Sportas

2020.04.16 12:38

Kurtinaitis – apie mafiją Lietuvoje 1992-aisiais, Eurolygos sezono pratęsimą, Karnišovą ir Maksvytį

LRT.lt2020.04.16 12:38

Pergalingą Rimo Kurtinaičio treniruojamos Maskvos srities „Chimki“ ekipos žygį VTB lygoje ir kovą dėl vietos pirmajame aštuntuke Eurolygoje sustabdė koronaviruso pandemija. Į Lietuvą grįžęs specialistas netiki, kad Eurolygos sezonas bus pratęstas.

R. Kurtinaičiui jau teko nuryti karčią piliulę dėl VTB sezono nutraukimo. „Chimki“ klubas pirmavo turnyro lentelėje ir trimis pergalėmis lenkė principinį varžovą – Maskvos CSKA. Visgi VTB vadovybė nusprendė sezoną užbaigti be laimėtojų.

Lietuviui ir jo treniruojamai komandai sezonas dar nesibaigė Eurolygoje, kol nėra paskelbtas galutinis sprendimas dėl sezono pratęsimo.

Su tinklalapiu izvestija.ru R. Kurtinaitis dalijosi mintimis apie karantino metą Lietuvoje, Eurolygos sezono pratęsimą bei lietuvius – Kazį Maksvytį ir Artūrą Karnišovą.

– Kaip leidžiate karantino laiką? Ar grįžote iš Rusijos į Lietuvą be nuotykių?

– Kai jau rengiausi išvykti iš Rusijos, buvo prasidėjusios problemos su tarptautiniais skrydžiais. Kartu su savo asistentais iš Lietuvos „Chimki“ gretose nuskridome į Kaliningradą, kur išsinuomavome automobilį, su kuriuo pasiekėme Lietuvos sieną. Pasienį kirtome pėščiomis. Privalomą dviejų savaičių karantiną praleidome mano dideliame name netoli Kauno. Gyvenome netoli miško ir gerai praleidome laiką. Netgi turėjome galimybę pažvejoti.

Turėjau galimybę šiek tiek pajudėti, nors mano sportinė forma vis tiek išėjo iš ritmo. Per pastaruosius 6 ar 7 mėnesius valgydavau tik vieną kartą per dieną – per pietus. Numečiau 8 kilogramus, bet per karantiną juos vėl atgausiu.

– Kaip Lietuvoje prižiūrimos karantino taisyklės?

– Praėjusį savaitgalį Lietuvoje buvo švenčiamos Velykos. Gyvename mažoje valstybėje, todėl per atostogas visi keliauja aplankyti artimųjų į toliau esančius kaimus. Kad to nenutiktų, policija blokavo kelius tarp miestų ir tikrino automobilius. Gatvėse budi policijos pareigūnai. Atrodo, lyg būtų įvesta karo padėtis. Dabar situacija šiek tiek ramesnė. Šią savaitę buvau nuvykęs į parduotuvę. Užsidėjau kaukę bei pirštines. Pastebėjau, kad visi aplinkiniai daro tą patį. Vadinasi, žmonės yra sąmoningi ir supranta situacijos rimtumą.

– Ar jūsų šalis yra buvusi panašioje situacijoje?

– Pamenu, kad 1992 metais esame turėje panašių dalykų. Tuo metu, kai grįžau į Lietuvą iš Vokietijos, mūsų šalis kovojo su organzuoto nusikalstamumo grupuotėmis, kurios save vadino „mafija“, visai kaip Italijoje. Policija ir kariuomenės atstovai stengėsi šalyje užtikrinti tvarką. Buvo prižiūrimi ištisi miestai. Buvo daug uždarytų kelių. Reikėjo nuolat su savimi turėti asmens dokumentus.

– Kaip dabar apibūdintumėte savo nuotaiką?

– Nesu nusivylęs, nes tokiomis sąlygomis turi gyventi visi – turinti ir vargšai, politikai ir paprasti darbininkai, afrikiečiai ir europiečiai. Virusas visus sulygino. Viena klaida gali kainuoti labai brangiai, nes visi esame bendrame laive. Tikiuosi, kad ši situacija mus visus suvienys. Įprastai, turime tiek daug reikalų, net ir atostogaudami. Dabar ritmas sulėtėjo, visi turi daugiau laiko savo šeimoms. Tai neįkainojamos akimirkos. Pagaliau galime išmokti savo žmonių ir vaikų vardus.

– Eurolygos vadovybė vis dar tikisi pratęsti 2019–2020 m. sezoną. Ką jūs manote apie tai?

