Balandžio 22 dieną Vyriausybė sušvelnino Lietuvoje nuo kovo 16-osios galiojančias karantino taisykles, o vienas iš sušvelnintų punktų buvo leidimas į treniruotes tiek lauko sporto bazėse, tiek viduje grįžti aukščiausio meistriškumo sportininkams. Atletai džiaugiasi tokiu sprendimu, tačiau pilnavertes treniruotes galės vykdyti toli gražu ne visi.
Remiantis naujais Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės sprendimais, nuo pirmadienio į mūsų visų gyvenimą po truputį grįžta sportas. Nors individualiai sportuoti namuose ar lauke nebuvo draudžiama ir iki šiol, tačiau nuo pirmadienio galės atsidaryti teniso ir golfo aikštynai, lauko šaudyklos, kartodromai, vandenlenčių parkai. Tiesa, išlieka socialinės distancijos apribojimai – 10 metrų tarpai tarp sportuojančių žmonių arba ne daugiau vieno lankytojo 10 kv. metrų plote.
Užsiimti antrąja Lietuvos religija krepšiniu arba žaisti futbolą pagal šiuos apribojimus vis dar negalima.
Aukšto meistriškumo atletams taisyklės, varžančios treniruotes, dar labiau pralaisvėja. Jiems nuo pirmadienio leidžiama sportuoti atviruose sporto objektuose (stadionuose) taip pat laikantis tų pačių socialinio atstumo reikalavimų. Tai reiškia, kad profesionalūs futbolo klubai į stadionus treniruotis dar grįžti negalės.
Tuo tarpu paties aukščiausio meistriškumo sportininkams jau leista grįžti ir į uždarus sporto objektus – treniruočių sales, maniežus, šaudyklas, baseinus ir t. t. Socialinio atstumo taisyklės lieka tos pačios.
Šie karantino sušvelninimai labiausiai patinka individualių sporto šakų atstovams – nuo plaukikų iki lengvaatlečių. Vis dėlto pilnavertes treniruotes galės vykdyti ne visi.
K. Tiesnesytė: labai skatiname federacijas ir sportininkus suprasti ir laikytis taisyklių, protingai pažiūrėti į tą leidimą
Ne visos sporto bazės atidaro duris
Nuo pirmadienio Vilniuje duris atvers beveik visos sporto bazės – „Vingio“ lengvosios atletikos stadionas, Trakų irklavimo bazė, Ozo sporto bazė, šaudyklos, tačiau Fabijoniškių baseinas dar nedirbs.
Tai reiškia, kad ne visi sportininkai turės sąlygas pilnavertėms treniruotėms.
Štai Vilniuje gyvenantys penkiakovininkai Laura Asadauskaitė-Zandeprovskienė bei Justinas Kinderis, kurie jau turi kelialapius į Tokijo žaidynes, negalės nei plaukti, nei fechtuotis.
„Šiuo metu mes nematome galimybės atidaryti Fabijoniškių baseino, nes jis negali vykdyti veiklos ir įleisti lankytojų, ten treniruotųsi tik keli sportininkai, o baseino išlaikymo kaštai mėnesiui atsieina apie 10 tūkst. eurų“, – LRT.lt sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Jis taip pat pridūrė, kad sulaukus sporto federacijų prašymų atidaryti baseiną ir susitarus dėl bent dalies kaštų padengimo, savivaldybė klausimą dėl Fabijoniškių baseino svarstytų iš naujo.
Nepaisant to, sportininkai džiaugiasi jau tuo, kad galės „legaliai“ vykdyti treniruotes ir nereikės bėgioti aplink stadionų tvoras.
„Iš tikrųjų labai ilgai laukėme šių naujienų – nuo pat paskelbto karantino pradžios. Turėjome pakeisti savo rutiną bei taikyti prie naujų sąlygų. Su laiku prisitaikėme, bet dabar labai smagu girdėti, kad situacija dėl treniruočių gerės. Aišku, ne tiek, kiek norėtųsi, bet dedami optimistiniai žingsniai. Sportuoti galėsime nedidelėmis grupelėmis, bet tai vis tiek smagu“, – jau trečiadienį po karantino taisyklių sušvelninimo sakė J. Kinderis.
Į stadionus galės sugrįžti ir tokie sportininkai kaip ieties metikas Edis Matusevičius, disko metikas Andrius Gudžius ar šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. Jeigu bėgikai bei sportinio ėjimo atstovai galėjo kone netrukdomai treniruotis ir griežtesnio karantino sąlygomis, kitiems lengvaatlečiams reikia specifinės infrastruktūros ir sektorių, kad galėtų pilnavertiškai treniruotis.
Kaip LRT.lt sakė Lietuvos sporto centro, valdančio didžiąją dalį Vilniaus objektų, direktoriaus pavaduotojas Egidijus Balčiūnas, bazėse bus užtikrintas griežtas saugumas ir higiena. Kasdien bus sudaryti sportininkų treniruočių grafikai, kad jų vienu metu objekte nebūtų per daug, kasdien ir ne po vieną kartą bus vykdoma patalpų ir objektų dezinfekcija.
„Laikysimės visų reikalavimų, užtikrinsime sportininkų saugumą. Tikrai saugosime savo olimpiečius“, – sakė E. Balčiūnas.
„Vyriausybė nurodo laikytis socialinės distancijos. Jeigu tai yra komanda, treniruotėms viduje ji turėtų būti išskirstyta. 10 kvadratinių metrų – vienas žmogus. Labai skatiname federacijas ir sportininkus suprasti ir laikytis taisyklių, protingai pažiūrėti į tą leidimą“, – teigė Švietimo, sporto ir mokslo viceministrė Kornelija Tiesnesytė.
Lieka daug neaiškumų
Nors olimpiečiams, paralimpiečiams ir kitiems aukšto meistriškumo sportininkams leista grįžti į sporto bazes ir treniruotes, pilnavertiškai treniruotis negalės dar bent kelių sporto šakų atstovai.
Kadangi lauke galima treniruotis tiki iki dviejų žmonių, išlaikant atstumą, o sporto salėse – tik po vieną, net ir besirengiantys Tokijo žaidynėms krepšininkai, irkluotojai, kovinių sporto šakų atstovai negalės vykdyti pilnaverčių treniruočių.
Nei nacionalinė krepšinio rinktinė, jeigu norėtų, nei 3 prieš 3 rinktinė, treniruočių vykdyti negali dėl akivaizdžių priežasčių – reikia sportuoti grupėmis, atstumo išlaikyti nėra įmanoma.
Pilnaverčių treniruočių negali daryti ir irklavimo bei baidarių ir kanojų irklavimo atstovai, kurie irkluoja ne po vieną. Tai reiškia, kad Rio olimpinių žaidynių bronzos medalininkė Milda Valčiukaitė su savo dabartine porininke valtyje Ieva Adomavičiūte treniruotes gali vykdyti tik po vieną. Tas pats galioja ir vyrų dvivietei bei keturvietei valtims.
Vis dėlto, kaip sakė irkluotojų treneris Mykolas Masilionis, jau vien tai, kad bazės yra atidarytos bei galima sportuoti treniruoklių salėse, yra laimėjimas, nes sportininkams nebeliko nežinomybės – kada viskas grįš į savo vėžias.
„Jeigu keturvietėje treniruotis ir negalima, mums vis tiek gerai, sėsime į vienvietes valtis ir sportuosime“, – LRT.lt teigė M. Masilionis.
Irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis patikino, kad irkluotojai tikrai patenkinti vien tuo, kad galima „legaliai“ grįžti ant vandens ir treniruosis laikydamiesi visų taisyklių.
Nedaug naudos karantino sušvelninimas atneša ir kovinių sporto šakų atstovams – boksininkams, imtynininkams, dziudistams. Jie gali grįžti į sporto sales, tačiau varžytis treniruotėse tarpusavyje – ne. 10-ies metrų atstumas grumiantis at boksuojantis tarpusavyje išlaikytas nebus.
„Galime išlaikyti, bet naudos nelabai bus“, – juokėsi bokso rinktinės treneris Vidas Bružas.
Bokso treneris teigė, kad jo auklėtiniai lauks tolimesnio karantino apribojimų švelninimo ir dabar džiaugsis jau tuo, kad galima grįžti į sporto sales.
„Toliau sportuosime parkuose, lauke, oras geras, turime sudarę individualius treniruočių planus, pagal kuriuos ir dirbsime. Be to, bus galima eiti į salę, boksuotis su maišais. Tarpusavyje šiuo metu nesiboksuosime“, – LRT.lt patikino V. Bružas.
„Taip, imtynėms, dziudo kontaktas yra privalomas, bet bendraujame su treneriais ir tikiu, kad rasime bendrą laiko tarpą, strategiją ir adaptavimąsi, kad kurį laiką artimų kontaktų galėtume išvengti“, – situaciją dėl dvikovų sporto šakų komentavo K. Tiesnesytė.
Nerekomenduojama naudotis ir masažo paslaugomis.
