Sportas

2020.04.27 16:29

Per karantiną geriausias šalies baidarininkas liko Portugalijoje ir vienas pluša lyg olimpiniais metais

Geriausias praėjusių metų Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo atstovas Artūras Seja pluša treniruotėse Portugalijoje. Baidarininkas per koronaviruso pandemiją liko nedideliame kurortiniame miestelyje. Jo treneris Romualdas Petrukanecas grįžo į Lietuvą, todėl sportininkas Portugalijoje visiškai vienas.

Praėjusiais metais A. Sejai pasaulio čempionato 200 metrų vienviečių baidarių finale nepavyko iškovoti olimpinio kelialapio, šį tikslą 2018-ųjų pasaulio ir Europos vicečempionas tikėjosi pasiekti šiemet, nes sportinė forma, pasak atleto, labai gera.

Tačiau gegužę turėjusios vykti atrankos varžybos nukeltos. Nepaisant to, 24-erių baidarininkas nemažina krūvio – pluša tokiu tempu ir krūviu, koks buvo suplanuotas, jeigu olimpinės žaidynės vis dėlto būtų įvykusios.

Darome visą krūvį, lyg olimpinės žaidynės įvyktų, nieko nesumažinome – pažiūrėsime, koks bus rezultatas. Repetuojame olimpinius metus, reikia pažiūrėti, koks bus rezultatas, jeigu ką, galėtume kažką pakeisti.

A. Seja į Lietuvą tikisi grįžti po 3–4 savaičių. Dauguma kitų Lietuvos baidarių kanojų rinktinės narių namo spėjo parvykti iš treniruočių stovyklų iki karantino pradžios.

Treniruotis visiškai vienas Portugalijoje likęs baidarininkas Artūras Seja: visiškai nesigailiu

– Buvote tarp tų sportininkų, kuris koronaviruso pandemiją nusprendėte praleisti užsienyje. Kaip vertinate šį sprendimą šiandieninėje perspektyvoje?

– Visiškai nesigailiu, kad pasilikau Portugalijoje – gal tai buvo idealiausias sprendimas. Čia labai geros sąlygos, nepraleidau per pusę metų nė vienos treniruotės – po 2–3 treniruotes per dieną. Visas sąlygas turiu čia: restoranai gamina maistą išsinešti, už 100 metrų galiu irkluoti ant vandens, sporto salė už 10 metrų.

– Vadinasi, karantino sąlygos Portugalijoje švelnesnės? Ar jaučiatės saugiai?

– Jaučiuosi labai saugiai, nes viešbutėlyje tik personalas ir aš. Buvo čia ir Lenkijos moterų olimpinė rinktinė, kuri jau grįžo į Lenkiją.

Prieš tai buvome kitame miestelyje už 300 kilometrų, bet ten uždarė bazę, nes tiesiog neapsimokėjo išlaikyti didelį kompleksą, teko persikelti čia, padėjo tai padaryti Lenkijos komanda. Čia tikrai labai geros sąlygos – esu prie vandenyno, šilta, viskas yra, ko reikia. Vietinių baidarininkų yra gal penki, bet jie čia negyvena.

– Treneris R. Petrukanecas dar kurį laiką buvo su jumis, bet vėliau grįžo į Lietuvą. Kaip priėmėte tokį sprendimą?

– Treneris turi šeimą, mažą vaiką, todėl šeima prašė grįžti, kad galėtų būti kartu. Suprantu jį. Nusprendėme, kad man geriau likti čia, o ne Lietuvoje nieko nedaryti, skaičiuojant dienas izoliacijoje.

– Kiek jums reikalingi treniruočių partneriai?

– Aišku, kai lieki vienas, iš pradžių yra sunku treniruotis kokias pora dienų, bet pripranti ir vienas sportuoti, bet nebūtini man treniruočių partneriai. Žinoma, ne vienam ir treniruotės linksmesnės, bet vienvietę baidarę irkluoju, todėl galiu treniruotis ir vienas.

Sėdėjau ir didesnėse baidarėse su Edvinu Ramanausku, Aurimu Lanku, Ignu Navakausku, esame laimėję su keturviete ir pasaulio taurės medalį, bet esu maksimalistas, todėl, jeigu sėdėčiau didesnėje valtyje, man reikėtų geriausio rezultato, norėčiau atsidavimo tokio pat ir iš komandos draugų.

– Kaip priėmėte žinią apie olimpinių žaidynių nukėlimą?

– Kai tik sužinojau, smagu nebuvo, nes sportinė forma gerėjo, iki šil esu labai geroje sportinėje formoje. Tiesiog vieneri metai dings, tai nėra gerai, nes dirbome sunkiai ir be pertraukų, po tris treniruotes į dieną pusę metų ir tarsi lieki savęs nerealizavęs.

Tačiau olimpinės žaidynės vis tiek įvyks, todėl man dėl motyvacijos nėra problemų, nereikia jos ieškoti. Treniruojuosi, kaip suplanuota, nieko nepraleidau – einu į sporto salę, einu irkluoti, viskas gerai.

– Olimpinio kelialapio praėjusiais metais iškovoti nepavyko, gal norite reabilituotis, nes neįvykdėte sau keltų tikslų?

– Be abejo, tai veda į priekį. Aišku, negaliu pasakyti, kad buvo prasti 2019 metai – turėjau medalių iš pasaulio taurės etapų, testo varžybose Tokijuje irgi iškovojau medalį.

Tiesiog mano distancijoje atstumai tarp finalo dalyvių labai maži, viena klaida ir viskas. Suprantu, kad tai yra sportas, gali vieną dieną būti pirmas, kitą – devintas. Motyvacijos visada turiu sportuoti, nes noriu ne vieną medalį turėti, noriu daug medalių. Patinka mano darbas. Paskaičiavau, kad jau sportuoju be pertraukų 17 metų ir pripratau prie tokio gyvenimo.

– Kaip dėliojate šiuos metus?

– Gavau pakvietimą į varžybas Maskvoje, kurios turėtų vykti rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Tai jau vienerios varžybos yra.

Jeigu nebūtų varžybų, vis tiek darome visą krūvį, lyg olimpinės žaidynės įvyktų, nieko nesumažinome – pažiūrėsime, koks bus rezultatas. Repetuojame olimpinius metus, reikia pažiūrėti, koks bus rezultatas, jeigu ką, galėsime kažką pakeisti. Planas buvo suplanuotas pusei metų į priekį, jį tęsiu iki šiol, nieko nepakeitėme.

– Trakų irklavimo bazė atidaryta nuo pirmadienio ir oras Lietuvoje šyla. Įsivaizduojate, kada galėtumėte grįžti į Lietuvą?

– Norėčiau grįžti, kai viskas nusiramins ir bus galima treniruotis. Nenoriu grįžti į tokias sąlygas, kad turėčiau būti izoliacijoje ir net po jos negalėčiau nieko daryti.

Manau, jeigu viskas gerės, po 3–4 savaičių grįšiu į Lietuvą. Nuo gegužės mėnesio jau yra lėktuvų reisų, tai nebus problemos, tikiuosi.