– Aš ir pats norėčiau, kad sezonas būtų pratęstas, bet tam nematau jokių galimybių. Pamąstykime. Realiausias scenarijus – likusias rungtynes sužaisti viename mieste. Sakykime, kad tai bus Atėnai. Kaip žaidėjai sugebės sugrįžti į savo klubus? Kaip Rusijos, Ispanijos ar Turkijos klubai pasieks Graikiją? Sienos dabar yra uždarytos, o kai jos atsidarys, situacija dar nebus aiški. Kiekvienoje šalyje situacija dėl koronaviruso išplitimo yra skirtinga.

Sakykime, kad sienos atsidarys ir žaidėjai sugrįš į savo klubus. Turėsime kokias dvi savaites pasiruošti sezono pratęsimui. Kaip treneris, manau, kad tai yra neįmanoma užduotis. Rungtynių kokybė bus žemo lygio. Dvikovos baigsis rezultatais 45:40. Visose šalyse yra užsidarę treniruočių centrai. Net negali bėgioti parke. Krepšininkų sportinės formos yra kritusios. Jie tikriausiai yra priaugę papildomo svorio, nors ir turi individualius treniruočių planus.

– Visgi visi supranta, kad Eurolyga siekia pratęsti sezoną bet kokia kaina.

– Taip, žinoma. Jie turi įsipareigojimus rėmėjams, jiems reikia užtikrinti, kad bus pratęstos transliacijos. Aš irgi noriu užbaigti sezoną – tiek Eurolygoje, tiek VTB lygoje, bet negalime rizikuoti žmonių sveikata. Turime gauti leidimus iš valdžios atstovų.

– Ką išskirtumėte iš šio sezono VTB lygos trenerių?

– Norėčiau pažymėti Kazio Maksvyčio darbą. Jis turėjo puikų karjeros etapą Lietuvoje. Su Klaipėdos „Neptūno“ klubu netgi buvo iškopęs į Eurolygą. Persikėlęs į Rusiją, Kazys įrodė savo aukštą klasę su Permės klubu. „Parma“ ekipa buvo labai pavojinga ir tikrai su ja nenorėjau susitikti pirmajame VTB lygos atkrintamųjų etape. Jis vienas iš perspektyviausių trenerių Europoje. Svarbu, kad jis labai geras žmogus. Jis – tikras krepšinio sirgalius.

– Viena svarbiausių žinių praėjusią savaitę – Artūro Karnišovo paskyrimas Čikagos „Bulls“ klubo viceprezidentu krepšinio operacijoms. Kaip Lietuva sureagavo į šią žinią?

– Visi laikraščiai rašė apie tai. Artūras – puikus žmogus, kuris pasiekė tokias aukštumas NBA. Žingsnis po žingsnio. Jis dirbo skautu, buvo generalinio direktoriaus asistentu. Po to įrodė, kad yra kompetentingas dirbti vadovaujančiose pozicijose Denveryje. Dabar jis sieks aukštumų Čikagoje.

Jis buvo geras krepšininkas, svarbus Lietuvos rinktinės narys po to, kai vietą rinktinėje užleido mano karta. Jis – vienas pirmųjų lietuvių, emigravusių į JAV. Iš pradžių jis neįstojo į universitetą Amerikoje dėl prastų anglų kalbos žinių, bet liko šalyje ir per metus išmoko kalbą. Po to jis įrodė savo vertę NCAA čempionate, vėliau dominavo Europoje ir tapo klubo direktoriumi NBA lygoje. Tai puiki karjera. Galiu tik girti jį. Linkiu jam sėkmės naujoje pozicijoje.

– Ar pats turėjote galimybę patekti į NBA?

– Kai buvau 30-ies metų, gavau pasiūlymą iš NBA klubo. Tuo metu pasakiau, kad pavėlavote 10 metų. Jau buvo praėjęs mano karjeros pikas ir nebuvau pasirengęs užimti tik antraeilę ar trečiaeilę rolę komandoje.

Turėjau galimybė išvykti į lygą ir kaip treneris. Penkerius metus iš eilės dirbau krepšinio stovykloje Trevize. Kiekvieną vasarą ten susirenka 60 talentingiausių viso pasaulio jaunųjų žaidėjų. Kiekvienais metais į Italiją atvykdavo NBA treneriai. Daug bendravome, dėliojome planus ir kartu leisdavome laiką. Jie kartą man pasiūlė prisijungti prie vieno klubo. Tai buvo vienas stipriausių klubų NBA. Nesakysiu jo pavadinimo. Bet turite suprasti. Viename klube trenerių štabe dirba 15–17 specialistų. Yra darbo pasidalijimas – vieni atsakingi už metimus, pražangas, driblingą. Galbūt tai būtų pasitarnavę mano CV, bet tais metais laimėjau Europos taurę su Vilniaus „Ryto“ klubu. Turėjau geras galimybes toliau tęsti vyriausiojo trenerio karjerą. Galiu pasakyti, kad priėmiau teisingą sprendimą.