Sportas

2020.04.26 10:02

Lietuvos futbolo istorija. Kartą per gyvenimą pasitaikanti viešnagė Brazilijoje ir tinklą sudraskęs lietuvio įvartis

Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt2020.04.26 10:02

Pasaulinės koronaviruso pandemijos metu LRT atsigręžė į savo archyvus ir pristato skaitytojams rubriką #LietuvosFutboloIstorija. LRT.lt kviečia nusikelti į 1996-ųjų spalio 16-ąją – dieną, kai mūsų šalies futbolininkai Brazilijoje sužaidė vienas įsimintiniausių rungtynių per visą šalies futbolo istoriją.

LRT MEDIATEKA kviečia jus žiūrėti istorines Lietuvos ir Brazilijos rungtynes Terezinoje 1996 metų spalio 16 dieną.

1996-ųjų antroje pusėje Lietuvos futbolo rinktinė jau buvo pradėjusi atrankos į artimiausią didelį tarptautinį turnyrą – 1998-ųjų pasaulio futbolo čempionatą – varžybas.

Atranką mūsiškiai pradėjo neblogai – per pirmus tris susitikimus iškovojo dvi pergales, nugalėdami Islandijos ir Lichtenšteino rinktines, ir jau atrodė, kad tais metais tai bus paskutiniai Lietuvos rinktinės išbėgimai su rungtynių marškinėliais.

Tuo metu dar nedaug kas numanė, kad lietuviai sulauks šanso, kuris, tikėtina, pasitaiko vieną kartą gyvenime. O šį kartą tas šansas atskriejo net iš tolimosios Brazilijos.

„Su brazilais paskutinę minutę atsisakė žaisti Nigerijos rinktinė ir vienas vokietis agentas, bendravęs su mūsų federacija, pasiūlė tokį variantą – vykti į Braziliją ir sužaisti su jais draugiškas rungtynes.

Mes, aišku, sutikome, federacijos vadovai sutiko ir viskas – jie mus aprūpino lėktuvo bilietais, viešbučio rezervacijomis. Aišku, buvo labai įdomu.

Istorinė kelionė, tokia ne kiekvienai komandai tenka. Tada gal dar per mažai buvo informacijos, bet tai prilygsta patekimui į kokį nors svarbų tarptautinį turnyrą“, – kelionės pradžią prisiminė tąkart Lietuvos rinktinei vadovavęs Benjaminas Zelkevičius.

Strategas taip pat atsiminė, jog skrydis buvo su persėdimais, ir tikino, kad niekaip negali pamiršti to, kaip jau Brazilijoje vietiniai sirgaliai reaguodavo į savo šalies futbolininkus.

Įdomu tai, kad su kai kuriais jų lietuviai skrido tuose pačiuose lėktuvuose, mat į Tereziną, kur ir vyko rungtynės, visi Brazilijos rinktinės futbolininkai vyko atskirai.

„Skridome į San Paulą, paskui laukė persėdimai Rio de Žaneire, Brazilijoje, paskui jau šiaurėje – Terezinoje. Įdomu tai, kad tuose miestuose į mūsų lėktuvą vis įsėsdavo kažkurie Brazilijos rinktinės futbolininkai. Reikėjo matyti, kaip kiti žmonės į juos žiūrėjo, kaip į dievus. Nors, jei lėktuve būtų pasirodęs tikras dievas, jie net į jį taip nežiūrėtų.

Vyrai apsirengę gražiai, elitas. Ne tik futbolo, bet ir pagal visa kita. O tų žmonių žvilgsniai į juos... Man net pavydas buvo toks baltas, kad žmonės taip domisi“, – su šypsena portalui LRT.lt atsiminimus dėstė B. Zelkevičius.

Rungtynės buvo ypatingos ir tada jose žaidusiam Dariui Gvildžiui. Buvęs Marijampolės „Sūduvos“, Kauno „Stumbro“ ir Alytaus „Dainavos“ treneris LRT.lt pasakojo, kad galimybė jėgas išbandyti su tokio pajėgumo rinktine jam buvo svajonės išsipildymas. Dar daugiau – jis tikino, kad būtent šios rinktinės žaidimą sekdavo labiausiai.

„Tie metai man apskritai buvo sėkmingi, buvau kviečiamas į beveik visas rungtynes, o kelionė į Braziliją tai apskritai buvo tarsi svajonės išsipildymas. Ta komanda man visada buvo favoritai, jų futbolą mylėjau nuo 1982 metų, tad man kvietimas į tas rungtynes ir faktas, kad teko žaisti pačiam, buvo svajonės išsipildymas“, – atsiminė D. Gvildys.

Atvykus į Tereziną pirmosios akimirkos, pašnekovų teigimu, taip pat įsiminė ilgam – oro uoste pasitikti kartu su lietuviais atvykusių savo dievaičių atvyko tūkstančiai sirgalių.

„Kai jau atskridome į Terezinos oro uostą, apačioje buvo masė žmonių. Federacijos atstovų paklausiau, ką tai reiškia, tai man atsakė, kad ten žmonės labai laukia Brazilijos rinktinės. Kada išlipome iš lėktuvo, atėjome į oro uostą, tai jūs įsivaizduokite, kas ten darėsi... Žmonių masė.

Mus tokiu koridoriumi palydėjo policija, įsėdome į autobusą, autobusas buvo su grotomis ant langų, kad žmonės nesibrautų. Gyvenome elitiniame viešbutyje ir iš jo prieš tai buvo iškelti absoliučiai visi žmonės – ten gyvenome tik mes ir Brazilijos rinktinė.

Policija ten nieko neįleisdavo, mes ten bendravome su brazilų žaidėjais, treneriais ir paskui išėjome žaisti. Į treniruotę susirinko daugybė tūkstančių žmonių. Girdėjome, kad žmonės, kurie norėjo ateiti į futbolo rungtynes, dvi savaites taupė tam pinigus maisto sąskaita – geriau nepavalgys, bet ateis pažiūrėti futbolo“, – apie neįtikėtiną vietos sirgalių aistrą futbolui pasakojo B. Zelkevičius.

Tiesa, Brazilijoje lietuviams teko kovoti ne tik su varžovais, bet ir su klimato iššūkiais.

„Buvo tikrai neišdildomas įspūdis, bet buvo ir specifika – 6 valandų skirtumas, didžiulis karštis: vakare būdavo vos ne 39 laipsniai. Bandydavome daryti pramankštas, bet vos pajudini rankas – ir jauti, kaip visas prakaitas bėga“, – juokėsi D. Gvildys.

Tada atėjo rungtynių diena. Brazilai po Ronaldo įvarčio gana anksti išsiveržė į priekį, tačiau, sužaidus kiek daugiau nei 20 minučių, tarsi žaibas iš giedro dangaus trenkė Orestas Buitkus. Lietuvos rinktinės saugas galingu smūgiu pasiuntė kamuolį į vartų devynetuką, kamuolys net užstrigo tinkle ir iš jo iškrito tik per kitą pusę.

„Į rungtynes ėjome be didelės baimės, turėjome patyrusių žaidėjų. Kai įvartį įmušė O. Buitkus, buvo toks įdomus momentas, kai visi 60 tūkstančių žiūrovų stadione staiga nutilo nesuvokdami, kas čia nutiko.

Tai buvo graži kombinacija, kamuolys net užstrigo tinkle. O žaidėjų reakcija… Smagus jausmas, kad su tokiais brazilais buvo galima žaisti gana gerą futbolą, šiaip galėjome baigti ir dar garbingiau“, – pasakojo D. Gvildys.

B. Zelkevičius pasakojo, jog įvarčio autorių po to epizodo aikštėje pagauti nebuvo lengva.

„Brazilams įmušti... Aišku, niekas negalėjo jo (O. Buitkaus – LRT.lt) pagauti, kad pasveikintų. Aišku, triumfavo visi, kaip gali būti kitaip. Dar ir tokį įvartį įmušė… Toks smūgis, vartininkas buvo bejėgis“, – atsiminė strategas.

Tiesa, po to, kai rezultatas buvo išlygintas, iniciatyvos, trenerio teigimu, ėmėsi rungtynėms teisėjavęs Francisco Mourao.

„Mūsų Orestas Buitkus puikiu smūgiu išlygino rezultatą ir stadionas visai užtilo. Ir tada prasidėjo. Teisėjas griebė valdžią į savo rankas ir pirmą kėlinį užtęsė labai ilgai, gal devynias ar dvylika minučių, kol jie pagaliau persvėrė rezultatą. Juokais sakau, kad, jei nebūtų įmušę, tai kėlinį turbūt būtų užtęsę ir iki valandos“, – pasakojo B. Zelkevičius.

Prieš pat pertrauką antrą įvartį pelnė tas pats Ronaldo, o jau įsibėgėjus antrajam kėliniui jis smeigė ir trečią tikslų smūgį, taip nubraukdamas paskutines lietuvių viltis bei užfiksuodamas „hetriką“.

B. Zelkevičiaus teigimu, jo rinktinę „pakrikštijęs“ Ronaldo jau tada rodė, kad bus vienas geriausių pasaulio puolėjų.

„Pamatėme ir Ronaldo, pakrikštijo mus trimis įvarčiais. Jau tada matėsi, kad yra neeilinio lygio žaidėjas, pasaulinio garso, jis ir padarė visą žaidimą. Kada tik priimdavo kamuolį, visos tribūnos pradėdavo ošti – sirgaliams buvo įdomiau ne pats žaidimas, o ką jis gali padaryti su kamuoliu“, – sakė treneris.

Reziumuodamas patirtį Brazilijoje B. Zelkevičius sakė, jog tai buvo vien teigiamos emocijos.

„Sužaidėme garbingai, vietiniai sirgaliai mus palydėjo plojimais, apskritai, geresniais momentais būdavo ir didesnis palaikymas, tai tokios labai įsimintinos rungtynės.

60 tūkstančių žmonių, apie laisvas vietas kalbos nė negali būti. Vėliau klausėme federacijos, kodėl nusprendė rungtynes padaryti būtent čia, atsakymas paprastas – norėjosi žmonėms iš vargingesnių regionų padaryti šventę, kad galėtų pasižiūrėti futbolą.

Tikrai nežinau, ar Lietuvos rinktinė kažkada dar galės sužaisti su Brazilijos rinktine Brazilijoje, neįsivaizduoju.

Teko tokia neeilinė laimė ir man, ir žaidėjams, buvo didžiulis pasitenkinimas, net ir pats skrydis nepasirodė sunkus, nes visi buvo geros nuotaikos, visgi vykome žaisti pas tokią komandą“, – sakė B. Zelkevičius.

Su juo sutiko ir D. Gvildys, jis tikino, kad po pralaimėjimo rūbinėje kažkokių prastų emocijų nebuvo.

„Treneris Zelkevičius per daug intelektualus žmogus, suprato, prieš ką žaidžiame. Buvo pralaimėjimas, bet žinojome, kam pralaimime. Matėme, kaip jie žaidžia su kamuoliu, kaip jį valdo, kaip mato aikštę, jie tiesiog mėgavosi futbolu prie savų žiūrovų.

O kiekvienas iš mūsų norėjome pasirodyti kuo geriau. Buvo toks vienas agentas, kuris sakė, kad, jei sužaisime lygiosiomis, tai bet kuriam žaidėjui galės rasti naują komandą“, – juokėsi D. Gvildys.

Lietuvos rinktinės sudėtis rungtynėse su Brazilija: Valdemaras Martinkėnas (nuo 65 min. – Algimantas Briaunys), Darius Gvildys, Aidas Preikšaitis, Andrejus Sorokinas, Raimondas Vainoras (nuo 46 min. – Giedrius Žutautas), Raimondas Žutautas (nuo 73 min. – Tomas Ražanauskas), Orestas Buitkus, Eimantas Poderis, Igoris Kirilovas, Darius Maciulevičius (nuo 57 min. – Igoris Morinas), Naglis Miknevičius. Treneris – Benjaminas Zelkevičius.

Istorinė viešnagė futbolo čempionų šalyje: Brazilija – Lietuva. 1 kėlinys