynos“ baseine, yra gerai?

– Labai gerai. Ką turi Panevėžys – leidžia mums plaukti, neišleidžia vandens. Visą laiką laukė, nors buvome nežinioje, ar bus sušvelnintos karantino sąlygos. Labai džiaugiuosi, kad turime tokią valdžią Panevėžio ir baseino, kad viskas dabar gali vykti Panevėžyje.

– Visą laiką šiuo metu leidžiate Panevėžyje, niekur neišvažiuojate?

– Ne, ne. Niekur. Laikomės to karantino, sėdime namie. „Pagaliau, namai“, kaip sakydavau visuose interviu.

– Tie namai netikėtai atkeliavo šioje sezono fazėje. O gal prisimenate, kokia buvo pirma reakcija, kai buvo metams atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės? Ir tie planai, kuriuos trenerė sudėliojo ėmė griūti?

– Taip nebuvo, kad per vieną dieną atšauktų, kad nieko nežinojome ir taip atsitiko. Jau vis tiek buvo daug valstybių, kurios paskelbė, kad nedeleguos sportininkų, jei žaidynės ir vyktų.

Net jei ir žaidynės būtų vykę, tai būtų „visiškas balaganas“. Be daugelio sportininkų. Rezultatai būtų buvę prasti. Buvo beveik aišku, kad žaidynes nukels.

– Palaikote ryšį su kitų šalių plaukikais? Kokios jų sąlygos?

– Su keliais esu susirašęs. Iš Anglijos, Belgijos, JAV. Visi labai tvarkingai laikosi karantino. Žinau atvejį, kad vienam plaukikui buvo švelnesnės karantino sąlygos, jis raktus nuo baseino turėjo ir vienas eidavo plaukioti. O šiaip visi mina dviračius namie, bėgioja ir laikosi sąlygų.

– O jūsų kokie buvo tavo pagrindiniai sporto užsiėmimai sausumoje?

– Nėra kažko ypatingo, ko kiti nedarytų. Su dviračiu pavažinėjame, pasivaikščiojame, kur nėra žmonių. Ką iš tikrųjų mėgstame, tai su automobiliu pasivažinėti. Nieku nelipame. Tiesiog važinėjame po Lietuvos gamtą. Visai „faina“.

– Kalbant apie varžovus, prieš pat karantiną tarptautinis sporto arbitražo teismas aštuoneriems metams diskvalifikavo Kinijos plaukiką Sun Yangą. Ar sekate tą istoriją?

– Sekiau. Ir visas plaukimo pasaulis sekė. Kai sužinojau teismo sprendimą, tai net buvo lengvas šokas. Vau! Aštuoni metai. Tai jau tikrai yra labai daug ir tai tikrai karjeros pabaiga. Čia tikrai buvo toks lemiamas kirtis.

– Ar turite nuomonę apie visą tą įvykį?

– Iš pat pradžių turėjau nuomonę, kad dopingo kontrolieriai blogai elgėsi. Bet po to perskaičiau teismo išrašą, kaip viskas vyko. Iki galo neįsigilinau, ten tikra painiava. Bet jei jau arbitražo teismas nusprendė, tai vadinasi įrodymų jiems pakako. Ir čia jau nieko nepakeisi.

– Grįžkim prie treniruočių. Koks dabar jūsų tikslas?

– Tikslo dabar nėra. Mačiau trenerės interviu apie tai, kad kai žinai tikslą tada lengviau dirbti, o dabar to tikslo kaip ir nėra. Aišku, galima sakyti, kad rengiamės olimpinėms žaidynėms. Bet iki jų dar yra labai daug varžybų.

Visų pirma lauksime, kada bus paskelbtos pirmos normalios varžybos. Kada jos tikrai įvyks. Ir tada bus viskas aišku. O dabar bus tik formos palaikymas ir įsivažiavimas.

– Dar neatšauktas, bet į rugpjūčio antrą pusę perkeltas Europos plaukimo čempionatas Budapešte. Kiek yra vilties, kad jis įvyks?

– Aš manau, kad tikrai neįvyks. Pagal tai, kad žmonės negali treniruotis, sportuoti, nematau logikos rengti tą Europos čempionatą. Kas jame vyktų?

Aišku, galima jį surengti, bet kas iš to, jei visi plauks lėtai? Jei nebus jokių rezultatų? Nežinau, kokia iš to nauda. Nebent tik įrodyti, kad štai surengėme. Manau, jei bus protingi žmonės, tai tikrai nesurengs.

– Trenerė I. Paipalienė sakė, kad plaukikams labai reikia varžybų. Štai JAV atšaukti nacionaliniai čempionatai, bet skelbiama, kad varžybos vyks regionuose. O kaip Lietuvos atveju reiktų elgtis?

– Neįsivaizduoju. Čia toks periodas, kai visi pasimetę ir nieko nežino. Lietuvos plaukimo federacija taip pat. Pirma turime sužinoti kada baigsis karantinas. Po to – kada atsidarys baseinai, kada plaukikai pradės treniruotes.

Tik tada bus galima mąstyti apie kažkokias varžybas. O dabar esame karantine. Ir tik planuojama kitą mėnesį jį atšaukti. Bet tai tik planai. Kol kas pasiliekame ties tuo, kad dabar turime kur plaukti ir tiesiog plauksim.

– Kas jums padeda šioje nežinomybėje ir stumia į priekį?

– Padeda tai, kad pagaliau yra namai. Galiu pabūti su savo žmogumi. Iš tikrųjų, kai yra varžybos, to pasiilgsti. Bet dabar pasiilgsti ir plaukimo. Tai gal net į naudą išeina tas priverstinis poilsis. Ir tai gal net atsipirks siekiant tolimesnių tikslų. Nes kol neturi atostogų, tai to nesupranti. Aišku, kad nauji tikslai atsiras. O tada dirbsime tai, ką sugebame geriausiai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt