Sportas

2020.05.30 09:00

Lietuvos futbolo istorija. Pasaulio vicečempionų vargai sausakimšame „Žalgirio“ stadione

Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt2020.05.30 09:00

Pasaulinės koronaviruso pandemijos metu LRT atsigręžė į savo archyvus ir pristato skaitytojams rubriką #LietuvosFutboloIstorija. Šį kartą savo skaitytojams pateikiame 1995-ųjų balandžio mėnesio rungtynes Vilniuje, kuriose Lietuvos futbolo rinktinė solidžiai sukovojo su tuo metu pasaulio vicečempionų statusą turėjusia Italijos vienuolike.

LRT MEDIATEKA kviečia jus žiūrėti istorines Lietuvos ir Italijos rungtynes Vilniuje 1995 metų balandžio 26 dieną.

1994-ųjų liepos 17-oji diena, „Rose Bowl“ stadionas Los Andžele. Pasaulio futbolo čempionato finalas, kuriame susitinka Brazilijos ir Italijos vienuolikės.

Pagrindinis rungtynių laikas ir pratęsimas baigiasi be įvarčių, tad čempionus lems 11 metrų baudinių serija. Čia italams nepasiseka – aukštai virš vartų skrieja net du jų mušti baudiniai, o čempionų taurę aukštyn kelia brazilai.

1995-ųjų balandžio 26-oji diena, „Žalgirio“ stadionas Vilniuje. Į Lietuvą žaisti Europos čempionato atrankos rungtynių atvyksta italai, jie atsiveža dalį vicečempioniškos sudėties.

„Squadra Azzurra“ rikiuotėje – ir legendinis AC „Milan“ centro gynėjų duetas, kurį sudaro Paolo Maldini ir Alessandro Costacurta, ir charizmatiškasis Antonio Conte, ir Čempionų lygos laimėtoju su Londono „Chelsea“ vėliau tapęs Roberto di Matteo ir, žinoma, viena ryškiausių to meto puolimo žvaigždžių Gianfranco Zola.

Būtent pastarasis ir tapo lietuvių skriaudiku – nepaisant atkaklių lietuvių pastangų, G. Zola įvartis tą kartą buvo lemiamas ir leido italams, Vilniuje sulaukusiems itin stipraus pasipriešinimo, iškovoti pergalę minimaliu skirtumu 1:0.

„Atsiminimai geri, kitokių ir būti negali. Tais laikais italai buvo dar labai stiprūs, o mes sužaidėme tikrai garbingai, nesakyčiau, kad buvome kažkokie silpnesni, galėjo rezultatas pakrypti ir kitaip. Tai nebuvo atsitiktinumas“, – bendraudamas su LRT.lt tas rungtynes atsiminė prie rinktinės vairo tada stovėjęs Benjaminas Zelkevičius.

Jam antrino ir Nerijus Gudaitis – mažeikiškis, dabar gimtajame mieste dirbantis treneriu, per savo karjerą rinktinėje sužaidęs 10 rungtynių, o vienos jų buvo būtent prieš galingąją Italijos vienuolikę.

„Atvažiavo tokio kalibro chebra, žvaigždės… Be abejo, buvo atsakomybė ir jausmas, kad žaisi prieš tokio lygio žvaigždes, galėsi pasilyginti, kokio lygio esi pats“, – kalbėjo dabar 51-erių buvęs futbolininkas.

Kaip atsiminė B. Zelkevičius, bruzdesys prieš tas rungtynes buvo jaučiamas. Ir ne tik stadionuose, bet ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.

„Visoje Lietuvoje tada buvo judėjimas – anksčiau būdavo taip, kad, kur benuvažiuotum, visur visi prilipę prie televizorių ir stebi rungtynes, jei negali būti stadione. Futbolas vienu metu tikrai buvo aplenkęs ir krepšinį“, – pasakojo treneris.

N. Gudaitis tikino, jog komanda daugiau dėmesio skyrė savo pačių pasiruošimui, o ne aplinkai analizuoti, o tikrąją atmosferą pajautė jau užlipę ant žaliosios vejos.

„Aišku, interneto tada dar nebuvo, skaitėme laikraščius, kas tokie atvažiuoja. Bet po miestą mes nevaikščiojome, tiesiog ruošėmės rungtynėms ir kaupėme jėgas.

Bet kai jau išėjome apšilti, jautėsi, kad žmonių pilna, o kai stojome prieš himnus… Žiūrovų buvo keliais tūkstančiais daugiau, nei talpino stadionas. Tai vien jau tas faktas, kad stadionas buvo užpildytas kaip tais legendiniais „Žalgirio“ laikais, daug ką sako.

Turbūt visi atėjo pažiūrėti į to kalibro žvaigždes ir tai, kaip mes prieš jas atrodysime“, – atsiminė N. Gudaitis.

O atrodė lietuviai neblogai – nepaisant gana greitai praleisto G. Zola įvarčio, mūsiškiai atkakliai priešinosi varžovams ir turėjo neblogų progų pasižymėti. Vieną tokių atsiminė ir N. Gudaitis, taip pat šmaikščiai paspėliojęs, kokių reakcijų būtų sulaukęs lietuvių įvartis.

Buvo dar toks momentas, kai Vaidotas Šlekys (tuometinis rinktinės puolėjas – LRT.lt) puolė į greitą ataką, pramušė, bet jei ten būtų įvartis… Įsivaizduoju, būtume ilgai jį gaudę po aikštę, o žiūrovams būtų be proto daug gerų emocijų“, – juokėsi pašnekovas.

Paklaustas, kada sužinojo, kad startuos pagrindinėje sudėtyje, N. Gudaitis tikino, jog tai iš esmės matėsi dar treniruočių proceso metu.

„Gal jau net prieš dieną žinojome, nes treniruočių metu vyko taktiniai užsiėmimai ir manau, kad daugelis tada jau žinojome savo pozicijas. Treneris Zelkevičius su savo štabu rinko tokią sudėtį, kuri galėtų sužaisti prieš tokį žvaigždyną.

Mūsų komandoje buvo bent 3–4 žaidėjai, jau ragavę aukštesnio lygio futbolo, legionieriai, o daugiau visi buvome vietiniai žaidėjai. Daug žaidėjų buvo iš Lietuvos lygos ir tai, kad žaidi prieš tokią chebrą...

Kai jau stovi skambant himnams prieš 15 tūkstančių žiūrovų ir žinai, kad žaisi prieš tokią komandą… Lengvas šiurpuliukas eina. Dar tai jaučiasi po švilpuko, bet paskui įsijungi į žaidimą, sėkmingai sužaidi kažkokį epizodą, apsigini ir nebėra kada apie tai galvoti“, – pasakojo gynėjo pozicijoje rungtyniavęs futbolininkas.

Paklaustas apie tai, ar šias rungtynes jis laiko vienomis įsimintiniausių per savo karjerą, N. Gudaitis nė sekundės nesuabejojo ir papasakojo, jog tą pasirodymą atsimena ir jo gimtojo miesto gyventojai.

„Oi, be abejo. Tie, kas bent kažkiek žaidę aukštesniame lygyje ar rinktinėje, supranta, čia superprisiminimai, kurių užmiršti negalima. 25 metai praėjo...

Kartais net ir sirgaliai iš Mažeikių man tai primena, nes ir mažeikiškių buvo tose rungtynėse, tai pasidžiaugia ir dabar, kaip smagu buvo, kad tokios pilnos tribūnos, atvažiavo tokie italai ir dar, negana to, žaidė kažkas iš mažeikiškių“, – pasakojo N. Gudaitis.

O B. Zelkevičius reziumavo, jog žaidimas su tokio lygio žvaigždėmis visada yra lyg egzaminas ir tai į naudą žaidėjams ir jų karjerai.

„Tokia praktika su tokiomis komandomis yra neįkainojama, auga ir pačių žaidėjų meistriškumas. Momentai tokie labai gražūs, geri ir atspindi, koks pas mus buvo futbolas. Juk iš niekur neateina tai, kad su geromis komandomis sužaidžiame lygiosiomis ar pralaimime vienu įvarčiu. Pas mus tada buvo labai geras futbolas. To, kas buvo, nereikia užmiršti“, – LRT.lt sakė legendinis Lietuvos treneris.

Apskritai, tas ciklas lietuviams nebuvo prastas – per 10 rungtynių buvo surinkta 16 taškų ir į priekį praleisti tik kroatai su tais pačiais italais.

Lietuvos rinktinės sudėtis rungtynėse su Italijos rinktine: Gintaras Staučė (kapitonas), Nerijus Gudaitis (nuo 70 min. – Eimantas Poderis), Aurelijus Skarbalius, Viačeslavas Sukristovas, Andrius Tereškinas, Raimondas Vainoras, Tomas Žiukas, Valdas Ivanauskas, Arūnas Šuika, Vytautas Apanavičius (nuo 46 min. – Aidas Preikšaitis), Vaidotas Šlekys. Treneris – Benjaminas Zelkevičius.

Europos čempionato atrankos rungtynės, Lietuva – Italija, 1995 m. balandžio 26 d.
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt