Prie Čikagos „Bulls“ prisijungęs ir klubo viceprezidentu krepšinio operacijoms tapęs lietuvis Artūras Karnišovas turės ne vieną svarbią užduotį, o viena tokių – atnaujinti ir modernizuoti klubo personalą.
Per pastaruosius keletą metų Čikagos komandos vadovas Michaelas Reinsdorfas ne kartą turėjo pripažinti, jog jo klubo krepšinio operacijų kabinetas buvo vienas mažiausių visoje lygoje. Tą jis dar kartą padarė pristatydamas naująjį klubo narį A. Karnišovą.
„Johnas Paxsonas (A. Karnišovo pirmtakas – LRT.lt) dar maždaug gruodį atėjo pas mano tėvą bei mane ir pradėjome kalbėti. Jis jautė, kad organizacijai reikia atsinaujinimo ir papildymo. Kai pažvelgi iš šono – nesunku pastebėti, kad mūsų personalas buvo vienas mažiausių visame čempionate ir su metais jis neaugo ir nesiplėtė. Ir, kaip sakė Johnas, struktūroje reikėjo tokių permainų, kurios komandą paruoštų ateinantiems 10-15 metų“, – pasakojo M. Reinsdorfas.
Šis darbas dabar jau bus patikėtas J. Paxsono įpėdiniui A. Karnišovui – jis turės suburti ambicingą komandą, kuri galės pradėti darbus. Tačiau kaip šiais laikais atrodo modernus personalo kabinetas?
Lietuvis jau pasamdė generalinio vadybininko asistentą (juo tapo iš Naujojo Orleano „Pelicans“ atvykęs JJ Polkas) ir jau pradėjo procesą, kuriuo turėtų save apsupti didelį žinių bagažą sukaupusiais žmonėmis, kurie užsiims konkrečiai algų kepurės ir žaidėjų paieškos klausimu. A. Karnišovas, nusamdęs JJ Polką, rado ir naują generalinį vadybininką – Marcą Eversley`ų, kuris taps dešiniąja lietuvio ranka. M. Eversley`us į Čikagą atvyks iš Filadelfijos „76ers“ klubo.
„Įvertinsiu dabartinę situaciją ir visas šiuo metu esančias akląsias zonas“, – kalbėjo A. Karnišovas.
Tam, kad būtų galima geriau suprasti „Bulls“ poreikius, „The Athletic“ žurnalistas Darnellas Mayberry suvienijo jėgas su buvusiu Memfio „Grizzlies“ viceprezidentu krepšinio operacijoms Johnu Hollingeriu, kuris klube dirbo 2012-2019-aisiais metais. Žemiau – „The Athletic“ publikuotas pašnekovų pokalbis.
D. Mayberry: „Gal vertėtų pradėti paaiškinant tam tikrus darbų apibrėžimus, kuriuos šiais laikais naudoja komandos? Susidaro įspūdis, kad „Bulls“ ilgus metus turėjo vieną iš neaiškiausių struktūrų, kurioje niekas nebuvo tikras, kas už ką buvo atsakingas. Gal būtų įmanoma paaiškinti tą darbo pozicijų specifiką?“
J. Hollingeris: „Procesą, kurį pastaraisiais metais matėme NBA, galima pavadinti pareigybių kilimu. Žmogus, kuris anksčiau buvo vadinamas „generaliniu direktoriumi“, kuris būdavo atsakingas už visus su krepšiniu susijusius sprendimus, dabar dažniau yra įvardinamas kaip „krepšinio operacijų prezidentas“.
Tokiu pat būdu viskas eina ir žemyn. Memfyje aš buvau antrasis žmogus pagal savo vaidmenį krepšinio veikloje. Visus septynis metus buvau ten, tačiau niekada nebuvau vadinamas „generalinio direktoriaus padėjėju“ – ne, aš buvau „krepšinio operacijų viceprezidentas“.
Šie apibūdinimai dabar įprastai atitenka antram pagal hierarchiją žmogui, priimančiam su krepšiniu susijusius sprendimus ir būtent tokia situacija bus „Bulls“ klube, kai naują žmogų į šią vietą pasamdys A. Karnišovas.
Tuo tarpu „gen. direktoriaus padėjėjas“ yra vos trečias ar ketvirtas hierarchijoje pagal eilę (kai kurios komandos tokių turi daugiau nei po vieną).
Kalbant bendrai – tokiose pareigose turi išmanyti daugiau nei vieną sritį. Turi būti branduolys, kuris turėtų prižiūrėti visą veiklą, būti atsakingais už mainus, trenerius, laisvuosius agentus ir taip toliau ir taip pat stebėti, kad visas ratas suktųsi sėkmingai. Būtent tai bus A. Karnišovo ir jo pasirinkto M. Eversley`aus darbas.
Einant žemiau – matomi atskiri departamentai. Reikia skautų, kurie stebės žaidėjus, kurie klubui gali būti reikalingi. Jie yra skaidomi į tris dalis – profesionalų, koledžo ir Europos krepšinio skautai. Įprastai šį departamentą prižiūri ir skautus kuruoja vienas žmogus, kuris visą surinktą informaciją perduoda aukštesnei valdžiai.
Reikia medicinos personalo, kuris su komanda keliautų į visas rungtynes ir reikia žmogaus, kuris prižiūrėtų tą personalą. Įprastai komandos dar prieš 10 metų turėdavo vieną atsakingą žmogų ir du gydytojus, tačiau tos dienos – jau praeityje. Dabar kiekviena komanda turi vieną už žaidėjų pasirodymus atsakingą žmogų, o jam pavaldūs yra keli fizinio rengimo specialistai bei treneriai.
Dar viena nauja sfera – analitikoje, kur komandos dažnai turi „informacijos direktorius“ ar kitus, neįprastai pavadintas pareigas einančius žmones (tie pavadinimai dar ir dabar dažnai yra sugalvojami spontaniškai). Šis žmogus turi sureguliuoti visą pro komandą einančią informaciją, ją nukreipti tinkamais srautais ir suruošti ją taip, kad A. Karnišovui ir jo generaliniam direktoriui viskas būtų pateikta aiškiai ir koncentruotai.
Ir pabaigai – žaidėjų tobulėjimas. Dažnai už tai atsakingi yra žmonės trenerių štabe, tačiau neretai yra ir asmuo, dirbantis kasdienį darbą kabinetuose. Tikiu, kad A. Karnišovas su treneriu tai aptars, tačiau „Nuggets“ turėjo vieną geriausių žaidėjų tobulėjimo programą visoje lygoje ir nustebčiau, jei tai netaps svarbia dalimi to, kaip „Bulls“ dės žingsnius pirmyn.
Net ir be to, ką parašiau, yra ir kitų pareigybių. Tarkime, kažkas turi būti atsakingas už G lygos komandą – įprastai tai būna jaunesnis personalo narys iš vadybinės pusės, galintis tokiu būdu kaupti savo patirtį. Kažkas taip pat turi būti atsakingas už komandos keliones, Vasaros lygą, dvipusius žaidėjų kontraktus. Ir kažkas turi nusimanyti algų kepurėje. Aišku, visi turi tai suprasti, tačiau turi žmogus, žinantis visas smulkiausias daleles. Kartais tai yra papildomai dirbantis teisininkas, tačiau kai kurios komandos tam samdo visiškai naują žmogų.
Net lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 metų, atsirado daug daugiau naujovių, būtent todėl ir matome NBA organizacijose atsirandančias naujas pareigybes“.
Mayberry: „Bulls“ komanda buvo viena labiausiai traumų išretintų komandų pastaraisiais metais ir pasitaikė atvejų, kai diagnozės buvo nustatytos neteisingai ar buvo prastai su jomis tvarkomasi.
