„Dehidrochlormetiltestosteronas yra labai senas preparatas, kažkada buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) sporto žvaigždžių pagrindinis variklis. Jis jau seniai ir griežtai yra uždraustas, tačiau buvo prastai randamas. Kiekvienas testo pertikrinimas primena, kad jeigu preparatas yra draudžiamas ir jis prastai randamas, nesitikėkite, jog per dešimt metų neatsiras technologija, kuri padės jį rasti lengvai“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė, tarptautinio olimpinio komiteto narė, olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
Pirmiausia ji tapo olimpine čempione, vėliau – olimpinio komiteto prezidente. O šiemet ketina trečią kartą kautis dėl kadencijos šiame poste. Prieš dvejus metus D. Gudzinevičiūtei yra įteiktas tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) apdovanojimas „Moteris ir sportas“. LTOK prezidentė jį gavo už lyčių lygybės skatinimą.
„Sportavau, kaip kažkas pasakytų, nemoterišką sportą. Dabar jau mes visada sakome, kad nėra vyriškų ar moteriškų sportų – visi sportai visiems yra vienodi. Aš nepatyriau tos diskriminacijos, kaip kažkam atrodė. Niekada nenorėjau nusileisti berniukams ar vyrams aikštelėje“, – atvirauja D. Gudzinevičiūtė.
LTOK yra vienas iš 4 nacionalinių olimpinių komitetų Europoje, kuriam vadovauja moteris. Olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė – aktyvi lyčių lygybės sporte šalininkė. LTOK prezidentė buvo Europos olimpinių komitetų Lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė. Šiuo metu D. Gudzinevičiūtė yra šios komisijos koordinatorė.
„Kuomet vadovavimą lyčių lygybės komisijai man paskyrė Europos olimpiniai komitetai, buvo šioks toks šokas. Visiškai nežinojome, ko imtis, – pasakoja Sidnėjaus olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtoja. – Tuo metu mums labai padėjo tuometinė Europos lyčių lygybės instituto vadovė Virginija Langbakk. Ji parodė niuansus, nuo kurių mes turėjome pradėti (veiklą – LRT.lt). Taip ir pradėjome. Drąsiname ir palaikome moteris. Darėme keletą projektų, susijusių būtent su moterų lyderyste. Kartais tai atrodo smulkmenos, tačiau nuo to viskas ir prasidėjo.“
Yra ir lyčių pakeitusių sportininkų. <...> Tą sprendžia tarptautinio olimpinio komiteto komisija, kurią sudaro būtent genetikai, antropologai, medikai ir visi kiti, kurie gali nuspręsti, kada, kaip ir kokios lyties rungtyje galėtų kažkas dalyvauti. <...> Palaikau tuos sprendimus, kuriuos priima kompetentingi asmenys.
Lengvosios atletikos federacija buvo uždraudusi Caster Semenyos dalyvauti moterų varžybose. Žmogaus teisių gynėjai stojo jos pusėn. D. Gudzinevičiūtė sako, kad C. Semenyos yra ne vienintelis toks pavyzdys ir ji visiškai pasitikinti olimpinio komiteto sudaryta komisija.
„Yra ir lyčių pakeitusių sportininkų. Yra labai daug įvairiausių atvejų. Tą sprendžia tarptautinio olimpinio komiteto komisija, kurią sudaro būtent genetikai, antropologai, medikai ir visi kiti, kurie gali nuspręsti, kada, kaip ir kokios lyties rungtyje galėtų kažkas dalyvauti, – sako LTOK vadovė. – Tai yra labai sudėtingi sprendimai. Palaikau tuos sprendimus, kuriuos priima kompetentingi asmenys.“
Kiekvienas sportininkas už tai yra atsakingas. <...> Labai retai tokie dalykai nutinka tarp jaunimo ir jaunių, kur nepilnametis vis dar labiau pasitiki aptarnaujančiu personalu ir nežino, teoriškai, kas jam galėtų būti paduota.
Sporto pasaulį sukrėtė dopingo skandalas Rusijoje, kuomet sportininkų testų rodmenys buvo klastojami aukščiausiu nacionaliniu lygiu. Lietuvoje bėdų su dopingų turėjo sunkiaatlečiai bei vienas olimpietis – kanojininkas Jevgenijus Šuklinas. Pasak D. Gudzinevičiūtės, atsakomybę dėl teigiamų dopingo testų turi prisiimti patys sportininkai.
„Yra kaltumo prezumpcija. Sportininko mėginiai įrodo, kad jis yra kaltas ir vėliau jam apsiginti yra labai nepaprasta, – pasakoja LTOK prezidentė. – Kiekvienas sportininkas už tai yra atsakingas. Didžioji jų dauguma yra suaugę žmonės. Labai retai tokie dalykai nutinka tarp jaunimo ir jaunių, kur nepilnametis vis dar labiau pasitiki aptarnaujančiu personalu ir nežino, teoriškai, kas jam galėtų būti paduota.“
Deja, labai nedaug sportininkų sugeba tai pripažinti – kaltina bet ką, kitus, bet tik ne save. Matyt tas pergalės skonis yra pernelyg saldus ir geidžiamas, kad ne visada yra išlaikomi sąžiningumo principai.
Yra labai mažai šalių, kurios nėra susidūrusios su dopingo skandalais, tikina olimpinė čempionė. „Deja, labai nedaug sportininkų sugeba tai pripažinti – kaltina bet ką, kitus, bet tik ne save. Matyt tas pergalės skonis yra pernelyg saldus ir geidžiamas, kad ne visada yra išlaikomi sąžiningumo principai“, – nusivylimo neslepia D. Gudzinevičiūtė.
Pasak jos, tas preparatas, kuriuo buvo apkaltintas J. Šuklinas, dabar daug kam kliūna ir kiša koją.
„Dehidrochlormetiltestosteronas (anabolinis steroidas, sukurtas, platintas ir 1961 m. užpatentuotas Rytų Vokietijos kompanijos „Jenapharm“ – LRT.lt) yra labai senas preparatas, kažkada buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) sporto žvaigždžių pagrindinis variklis. Jis jau seniai ir griežtai yra uždraustas, tačiau buvo prastai randamas. Kiekvienas testo pertikrinimas primena, kad jeigu preparatas yra draudžiamas ir jis prastai randamas, nesitikėkite, jog per dešimt metų neatsiras technologija, kuri padės jį rasti lengvai“, – sportininkus įspėja LTOK prezidentė.
Plačiau apie visa tai bei kokius nuostolius patirs Japonija ir Lietuva dėl perkeltų Tokijo olimpinių žaidynių – radijo įraše
Parengė Vismantas Žuklevičius
