Vienas geriausių Lietuvos sportininkų, disko metikas Andrius Gudžius, dėl koronaviruso pandemijos paskelbtą karantiną leidžia namuose Kaune. Formą besistengiantis palaikyti atletas LRT.lt papasakojo apie treniruotes sunku metu, pasirengimą varžyboms ir įvertino olimpinių žaidynių atidėjimą.
Šią vasarą planuotos žaidynės Tokijuje geriausiam 2017 ir 2018 m. Lietuvos sportininkui būtų buvusios antrosios. Po Rio de Žaneiro žaidynių į pasaulio elitą prasimušęs kaunietis 2017 m. tapo pasaulio, o 2018-aisiais – Europos čempionu.
Tiesa, dėl traumos praėjusių metų planetos pirmenybės A. Gudžiui nesusiklostė (12 vt.), o kitais metais progos susigrąžinti titulą nebus. Į 2021 metus nukėlus Tokijo žaidynes, pasaulio čempionatas tiesiog neįvyks, vis dar atviras klausimas ir dėl šių metų Europos čempionato Paryžiuje.
Vis dėlto, jeigu rugpjūčio mėnesį geriausi Senojo žemyno lengvaatlečiai bus pakviesti varžytis Paryžiuje, A. Gudžius patikino, kad jis tam bus pasirengęs, nepaisant karantino kasdienio gyvenimo suvaržymų.
– Ar esate sveikas, niekas iš artimų žmonių nesusirgo?
– Viskas tvarkoje, laikomės karantino, atstumo, visų rekomendacijų. Vaikai pasiilgo senelių, seneliai pasiilgo anūkų, emociškai ir vaikams sudėtinga, ir mums tikrai įdomus laikotarpis. Atsiranda naujų iššūkių. Tikiuosi, kad susirgimas aplenks mus.
– Kaip leidžiate karantiną, ar šeima patenkinta, kad jūs kur kas daugiau laiko esate namuose? Kiek laiko ir galimybių turite pasitreniruoti?
– Šeima patenkinta buvo pirmąją savaitę, dabar vaikai jau nori į mokyklą, draugų pasiilgo, namie atsibodo turbūt ir ta tėvų kontrolė.
Kas liečia treniruotes, turiu namie pasidaręs treniruočių salytę. Pamėtyti irgi kartais pavyksta, aišku, viskas sulėtėjo kokius penkis kartus, bet kažkas vyksta, visiškai nesėdžiu.
– Kur mėtote diską – namų kieme?
– Ne, vis dar išlendame į ąžuolyno aikštę, kai pavyksta, tačiau labai retai – kartą per savaitę. Kad nebūčiau per daug mieste. Bet noriu nepamiršti, į kurią pusę suktis.
– Ar disko metikai bendraujate tarpusavyje – kaip treniruotis esant tokioms sąlygoms, karantinui?
– Oi, variantų yra visokiausių, kas kaip ką gali, improvizuoja. Švedijoje problemų nėra, jie kitokią poziciją užėmę karantino atžvilgiu, tad Danieliui Stahliui sąlygos yra suteiktos. Jie turi angarus, kuriuose gali mėtyti diską uždarose patalpose, vos ne vienas karaliauji. Austras Lukas Weisshaidingeris tai kažkur lauke pasibetonavo sektorių, matyt, turi kokį žemės plotą.
Elitiniai sportininkai, jeigu galime taip pavadinti, improvizuojame, randame būdų, kaip ką daryti. Sukamės iš padėties, nes žinome, kad nė vienas iš mūsų nesiilsi.
– Prieš karantino ir Lietuvos sienų uždarymo pradžią buvote beplanuojantis treniruočių stovyklą užsienyje. Neišvykote ten būtent dėl koronaviruso pavojaus?
– Taip, būtent taip. Nemanau, kad esu kompetentingas spręsti, ar kitų žmonių sprendimai yra teisingi, nežinau, kaip aš būčiau pasirinkęs spręsti jų situacijoje, bet mes priėmėme tokį sprendimą. Kaip matome, sprendimas nebuvo klaidingas.
– Olimpinės žaidynės atidėtos metams, dėl Europos čempionato kol kas vis dar yra didelis klaustukas. Ar nėra sunku atrasti motyvacijos sportuoti ir treniruotis?
– Žinote, dabar tikslas yra 2021-ieji. Europos čempionatas, kaip sakote, yra klaustukas, bet ruošiesi gyvendamas su mintimi, kad jeigu jis įvyks, turi būti pasiruošęs.
– Jūs būtumėte pasirengęs?
– Žinoma, tikrai nesakytume nevažiuojame. Aišku, forma turbūt nebūtų šimtaprocentinė, kokia galėtų būti, bet tikrai nebūčiau nepasirengęs.
– Ką jūs pats galvojate apie olimpinių žaidynių nukėlimą?
– Čia tokia labai prieštaringa situacija. Iš savo varpinės, grynai iš savo sporto šakos, sakyčiau, kad žaidynės galėjo būti rudenį, metų pabaigoje.
Bet jeigu žiūrint plačiai į visas sporto šakas – tai yra protingas sprendimas. Labai daug šalių, ypač didelės šalys, yra uždarytos, visos bazės, baseinai, didžioji dalis sporto šakų neturi, kur treniruotis. Lengvoji atletika nėra išimtis, daug kas neturi, kaip ir kur treniruotis.
Tad olimpinės žaidynės būtų tokia lengva parodija, nes kai kurie būtų labai gerai pasiruošę, o kiti tiesiog bandytų išgyventi. Niekas neparodytų savo tikrųjų galimybių ir tai nebūtų ta tikroji olimpiada, kur visi siekia savo galimybių ribų ir kovoja iki galo.
– Komercinėse varžybose uždirbate pragyvenimui. Ar labai stipriai nukentėsite?
– Kas liečia varžybas, kuriose atstovauju ne Lietuvai, o sau – niekas nėra aišku. Šiemet komercinių startų turbūt neturėsime. Jeigu ir bus – vienas ar du, bet ne aukščiausio rango.
Kai visiškai nedalyvauji ir neuždirbi. Šioje vietoje tikrai liūdni metai, nėra galimybės užsidirbti. Žinoma, aukšto rango sportininkai gauname pajamas tiek iš valstybės, tiek turime sutartis su rėmėjais, aprangos gamintojais ir panašiai. Tad visiško kracho nėra, bet, žinoma, tai ne tie finansai, kuriuos galėtume turėti laimėdami varžybas.