Žinoma, kai kurie atsitikimai gali būti atsitiktiniai, kaip Carloso Boozerio užkliuvimas už sportinio krepšio ir mėnesiui lūžusi ranka ar Kriso Dunno nusileidimas ant žemės po dėjimo ne ant kojų, bet ant veido – niekas dėl to kaltinti „Bulls“ organizacijos negali, tačiau medicininis komandos personalas vis tiek turi neigiamą įvaizdį. Kaip „Bulls“ galėtų pakeisti šią situaciją?“
Hollingeris: „Manau, kad neigiamas naratyvas „Bulls“ medicinos srityje atsirado po Luolo Dengo nugaros traumos. Žinoma, tai buvo prieš septynerius metus, tačiau nuo to laiko situacija iš esmės nepagerėjo.
Galbūt tai nėra teisinga, nes pastaruoju metu jie į tai investavo ir subūrė naują personalą, tačiau to kol kas nepavyksta paversti sėkmingais rezultatais traumų fronte.
Tačiau būtent tai yra erdvė krepšinio vadovams. Žinome, kur rasti žaidėjų, tačiau kur rasti talentingų sporto mokslininkų? Ir kaip reikia žinoti, ar jie tikrai geri? Šia tema teko kalbėti su ne vienu kolega iš kitų klubų.
Vienas iš dalykų, kuris padeda labiausiai, tai kai skirtingų sričių darbuotojai sutaria ties svarbiais dalykais – minučių ribojimai, treniruočių krūviai ir traumuotų žaidėjų grįžimas į rikiuotę. Tikiu, kad treneris, kurį A. Karnišovas pasamdys, turės sutikti ir su specialistų nuomone.
Tai buvo viena iš sferų, kur „Nuggets“ pastaraisiais sezonais sekėsi tikrai neblogai. Komanda naujokų biržoje pašaukė bent keletą žaidėjų su sunkia traumų istorija ir atstumtus kitų klubų, tačiau pavertė juos sėkmingais krepšininkais ir jų traumos nebekamuoja. Tačiau kiek čia yra sėkmės, o kiek – įdirbio – yra vienas iš sudėtingiausių klausimų“.
Mayberry: „Kitas svarbus dalykas – sutarimas tarp klubo vadovybės. Čikagoje ilgai nebuvo aišku, kas yra už ką atsakingas, tuo tarpu „Nuggets“ buvo giriama kaip organizacija, kurioje vadovai veikė itin darniai. Kas yra svarbu geruose darbiniuose santykiuose? Kaip A. Karnišovui nesuklysti?“
Hollingeris: „Svarbiausia yra žmonės ir jų tarpusavio bendravimas. Visada galima garantuoti, kad bus nesutarimų ir kartais tai net yra gerai – reikia norėti skirtingų idėjų ir pozicijų. Kaip ir kiekviename versle, kartais nesutarimas gali privesti prie gerų sprendimų, tačiau kartais tai nuveda į nebefunkcionuojančią betvarkę.
Galų gale, tam nėra vienos stebuklingos tabletės. Būtent A. Karnišovas turės užtikrinti sveiką aplinką ir tam pasikviesti tinkamus žmones. Svarbiausia, mano manymu, yra generalinio vadybininko ir vyriausiojo trenerio jungtis. Pastaruoju metu „Nuggets“ ypatingai gerai sutarė su Mike`u Malone`u ir tai yra geras pavyzdys, ko reikės „Bulls“, norint dėti žingsnius į priekį“.
Mayberry: „Neabejojama, kad Jimas Boylenas trenerio poste neliks. Ar yra kažkas, kas galėtų jį išgelbėti? Ir jei jis bus atleistas – kas galėtų būti tinkami kandidatai jį pakeisti?“
Hollingeris: „J. Boylenas turbūt susilaukė daugiau kritikos nei buvo vertas, nes buvo tarsi „senosios mokyklos“ trenerio karikatūra. Jo sistemas varžovai nesunkiai gliaudė elitinės komandos, tačiau jos leido kautis su savo lygio varžovais.
