„Tour de France“ dviračių lenktynės jau seniai tapusios Prancūzijos pasididžiavimu ir vienu iš simbolių. Nuo jų priklauso ir ekonominis viso profesionalaus dviračių sporto pulsas. „Tour de France“ rengėjai deda visas pastangas, kad šių metų varžybos nebūtų atšauktos, o perkeltos į vėlesnį laiką. Analitikai baiminasi skaudžiausių pasekmių, jei 2020 metų lenktynės neįvyktų, skelbia naujienų agentūra AFP.
Šią savaitę laukiama sprendimo ar varžybos bus atšauktos, ar nukeltos. 21-o etapo lenktynės turėjo prasidėti birželio 27 dieną Nicoje ir baigtis liepos 19 dieną Paryžiuje.
„Grande Boucle“ – taip dar vadinamos Tour de France lenktynės Prancūzijoje. Jos laikomos kertiniu finansiniu pagrindu profesionalų komandoms.
„Lenktynių atšaukimas visą dviračių sportą gali pastūmėti link žlugimo“, – sako Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro atstovas Žanas-Fransua Mignotas, 2014 metais išleidęs knygą „Tour de France“ istorija“ („Histoire du Tour de France“).
Sunku tikėtis, kad organizatoriai ryžtųsi pradėti lenktynes anksčiau numatytomis datomis. Kovo 17 dieną šalyje paskelbtas karantinas, nuo koronaviruso Prancūzijoje mirė daugiau nei 14 tūkstančių žmonių.
Vingiuojančios per fantastiško grožio šalies miestus ir miestelius, praturtintos tradicinių kaimiškų vietovių peizažais, „Tour de France“ lenktynės kiekvieną vasarą prie trasų sutraukia iki 12 milijonų gerbėjų.
„Viskas labai akivaizdu. Jeigu lenktynės neįvyks, gali nebelikti komandų, dviratininkai ir visas personalas nebeturės darbo“, – mano Markas Madiot, profesionalios prancūzų komandos „Groupama–FDJ“ vadovas. Pastarajai priklauso ir Lietuvos dviratininkas Ignatas Konovalovas.
Šios komandos biudžetas vertinamas 20 milijonų eurų per metus. Jos pagrindiniai rėmėjai – nacionalinė šalies loterija ir draudimo kompanija.
Lenktynes išlaiko pajamos iš reklamos. „Tour de France“ rengia Prancūzijos žiniasklaidos grupės EPA dalis – Amaury Sport Organisation (ASO). Tai yra tie patys rengėjai, kurie organizuoja ir kitas prestižines dviračių turo lenktynes – „Vuelta a Espana“ bei populiariausias pasaulyje bekelės lenktynes – Dakaro ralį.
2019 metais „Tour de France“ prizinį fondą sudarė 2,3 milijono eurų. Nugalėtojui kolumbiečiui Eganui Bernaliui atiteko 500 tūkstančių eurų.
Turo lenktynės Prancūzijoje pelningos, bet taip pat reikalaujančios milžiniškų išlaidų. Jų logistika tokia pati įspūdinga kaip varginančios dviratininkų dvikovos kalnuose, bet drauge atsiriekianti didžiausią biudžeto dalį.
Rėmėjai brangiai moka už kasdienes, po kelias valandas trunkančias transliacijas. Tokiose varžybose net ir mažiausių ekipų lenktynininkai turi galimybių atitrūkti. Atsidūrę dėmesio centre savo komandoms jie užtikrina eterio laiką.
Kiekvieną dieną „Tour de France“ lenktynėse rengiamos apdovanojimo ceremonijos. Prizai įteikiami geriausiems tos dienos varžybų dalyviams, taip pat pirmaujantiems sprinto, kalnų karaliaus, agresyviausio ir geriausio jaunojo dviratininko įskaitose. Čia visur matomi ir garsiai minimi rėmėjų vardai.
„Dauguma rėmėjų dviračių sportą remia tik dėl šios priežasties, viskas sutelkta aplink „Tour de France“, – tvirtina Žanas-Fransua Mignotas.
„Rėmėjai investuoja pinigus tik todėl, kad televizijos žiūrovai atpažįsta jų komandos prekės ženklą ant marškinėlių. Tai vienintelės dviračių lenktynės, kurias stebi tiek daug gerbėjų“, – teigia sporto istorija besidomintis Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro atstovas Ž. Mignotas.
„Nedaug yra kitų tokių sporto šakų, kurių varžybose tiek daug važinėjama“, – „Tour de France“ unikalumą įvardija sporto rinkodara užsiimančios „Sport Market“ agentūros Generalinis direktorius Bruno Bianzina.
Ž. Mignotas skaičiuoja, kad „Tour de France“ organizatorių ASO pajamos išaugo nuo 5 milijonų eurų devintojo dešimtmečio viduryje, iki 50 milijonų šiandien.
Sporto ekonomikos tendencijas analizuojanti organizacija „Sporsora“ teigia, kad 2019 metais Tour de France įplaukos siekė 130 milijonų eurų.
Apie 40–50 procentų sudarė rėmėjų lėšos, beveik pusė pajamų gauta už transliacijų teises, likusią dalį skyrė lenktynių etapus priimantys šalies regionai.
Tai sudarytų daugiau nei pusę 2018 metais ASO paskelbtos apyvartos sumos, kuri Prancūzijos įmonių registrą tvarkančio portalo infogreffe.fr duomenimis buvo 233.5 milijono eurų.
ASO šių duomenų nepatvirtino.
„Nors „Tour de France“ finansiškai palaiko visą dviračių sportą, tačiau organizatoriai priklausomi ir nuo kitų varžybų kalendoriuje esančių lenktynių“, – tvirtina dukart vienos dienos lenktynių Paryžius-Rubė nugalėtoju tapęs dabartinis Groupama-FDJ komandos vadovas M. Madiot.
Patys smulkiausi rėmėjai ASO sumoka 250 tūkstančių eurų. Tuo metu skaičiuojama, kad už geltonus „Tour de France“ lyderio marškinėlius puošiantį užrašą rėmėjas pakloja 10 milijonų eurų.
„Tačiau viskas iš tiesų yra dar giliau ir sunkiai suskaičiuojama“, – sako B. Bianzina.
„Tour de France“ taip pat yra milžiniška reklama Prancūzijai ir šalies turizmui“, – lenktynių reikšmę įvardija „Sport Market“ vadovas.
Skelbiama, kad „Tour de France“ rengėjai svarsto galimybę lenktynes surengti liepos 25 – rugpjūčio 16 dienomis. Bet tam reikės sulaukti Prancūzijos medikų, valdžios ir Tarptautinės dviračių sporto sąjungos pritarimo.
Pandemijos sustabdytas sezonas daugelį dviračių sporto komandų privertė peržiūrėti biudžetus ir mažinti atlyginimus, rėmėjai grasina pasitraukti. Todėl dviratininkai viliasi, kad vasarą varžybos bus atnaujintos, o „Tour de France“ sušvelnintų praradimus.
Visos dviračių lenktynės atšauktos bent iki birželio 1 dienos ir tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija esantys sportininkai negali treniruotis lauke.
