Portalas LRT.lt pristato jums straipsnių ciklą apie futbolo taisykles ir jų istoriją. Kas keletą dienų pateiksime jums VRFS vadovo, tarptautinės kategorijos futbolo inspektoriaus, Pauliaus Malžinsko tekstus apie futbolo taisyklių istoriją ir įdomius jų niuansus.
Pirmoji serijos dalis: Ar išmanote futbolo taisykles: kada atsirado skersinis, vartų tinklas ir apribojimai vartininkams?
Antroji serijos dalis: Ar išmanote futbolo taisykles? Kada buvo užmirštos kiaulės šlapimo pūslės, o kamuolys tapo apvalus?
LAW3 (The Players) – Žaidėjai
Trumpai kalbant apie šią taisyklę ir nesigilinant į galimas išimtis, reikia apibrėžti kelis dalykus: žaidėjų skaičių rungtynėse (vartininkas yra būtinas), visos komandos sudėtis (3 grupės asmenų: žaidėjai, atsarginiai žaidėjai ir oficialūs asmenys) bei atsarginių žaidėjų ir keitimų skaičius. Visi kiti asmenys yra pašaliniai, jų dalyvavimas – draudžiamas. Komandos kapitonas yra paprastas žaidėjas kaip ir visi kiti, jokių specialių teisių jis neturi, bet pažymėtina, kad taip buvo ne visą laiką (plačiau apie tai, kai pasieksime skyrių „Teisėjas“).
Politikoje viskas sudėtingiau – visi nori būti kapitonais, rungtynes pageidauja pradėti ir žaisti būdami tik daugumoje, pašalinimas prieš rungtynes – įprastas reiškinys, o darant keitimą iš aikštės išeinama labai nenoriai, dažnai tik su teisėjų pagalba. Politikos aikščių paribiuose mėgsta būriuotis pašaliniai asmenys, kurie kartas nuo karto bando įsikišti į žaidimą ir pelnyti vieną kitą įvartį.

ŽAIDĖJAI. Istoriškai 1863–1885 metais Anglijos FA įtaka nebuvo didelė. Tuo metu kūrėsi daugybė mažesnių ar didesnių klubų, vietos lygų (sekmadienio, šeštadienio, bažnyčios, smuklių, studentų ir kt.), bei regioninių asociacijų, o taisyklių – dar didesnė įvairovė. Didžiausią įtaką futbolo ir jo taisyklių vystymuisi padarė seniausio iki šiol gyvuojančio futbolo klubo „Sheffield F.C“ (įkurtas 1857m.) vietinės lygos susikūrimas, kurioje apie 1965 m. jau buvo 25 klubai. 1867 m. jie surengė pirmą futbolo turnyrą istorijoje „Youdan Cup“ (FA Cup startavo tik 1871 m.), kurio finalines rungtynes stebėjo tais laikais nematyta 3 tūkst. žiūrovų minia.
Po šio turnyro 1867 m. buvo įsteigta ir Šefildo FA. Tai pirmoji regioninė futbolo asociacija šio žaidimo istorijoje, kuri suvaidino ypač svarbų vaidmenį vystant tiek pačios FA veiklą, tiek FA taurės varžybas.
Neatsitiktinai, būtent Šefildo lygoje atsirado taisyklė, kad komandos sudėtyje turi būti ne daugiau kaip 11 žaidėjų. Regbio futbolo krypties atstovai įprastai rungėsi su didesniu žaidėjų skaičiumi komandose (13–15 žaidėjų).
Tik 1897 m. IFAB, kurį dar 1886 m įkūrė Anglijos, Škotijos, Velso ir Airijos FA, oficialiai sumažina futbolo aikštės matmenis ir tuo pačiu nustato maksimalų 11 žaidėjų skaičių komandose.
Atkreipsiu dėmesį į tai, kad daugiau kaip 100 metų futbolo taisyklėse nebuvo kalbama apie minimalų žaidėjų skaičių ir tik 1996 m. atsirado IFAB rekomendacija, kad rungtynės negali būti pradėtos, jeigu komanda turi mažiau kaip 7 žaidėjus, o 2016 m. IFAB konstatuoja, kad tokiu atveju jos apskritai negali ir vykti/tęstis.
KEITIMAI. Žaidėjų keitimo taisyklių pokyčiai vyko lėtai. Sąvoka „pakaitalas“ arba „pakaitinis“ (anglų kl. Substitute) atsirado dar XIX amžiaus viduryje – aplink 1860 m.
Iš pradžių šį terminą naudojo žaidėjams, kurie neatvykdavo į rungtynes arba pasirodę stadione nebuvo tinkamos „sportinės formos“, kad žaistų. Keitimas buvo leidžiamas tik prieš prasidedant rungtynėms arba kai komanda pradėdavo rungtynes nepilnos sudėties, o vėliau atvykę „pakaitalai“ galėjo papildyti komandą, bet jokiu būdu negalėjo pakeisti jau žaidžiančių žaidėjų. Žaidėjų keitimas nebuvo galimas net gavus traumą, o tokia tvarka tiek regbyje, tiek futbole išliko gana ilgai.

Nenagrinėsiu istorinių šaltinių, kodėl ir kaip 1889 m. Škotijos ir Velso susitikimas vėlavo prasidėti (nes nebuvo Velso vartininko), bet faktas, kad į vartus stojo pro šalį ėjęs vietos futbolo mėgėjas, kurį tik po 20 min. pakeitė normalus komandos vartininkas.
Po II Pasaulinio karo įvairios Anglijos ir Škotijos mėgėjų lygos pradėjo naudoti keitimus – ši praktika pasirodė sėkminga ir prigijo. Pagaliau konservatyvumu garsėjanti Anglijos FA įvedė naujovę ir pirmas oficialus keitimas įvyko 1965 m. rugpjūčio 21 d. „Charlton Athletic“ komandos gretose per Anglijos Futbolo Lygos (EFL) rungtynes.
FA taisyklės iš pradžių leido atlikti tik 1 keitimą ir tik su sąlyga, kad būtų keičiamas traumuotas žaidėjas, tačiau „keitimo nauda“ buvo greitai „įvaldyta“, todėl jau tą patį 1965–66 m. sezoną buvo „identifikuoti“ keli atvejai, kai klubų treneriai liepdavo žaidėjams imituoti traumas.
Šioje vietoje vėl norisi paminėti džentelmenų žaidimą – regbį. Regbio futbolo sąjunga du keitimus taisyklėse leido tik nuo 1968 m. ir tik traumos atveju, o trauma regbyje įprastai reiškia tik viena – žaidėjui reikalinga rimta medicinos pagalba, greičiausiai – hospitalizacija, nes dažnas atvejis, kai juos tiesiog išneša iš aikštės. Beje, regbio rungtynės iki šiol nėra stabdomos, net jeigu kažkuris žaidėjas yra traumuotas ir be judesio guli aikštėje. Taigi „simuliacija“ yra grynai futbolo išradimas, bet prie jos dar grįšime vėlesniuose skyriuose.
Nežiūrint kelių tuo metu stipriai kritikuotų taktinių keitimų, FA jau kitame sezone keitimo taisyklę paliko galioti, bet atšaukė traumos sąlygą ir komandos savo nuožiūra laisvai naudojo vieno keitimo galimybę. Šis reguliavimas išliko net 20 metų ir FA varžybose galiojo iki 1987-ųjų, kuomet, padidėjus traumų ir klubams reikalaujant pokyčių, FA leido atlikti 2 keitimus. Vėliau sekė kitos modifikacijos: 1994 m. 2 keitimai + vartininkas, 1995 m. – 3 keitimai, 2018 – 3 + 1 per pratęsimą.

Tarptautinėse varžybose IFAB leido dviejų keitimų galimybę 1968–69 m sezonui ir pirmą kartą pasaulio čempionate jie buvo panaudoti 1970 metais Meksikoje.
Pirmu istorijoje pasaulio čempionate pakeistu žaidėju tapo SSRS rinktinės futbolininkas ukrainietis Viktoras Serebrianikovas, čempionato Meksikoje atidarymo rungtynėse pakeistas 46-ąją minutę. Vietoj jo aikštėje pasirodė irgi ukrainietis Anatolijus Puzačas, o mačas su Meksika baigėsi be įvarčių.
Būsiu šiek tiek nekuklus, bet Sekmadienio futbolo lyga ir šio straipsnio autorius irgi padarė indėlį į Lietuvos futbolo taisyklių istoriją. Dar tolimais 2004 m., kai buvo įkurta SFL, pirmoji oficiali mėgėjiškų futbolo klubų lyga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, jos varžybose buvo leidžiami grįžtamieji žaidėjų keitimai (anglų k. Return Substitutions). Lygiai po 10 metų, t. y. 2015 m. grįžtamojo keitimo procedūrą ir galimybę mėgėjų, vaikų ir senjorų pirmenybėse įtvirtino ir oficialios IFAB futbolo taisyklės, todėl malonu, kad novatoriškais sprendimais šiek tiek aplenkėme laiką.