Didesnė bėda – žaidėjai niekada netikėjo J. Boylenu. Tai yra sunkiausia kliūtis treneriui ir nepanašu, kad kitame sezone kažkas būtų reikšmingai pasikeitę.
Jis buvo pasamdytas tam, kad padėtų žaidėjams tobulėti ir to nenutiko. Zachas LaVine parodė šiokį tokį progresą, tuo tarpu Lauri Markkanenas sustojo. Turbūt smagiausia istorija nutiko prieš pat sustabdant čempionatą, kai gerą kelių rungtynių seriją užfiksavo lygos debiutantas Coby White`as.
A. Karnišovui norimą sistemą įdiegti labiausiai padėtų jo žmogus. Turint omenyje tai, kaip „Nuggets“ akcentavo žaidėjų tobulėjimą ir kad Čikagoje tam medžiagos yra per akis, Kenny Atkinsonas „Bulls“ sirgalių lūpose yra pirmas vardas. Jo darbas su jaunais žaidėjais kalba pats už save, o Brukline jis susilaukė kiek per daug kritikos.
Tačiau kitas kandidatas – A. Karnišovo universiteto bičiulis Adrianas Griffinas, Toronte taip pat fantastiškai pasidarbavęs ties žaidėjų tobulėjimu ir žinomas kaip vienas asistentų, kuris turėtų sulaukti šanso pagrindinio trenerio rolėje.
Ir dar vienas variantas – Chrisas Finchas, gerai vertinamas Naujojo Orleano „Pelicans“ trenerio asistentas. Jis buvo Hjustono „Rockets“ organizacijoje kai ten dirbo A. Karnišovas ir pasekė paskui jį į Denverį, kur buvo M. Malone`o asistentu“.
Mayberry: „Jaunų žaidėjų tobulėjimas „Bulls“ bus itin svarbus. Jie turi daug įdomių žaidėjų, tačiau bene daugiausiai klaustukų yra ties L. Markkanenu. Ką turėtų daryti tokį vyruką turintis A. Karnišovas? Ar „Bulls“ turėtų toliau juo tikėti? Apskritai, ar ši sudėtis yra tokia, su kuria būtų galima kažką nuveikti, ar čia reikia didelių permainų?“
Hollingeris: „Bulls“ reikia permainų, tačiau A. Karnišovas turi įsivertinti situaciją ir įsivaizduoti, kaip viskas atrodytų su sveikais komandos lyderiais.
Žinoma, realus variantas, kad suomis sužais solidų sezoną ir komanda turės pasistengti jį išlaikyti. Tačiau tai yra gera problema – geriau sutartį siūlyti jau žinant ką gausi, negu paskubėti ir susieti ateitį su savimi dar nežinant, ar jis figūruoja ateities planuose. Net jei Markkanenui ir bus skirtas naujas didelis kontraktas, „Bulls“ dar turės vietą prisivilioti žvaigždę už maksimalų kontraktą.
Visgi, komanda yra geroje pozicijoje tam, kad būtų galima progresą pradėti gana greitai – jie turi daug vietos algų kepurėje, turi keturis ar penkis jaunus ir perspektyvius žaidėjus ir aukštą biržos šaukimą.
Ko komanda neturi – vienos centrinės figūros, aplink kurią būtų galima statyti komandą. Z. LaVine`as yra talentingas žaidėjas puolime, tačiau jam reiktų kito pajėgaus kūrėjo, o jis galėtų tiesiog rinkti taškus.
Čia vėl grįžtame prie Markkaneno – jei Karnišovas nuspręs čiupti naują žvaigždę, ji privalės žaisti. Tačiau skubėti nėra kur – šiuo metu laikas vis dar yra Čikagos komandos pusėje“.
