Sportas

2020.04.16 11:50

Krepšinio išsiilgęs Jankūnas – apie malkų skaldymą karantine, kapitono atsakomybę komandoje ir LKL žiedų dydį

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.04.16 11:50

Kauno „Žalgirio“ klubo vardas turi tiesioginį ir sunkiai atskiriamą ryšį su 35-erių metų 205 cm ūgio aukštaūgiu Pauliumi Jankūnu. 16-ika iš 17-os profesionalo karjeros sezonų gimtojo miesto komandoje praleidęs kapitonas dienas karantine leidžia sodyboje Varėnos rajone.

Dzūkijos glūdumoje P. Jankūnas apsistojęs su visa savo šeima – žmona ir dviem sūnumis. Patyręs krepšininkas atsiradusį laisvą laiką dėl koronaviruso pandemijos sustabdyto sezono stengiasi išnaudoti produktyviai bei atlieka „Žalgirio“ komandos fizinio rengimo trenerių paskirtus pratimus.

2019–2020 m. sezono metu žalgirietis Eurolygoje rinkdavo po 3 taškus ir atkovodavo po 3,1 kamuolio. Visa tai – per beveik 14 minučių per rungtynes. Nors tai prasčiausi veterano rodikliai Eurolygos karjeroje, krepšininkas, komandai po 9 pralaimėjimų iš eilės sugrįžus į pergalių kelią, sužaidė ne vienas solidesnes rungtynes.

Įsibėgėjęs sezonas P. Jankūnui ir visai „Žalgirio“ komandai dar prieš paskelbiant neterminuotą pertrauką Eurolygoje buvo pažymėtas ir iškovotu LKL čempionų titulu. Tokį sprendimą LKL ir klubų vadovybė priėmė po neeilinio posėdžio kovo 12-ąją. Lengviausiai karjeroje pasiektas titulas kauniečiui tapo net 14-uoju karjeroje. Lygos istorijoje joks krepšininkas ar treneris nėra iškovojęs tokio gausaus lygos čempionų titulų skaičiaus.

Pakalbam apie sportą. Paulius Jankūnas – apie nutrūkusį sezoną, treniruotes karantino metu ir mintis užsiauginti ūsus

Radęs laisvą akimirką savo dienotvarkėje, P. Jankūnas sutiko pasidalinti savo mintimis apie sustabdytą sezoną, ateitį bei įsimintiniausias karjeros akimirkas kartu su LRT laida „Pakalbam apie sportą“.

– Pauliau, karantino metą su šeima praleidžiate sodyboje. Ar išnaudojate privačios gamtos lopynėlio privalumus treniruodamasis?

– Jeigu oras leidžia, visus pratimus darau lauke. Jeigu oras blogas, ten sportuoti viduje. Vakar su sūnumis kaip tik suskaldėme priekabėlę malkų. Prisigalvojame visokios veiklos ir užsiimame lengvu sodybiniu ūkininkavimu.

– Kovo 12-ąją eilinį kartą savo karjeroje tapote LKL čempionu, tačiau šįkart titulas kitoks – iškovotas be kovos atkrintamosiose. Koks jausmas sužinoti apie iškovotą titulą iš lygos atsiųstos žinutės?

– Apėmė toks nusivylimo jausmas, nes žiedai yra iškovojami aikštėje. Norėjosi juos iškovoti finalo serijoje. Ką padarysi, tokia yra situacija. Tuo metu atrodė, kad LKL priimtas sprendimas yra skubotas, nes situacija buvo kitokia ir į viską žiūrėjome kitomis akimis. Yra lygų, kurios vis dar laukia ir tikisi pratęsti sezoną.

– Daug žaidėjų diskutuoja sezono pratęsimo tema. Jūs tikriausiai bendraujate ir su Eurolygos Žaidėjų asociacijos nariais. Kaip yra pasiskirsčiusi jų nuomonė?