„Jeigu kineziterapeutas dalyvauja treniruotėje, būtų gerai, kad jis laikytųsi atstumo. Gal yra priemonės kažkokios, kurios gali padėti atlikti tam tikrus pratimus. Žinome, kad sportininkams yra svarbios kineziterapeutų ar masažistų paslaugos, bet jeigu nėra traumos, rekomenduotume dar šiek tiek susilaikyti nuo papildomų paslaugų“, – sporto bendruomenės supratingumo prašė K. Tiesnesytė.
Plaukikai sportuos viename mieste
Į treniruočių ritmą sunkiausia sugrįžti plaukikams. Jeigu stadionas ar šaudykla karantino metu buvo tiesiog uždaryti, plaukimo baseinai jau daugiau nei mėnesį yra tušti. Tam priežastys yra dvi.
Visų pirma, pagal Lietuvoje įtvirtintas higienos normas, bent vieną kartą per metus viešuose baseinuose vanduo privalo būti pakeistas, tad baseinai karantinu pasinaudojo kaip proga įvykdyti šį reikalavimą.
Antras dalykas – vandens palaikymas yra labai brangus, o vėl jį prileisti ir pašildyti iki reikiamos temparatūros užtrunka. Kaip aukščiau sakė Vilniaus vicemeras V. Benkunskas, Fabijoniškių baseino išlaikymas kas mėnesį atsieina apie 10 tūkst. eurų. Jeigu baseinas yra 50-ies, o ne 25 metrų – kaštai, žinoma, dar didesni.
Taigi baseinams nepakanka tiesiog atrakinti duris ir pakviesti olimpiečius užeiti – kažkas turi užmokėti už jų išlaikymą.
Kaip LRT sakė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis, jam pavyko susitarti jau su vienu baseinu, kad geriausi šalies plaukikai galėtų treniruotis.
„Galiu džiugiai pasakyti, kad turime baseinų, kalbame su kelių miestų baseinais, turime teigiamą atsakymą iš Panevėžio, kur nuo pirmadienio, jeigu vanduo spės sušilti, olimpinės rinktinės nariai galės pradėti treniruotes. Panevėžyje matome šešis sportininkus besitreniruojančius.
I. Paipalienė: kad atgautų iki karantino turėtą sportinę formą plaukikams reikės mažiausiai dviejų mėnesių treniruočių, greičiausiai netgi daugiau.
Jeigu bus teigiamų atsakymų iš kitų miestų, plaukikų ratas plėsis. Žinoma, interpretacijų nebus, daug kas gali sakyti, kad jie ruošiasi Europos ar pasaulio čempionatams. Prioritetų tvarka bus tokia, kad visų pirma treniruosis, olimpiečiai, paskui – žaidynių kandidatai, o toliau jau visi kiti“, – teigė E. Vaitkaitis.
Tiesa, Panevėžyje baseinas yra ne olimpinis – tik 25 metrų ilgio. Nors geriausias Lietuvos plaukikas Danas Rapšys su komanda pastaruoju metu nuolat treniruodavosi Klaipėdos baseine, tačiau šiuo metu tęsti treniruočių jame federacijai neįmanoma.
LRT žiniomis, Klaipėdos baseinas pasiekti reikiamą temperatūrą ir priimti sportininkų pirmadienį dar negalėtų – tai būtų įmanoma mažiausiai po savaitės. Antra, kaip sakė E. Vaitkaitis, nedirbant viešbučiams, federacija neturėtų galimybių sportininkų Klaipėdoje apgyventinti.
„Esu labai dėkinga Panevėžio „Žemynos“ vadovams, kad sutiko įsileisti sportininkus treniruotėms. Nuo pirmadienio treniruosis Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Simonas Bilis, Kotryna Teterevkova. Plaukios po vieną takelyje ir net ne visi kartu, ne vienu metu. Vienu metu baseine bus 1–2 sportininkai.
Be treniruočių vandenyje Lietuvos sportininkai išbuvo 6 savaites. Tarp treniruočių 25 m baseine ir 50 m baseine yra didžiulis skirtumas, bet dabartinėje situacijoje – bet koks vanduo treniruotėms yra puiku.
Kad atgautų iki karantino turėtą sportinę formą plaukikams reikės mažiausiai dviejų mėnesių treniruočių, greičiausiai netgi daugiau. Į rugpjūčio pabaigą perkėlus šių metų Europos plaukimo čempionatą, iki jo lietuviai turėtų įgyti bent vidutinišką sportinę formą. Aišku, jei iki to laiko neatsiras naujų trikdžių“, – situaciją LRT komentavo geriausia 2019 metų Lietuvos trenerė Ina Paipalienė.
