Sportas

2020.04.10 20:04

Futbolininkų profsąjungą buriantis Klimavičius kritikuoja LFF pinigais penimą Tautkaus organizaciją: „tai Šaraškino kontora“

Dovilė Šeduikytė, LRT.lt2020.04.10 20:04

Krepšinio šalyje nėra nei vienos organizacijos, vienijančios krepšininkus, bet yra net dvi, kurios gina Lietuvos futbolininkų teises. Tai Lietuvos futbolo žaidėjų sąjunga ir Lietuvos futbolininkų asociacija. Lietuvos futbolo žaidėjų sąjunga veikia jau penktus metus, bet jai priklausęs ir šiemet įkūręs savo asociaciją Arūnas Klimavičius rėžia, kad buvę bendražygiai susirenka pinigus, bet jokios realios veiklos neatlieka.

„Lietuvos futbolo federacija per penkerius metus jiems skyrė 150 tūkst. eurų, bet jų Sąjungoje nėra nei vieno žaidžiančio futbolininko ir aš nežinau nei vieno žaidėjo, kuriam jie realiai yra padėję. Jeigu kas man tai įrodys, duosiu šampano dėžę“, – žada 37-erių buvęs futbolininkas.

Lietuvos futbolo žaidėjų sąjungos įkūrėjas ir vienas iš vadovų yra 57-erių Robertas Tautkus. Buvęs futbolininkas yra atstovavęs nacionalinei rinktinei, bet pasižymėjo ir darbu Lietuvos futbolo federacijoje (LFF), kurioje atliko rinktinių direktoriaus pareigas. Iš jų pasišalino 2016 metais ir iškart įkūrė žaidėjų sąjungą.

Tarp naujosios Sąjungos steigėjų 2016 metais atsidūrė ir kiti federacijoje darbus praradę funkcionieriai. Tarp jų ir Lietuvos vyrų futbolo rinktinei vadovavęs Igoris Pankratjevas. Jis dar 2017 metais treniravo Vilniaus „Panerį“, kurio savininkas yra tas pats R. Tautkus. Vėliau trumpam perėmė Klaipėdos „Atlanto“ vadžias, bet jau kelerius metus yra dingęs iš aukščiausio lygio futbolo.

Valdyboje taip pat yra federacijai palankūs Ričardas Zdančius, Stasys Vytautas Baranauskas ir Virginijus Baltušnikas. Lietuvos futbolo žaidėjų sąjungoje 2018 metais įvykdytos permainos – R. Tautkus tapo generaliniu sekretoriumi, o prezidento postą užėmė anksčiau Vilniaus futbolui vadovavęs Gintautas Žemaitis. Praradęs Vilniaus regiono futbolo sąjungos atstovo kėdę LFF Vykdomajame komitete jis ją susigrąžino per Žaidėjų sąjungą.

Skambus startas

Lietuvos futbolo žaidėjų sąjungos susikūrimas 2016 metais buvo sutiktas palankiai. Atrodo, kad prisistatymui buvo išnaudota daugiausia pastangų per visus Sąjungos veikimo metus. Tada Lietuvos futbolo federacijos būstinėje apie naudą žaidėjams kalbėjo legendinis futbolininkas Valdas Ivanauskas, sąjungos įkūrėjas R. Tautkus, teisininku dirbantis buvęs žaidėjas Aivaras Laurišas ir šiandien to besigailintis A. Klimavičius.

„Įsikūrėme praėjusių metų lapkritį, o aktyvesnę veiklą pradėjome nuo liepos mėnesio. Jau esame pripažinti futbolo federacijoje ir klubų asociacijoje, tačiau tai tik pradžia. Norime gauti tarptautinį pripažinimą, tapti FIFPro nariais. Sieksime būti atstovaujami LFF struktūroje ir klubų valdyboje. Pagrindiniai mūsų uždaviniai – narių švietimas, medicinos, draudimo ir teisės atstovavimo paslaugos, taip pat padėti baigusiems karjerą žaidėjams integruotis į visuomenę“, – spaudos konferencijoje tada sakė R. Tautkus.

Tačiau gražūs žodžiai darbais nevirto. A. Klimavičius pripažįsta, kad tikėjosi, jog kuriama sąjunga iš tiesų padės futbolininkams, bet šiandien nemato nei vieno to įrodymo.

„Tiek man, tiek kitiems žaidėjams dabar gėda, kad prisidėjome prieš šios Sąjungos veiklos. Įsivaizdavome, kad jie gali padėti. Tai fiktyvi veikla. Šaraškino kontora, kurioje išmokomos pensijos federacijai palankiems žmonėms. Europoje jau yra netoleruojamos tokios sporto asociacijos. Jie dar turėjo septynis žaidžiančius futbolininkus, bet ir tie perėjo į mūsų asociaciją“, – aiškina gynėjo pozicijoje žaidęs futbolininkas.

150 tūkst. eurų, kurių neužteko niekam

LRT susisiekus su R. Tautkumi šis tikino, kad jų sąjungai po penkerių metų veiklos priklauso 37 futbolininkai ir net 20 iš jų yra šiuo metu žaidžiantys. Tiesa, paprašius pateikti sąrašą, atsakymo LRT.lt taip ir nesulaukė.

Lietuvos futbolininkų asociaciją šiais metais įkūręs A. Klimavičius jau turi 108 narius, o jos valdyboje garsūs šalies futbolo vardai – praėjusių metų geriausia futbolininke išrinkta Greta Kaselytė-Lukjančukė, Lietuvos rinktinės gynėjas Egidijus Vaitkūnas, salės futbolininkas Justinas Zagurskas ir vienas perspektyviausių jaunųjų Lietuvos futbolininkų Justas Lasickas.

Lietuvos futbolo federacija kasmet didino paramą Lietuvos futbolo žaidėjų sąjungai, nors ši realių darbų neįgyvendindavo. Štai per įkūrimą iškeltas tikslas prisijungti prie tarptautinės žaidėjų federacijos FIFPro galiausiai buvo pašalintas.

„Mes nusprendėme neiti šiuo keliu ir tiesiog veikti Lietuvoje, per Lietuvos futbolo federaciją“, – trumpai komentavo R. Tautkus.
Pats narystės FIFPro siekiantis A. Klimavičius įsitikinęs, kad priežastis yra kita: „Jie nusprendė ten nestoti, nes suprato, kad ten reikia realiai vykdyti projektus, jeigu nori gauti kažkokią paramą ir skaidriai už viską atsiskaityti. Tikiuosi, mūsų asociacijai pavyks prie jos prisijungti. Ten yra gana griežti reikalavimai. Asociacijoje turi būti 50 proc. visų šalies profesionalių futbolininkų. Be to, jie turi būti žaidę nacionalinėje rinktinėje arba U-21 sudėtyje. Tikiu, kad man pavyks juos suburti.“

Registrų centro duomenys rodo, kad LFF Lietuvos futbolo žaidėjų sąjungai 2016 metais suteikė 21 300 eurų paramą, 2017 metais – 18 767, 2018 – 43 064, o 2020 metų biuždete numatyta jau 59 tūkst. eurų suma.

Viešai prieinamos sąjungos ataskaitos tik už 2017 ir 2018 metus, bet ir jos yra spalvingos. Štai atsiskaitant už 2017 metus tuometinis vadovas Gintautas Babravičius tikino, kad buvo išsikeltas siekis „sudaryti 100–150 narių, atstovaujančių pagrindiniams klubams, veteranams ir reikia pradėti nuo narių skaičiaus didinimo. <...> Dabar narių yra 30. Planuojame, kad iki metų pabaigos narių skaičius viršys 60.“ Tačiau šis tikslas taip pat nebuvo įgyvendintas.

Ataskaitoje net kelis kartus skundžiamasi prastu Sąjungos finansavimu ir tuo pateisinamas neveiklumas.

„Dėl aritmiško finansavimo (pirmoji paramos dalis iš esmės buvo panaudota ankstesnių periodų įsipareigojimams padengti VMI, SoDRA ir pan., antroji buvo tik rugpjūčio mėn.), kol kas nepavyko įgyvendinti visų šiais metais užsibrėžtų tikslų (www.lzfs.lt ir FB profilio sukūrimas informacijai, komunikavimui ir švietimui), surengti visos eilės seminarų. Tikimės, kad esant stabiliam finansavimui, didesnę planuotų renginių dalį organizuoti dar šįmet“, – ataskaitoje už 2017 metus rašo G. Babravičius.

Tuomet LFF buvo Sąjungai pervedusi virš 30 tūkstančių eurų. Tačiau net ir 2020 metais, po daugiau nei 150 tūkstančių eurų, vis dar nėra nei lzfs.lt puslapio, nei nemokamos paskyros „Facebook“.

R. Tautkus negalėjo įvardyti ir konkrečių futbolininkų, kuriems sąjunga buvo padėjusi: „Negalim niekuo pasigirti konkrečiai, kad kažkam padėjom. Mes tik esam prieinami. Buvo situacija, kai kreipėsi žaidėjai, bet jie tada buvo patys nesusitvarkę tinkamai ir mes jiems patarėme.“

Parama tiesiai į kišenes?

2018 metų ataskaitoje džiaugiamasi, kad narių išaugo iki 35, tačiau ir vėl skundžiamasi finansavimu. Pastraipa paskirta turėjusiam vykti paskaitų ciklui su „Saller“ bendrovės įkūrėju Richardu Salleriu.

„Tačiau dėl finansinių sunkumų paskaitų ciklas nukeltas į 2019 metus“, – apgailestaujama G. Žemaičio pateiktame laiške. Tiesa, minėtas paskaitų ciklas su buvusiu treneriu ir Stanfordo profesoriumi taip ir neįvyko.

Ataskaitoje taip pat užsimenama apie 2019 metų vasarą įsikursiantį reabilitacijos centrą, bet šis taip pat durų neatvėrė. R. Tautkus tikino, kad tai vis dar yra organizacijos planuose: „Mūsų dabar tikslas yra parūpinti centrą veteranams ir šiaip žaidėjams, kurie galėtų treniruotis.“

Registrų centrui pateiktose finansinėje ataskaitose nurodoma, kad didžioji kiekvienais metais LFF gautos paramos dalis nuteka darbuotojų išlaikymui. 2016 metais iš gautos 21 300 eurų paramos 20 137 išmokėta darbuotojams, kurių tais metais buvo keturi. Naujausiais rekvizitai.lt duomenimis Sąjungoje dirba penki apdrausti asmenys, o vidutinis atlyginimas yra 1035 eurai.

„Nesunku paskaičiuoti, kad per 12 mėnesių taip išmokama kiek daugiau nei 60 tūkstančių eurų. O 2020 metais federacija skyrė Sąjungai 59 tūkst. Taip, kad akivaizdu, kur tie pinigai nueina“, – dėlioja A. Klimavičius.

Paklaustas, kaip leidžia federacijos gautus pinigus, to neneigė ir pats R. Tautkus: „Daugiausia išeina administracijai. Darbuotojų išlaikymui.“

Federacija turi priekaištų, bet permainų nenori

Paklausus, kodėl LFF kasmet didina išlaidas Lietuvos futbolo žaidėjų sąjungai, nors ši iki šiol neturi nei informacinio puslapio, nei realių įvykdytų projektų, generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius sutiko, kad šiai asociacijai priekaištų yra.

„Nesutinku, kad parama didėjo. 2019 metais irgi buvo apie 50 tūkstančių. Taip, aš pats visada pasisakau už šiuolaikišką valdymą ir gerą komunikaciją, faktas, kad ten nėra viskas vykdoma idealiai. Bet ten keitėsi vadovas. Tikimės tam tikrų permainų“, – aiškino LFF vadovas.

E. Stankevičius teigė, kad federacija susitiko ir palaiko ryšį su nauja A. Klimavičiaus asociacija, tačiau bendradarbiauti su ja neplanuoja: „Žinom, kad jie priklauso FIFPro, o ten nėra leidžiama atstovauti ir vietinei federacijai.“

A. Klimavičius atkirto, kad ši informacija pasenusi: „Tokių taisyklių FIFPro nebėra. Tiesiog federacija nėra suinteresuota su mumis dirbti. Jų įstatai sako, kad negali finansuoti dviejų to paties tipo organizacijų, nors šiuo atveju žaidėjų sąjunga ir neatlieka jokios veiklos. Jiems svarbiausia, kad jų nekritikuoja. Jie ir toliau jiems mokės, nes tiesiog taip patogu.“

Paklaustas, kodėl būtent dabar pasirinko kritikuoti Lietuvos futbolo žaidėjų sąjungą, kuriai pats priklausė, A. Klimavičius tikino, kad tam brendo kurį laiką.

„Informaciją apie jų neveiksnumą rinkau jau kurį laiką, bet nenorėjau savo asociacijos įkūrimo sieti su kritika konkurentams. Manau, kad tai niekada nėra teisinga, kai pats nieko nedarai. O dabar mums pavyko jau sukurti šį tą. Jaučiu palaikymą iš futbolininkų ir galimybę rimtam darbui. Norėčiau, kad mūsų asociacija vykdytų ir FIFPro projektus, kurių finansavimą užsitikrinti galima tik nuosekliu ir skaidriu darbu, ir su Lietuvos futbolo federacija, jeigu tik jie norės gero patiems žaidėjams“, – savo misiją aiškina A. Klimavičius.

R. Tautkus tikino, kad darbas su A. Klimavičiumi baigėsi taikiai: „Jis įkūrė savo asociaciją. Čia gi galima laisvai visiems tai daryti. Sąjungas kurti. Ir televizijas visi gali įkurti. Mes su juo draugiškai išsiskyrėme. Vis dar bendraujame. Svarbiausia yra padėti žaidėjams.“