– Yra daug klubų ir žaidėjų. Nėra vieningos nuomonės. Vieni galvoja apie sezono pratęsimą ir galbūt daugiau sportuoja ir ruošiasi. Kiti galbūt daugiau sportuoja tik dėl savęs bei nenorėtų pratęsti sezono, nes praėjo mėnuo nuo sezono sustabdymo. Jie gali tvirtinti, kad sunku būtų sugrįžti į sportinę formą.

Olimpinės žaidynės buvo nukeltos, todėl visi kalba, kad vasarą, situacijai dėl koronaviruso pasikeitus, sumažėjus draudimams, galbūt būtų ir galima pratęsti. Visgi komandos turėtų gauti laiko pasiruošimui. Negalima tiesiog suvažiuoti visoms komandoms ir pratęsti sezoną. Dar nėra žinoma, koks būtų pratęsto Eurolygos sezono formatas.

– Kokia yra žalgiriečių pozicija šiuo klausimu?

– Žinoma, kad krepšininkai nori žaisti. Nori sportuoti ir nebesėdėti namuose. Visi pasiilgome krepšinio. Kai sezono metu gyveni intensyviu ritmu, kartais pasikalbėdavome rūbinėje, kaip būtų puiku gauti 3–4 laisvas dienas. Kai mėnesį sėdi namuose ir darai tuos pačius dalykus, į krepšinio aikštę norisi grįžti. Norisi pajausti adrenaliną, emocijas, pergales ir pralaimėjimus.

– 2019–2020 m. Eurolygos sezono metu su „Žalgiriu“ buvote patekę į 9 iš eilės pralaimėjimų duobę. Kokios buvo nuotaikos rūbinėje? Ar kapitono pareigos sunkiu momentu privertė imtis papildomos atsakomybės keliant žaidėjų ūpą?

– Savijauta buvo bloga. Keli pralaimėjimai tavo įspėjamuoju signalu, pradedama jausti ir įtampa. Kaip bebūtų, po devynių pralaimėjimų iš eilės visi yra pikti ir įsitempę. Net rūbinėje gali pajausti didžiulę įtampą ir nusivylimą. Žaidėjai visada buvo optimistai. Kiekvieną dieną eidavome ir ieškome būdų, kaip išlipti iš susidariusios situacijos. Treneriai, galų gale, ieškojo būdų, kaip laimėti kitas rungtynes.

Daug metu jau esu „Žalgirio“ rūbinėje. Jau galiu pajausti, kai žaidėjai yra linksmi ir visi juokauja, ir tuo momentus, kai visiems yra sunku. Kai pralaimėjimai užklumpa atsiranda spaudimas ir iš trenerių, treniruotės tampa sunkesnės. Vieni su tuo susitaiko lengviau, kiti – sudėtingiau. Bendravimas tokiais momentais turi būti artimesnis ir reikia visiems padėti.

– Pralaimėjimų seriją nutraukėte Miunchene, sutriuškindami „Bayern“ klubą. Kaip tuo metu pasikeitė visa komandos atmosfera?

– Tai smagi akimirka. Iki tol po rungtynių rūbinėje atmosfera būdavo kaip po laidotuvių, slogi. Kažkas žiūri į telefoną. Visi yra sulindę į savo mintis ir pergalvoja, kas buvo negerai rungtynėse. Po dvikovos Miunchene rūbinė sprogo – prasidėjo „bajeriukai“, visi tapo gyvesni. Supratome, kad vienerios rungtynės situacijos nepakeitė, bet jos buvo labai svarbios.

– Žvelgiant į tai, kokią formą komanda demonstravo iki sezono sustabdymo, ar manote, kad toks „Žalgiris“ būtų galėjęs patekti į pirmąjį komandų aštuntuką?

– Sunku pasakyti, bet mūsų sportinė forma buvo ypač pagerėjusi. Buvome viena iš komandų, kuri jau pretendavo į pirmąjį aštuntuką. Turėjome visus šansus ir mūsų žaidimas dar gerėjo. Mums dar buvo likę pusantro mėnesio, todėl būtume dar pagerinę savo žaidimo lygį.

– Komandoje esate pasiekęs veterano amžių. Kaip žiūrėti į tolimesnę karjerą? Ar kristalizuojasi mintys apie karjeros pabaigą?

– Sezono metu tikrai tokių minčių nebuvo. Įsisuki į visą karuselę ir žaidi. Pats iš savęs tikėjausi daugiau. Visgi praėjęs sezonas buvo sunkus. Buvo daug bandymų žaisti, buvo nemažai traumų. Tiesa, po Naujųjų metų viskas stabilizavosi. Tikrai jaučiasi gerai – susireguliavau svorį, o ir traumos nebekamavo. Mano žaidimo lygis ir teikiama nauda pagerėjo. Kalbant apie karjeros pabaigą, man yra 35-eri. Žinoma, kad minčių yra visokių, bet nesakau, kad jau šiais metais baigsiu karjerą.

– Sezonui neatsinaujinus, turėtumėte labai ilgą pertrauką be krepšinio iki kito sezono pradžios. Ar mąstote apie tai, kaip išnaudoti tokią pertrauką be krepšinio?

– Kol Eurolyga dar galutinai nenutraukė sezono, dar nėra kalbų apie planus tarpsezoniui. Šiuo metu su fizinio rengimo treneriais dėliojame planus savaitę į priekį. Aptariame, kaip sekėsi daryti ankstesnę treniruočių programą. Vis dar tikimės, kad sezonas bus atnaujintas. Dirbame ta linkme. Kai bus priimtas galutinis sprendimas, reikės dėliotis galutinį treniruočių planą.

– Jeigu sezonas būtų atnaujintas, kokie būtų svarbiausia sugrįžimo į bent jau dalinai optimalią sportinę formą žingsniai?

– Labai daug laiko fiziniam pasirengimui neturėtume. Galbūt jam būtų skirtos 3 ar 4 savaitės, todėl dabar ir palaikome sportinę formą. Didžiausias pasiruošimas būtų skirtas taktikos prisiminimui ir jos nušlifavimui. Krepšininkams tektų sugrįžti į krepšinio formą. Žaidėjams tektų iš naujo suprasti vieniems kitus.

– Pauliau, kiek teko stebėti ir komentuoti jūsų žaidimą, esate žaidėjas, kuris niekada nesivaikė statistikos. Kaip bebūtų, turite ir įspūdingų pasiekimų. Jums priklauso pastarasis LKL čempionate atliktas trigubas dublis. Ar jautėte tų rungtynių metu, kad atlikote trigubą dublį?

– Iš tikrųjų, tikrai nejaučiau. Po rungtynių man treneris priėjo ir pasakė, kad pasiekiau trigubą dublį, jog atkovojau reikiamą kamuolių skaičių ir atlikau užtektinai rezultatyvių perdavimų. Tikrai nejaučiau, kad pridalinau tiek perdavimų. To sezono metu atlikdavau tik po 3 ar 4 rezultatyvius perdavimus. Toks pasiekimas man buvo siurprizas. Tose rungtynėse man gerai sekėsi ir daug kartų turėjau kamuolį savo rankose.

– Pauliau, turite 14-ika LKL čempionų žiedų. Ant abiejų rankų pirštų nebegalėtumėte sutalpinti visų šių trofėjų. Ar krepšininkų teiraujasi, kokių dydžių čempionų žiedų jie pageidauja?

– Lyga labai supaprastino šį reikalą. Kai pradėjau žaisti „Žalgiryje“, dar prieš finalo serija lygos atstovai išmatuodavo abiejų komandų žaidėjų rankų pirštų dydžius, ant kurių krepšininkai norėjo užsimauti žiedą. Serijos eigoje, matant, kuri komanda laimės, pagal gautus išmatavimus pradėjo daryti žiedus. Visgi prieš kurį laiką lyga pakeitė tvarką ir pradėjo visiems gaminti vienodo dydžio žiedus. Vis tiek niekas su tais žiedais nesirodo viešumoje.