Portalas LRT.lt pristato jums straipsnių ir žaidimų ciklą apie futbolo taisykles ir jų istoriją. Kas keletą dienų pateiksime jums VRFS vadovo, tarptautinės kategorijos futbolo inspektoriaus, Pauliaus Malžinsko tekstus su jo sugalvotais klausimais, už kurių atsakymus LRT feisbuko paskyroje būsite apdovanoti LRT prizais.
ĮŽANGA – Futbolo taisykles ir federaciją sukūrė klubai
Taupykime laiką ir nenagrinėkime istorinių šaltinių apie senovės civilizacijas, kuriose buktai buvo žaidimas su daiktu panašiu į kamuolį.
Futbolas gimė Anglijoje. Taškas. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad mano nuomone, iš pradžių gimė regbis, o paskui futbolas, todėl kiekvienas futbolą mylintis žmogus, privalo gerbti ir regbio žaidimą, nes tai tarsi du broliai.
XIX amžiaus pradžioje Anglijoje buvo populiarūs įvairūs „liaudies žaidimai“ su kamuoliu. Galite „Google“ paieškoje įvesti „Kornvalio hurlingas“ ir bus aiškiau, bet tai buvo kažkas panašaus į vyras prieš vyrą, gatvė prieš gatvę, rajonas prieš rajoną. Taisyklė viena – bet kokiu įmanomu būdu nunešti kamuolį į kitus vartus. Laikui bėgant industrializacija ir urbanizacija įnešė pakeitimų, Anglijoje atsirado džentelmenai, o tuo pačiu ir poreikis laikytis civilizuotų taisyklių.
Futbolo taisyklių ištakomis reikėtų laikyti 1843 m. Keli Kembridžo universiteto studentai pabandė standartizuoti žaidimo taisykles. Savo taisykles pradėjo kurti ir kitos aukštosios mokyklos, atsirado pirmieji klubai. Iš to išėjo toks nedidelis „bardakas“ – vieni žaidimo metu leido kamuolį imti rankomis ir spirti kojomis, kiti – tik kojomis ir truputį rankomis. Taigi vyravo kažkoks tarpinis variantas tarp regbio ir futbolo, kažkur buvo daugiau regbio, kažkur – daugiau futbolo.
Neapsikentę betvarkės, tvarką bandė daryti klubai – 1858 m „Sheffield FC“ išleidžia pirmą futbolo klubo sudarytą taisyklių rinkinį (paskelbtą 1859 m., žiūrėti foto). Klubai pasidalino į dvi stovyklas – „regbio futbolo“ ir „labiau futbolo“.
1863 m spalio 26 d. Freemasono tavernoje Londone klubai susirinko aiškintis iškilusių problemų ir įkūrė Futbolo Asociaciją (FA). Pagrindinis FA uždavinys buvo paruošti standartizuotas ir vieningas taisykles. Vyko dideli ginčai.
Galų gale 1863 m. gruodžio 8 d. FA paskelbė taisykles, kuriose dar buvo daug ir regbio elementų (pvz. kamuolį buvo galima sugauti rankomis, vartai neturėjo skersinio ir įvartis skaitomas bet kokiame aukštyje, nuošalė fiksuojama, jei žaidėjas buvo priekyje perduodančio kamuolį, nebuvo kampinio smūgio ir t.t.).
Nuo 1863 m FA vyraujant „labiau futbolo“ klubams taisyklės pradėjo tolti nuo regbio – 1886 m pakeista nuošalės taisyklė, 1867 m atsirado smūgis nuo vartų. Didžiausias smūgis regbio futbolo šalininkams įvyko 1871 m, kai FA taisyklėse įvedė draudimą žaisti rankomis visiems žaidėjams, išskyrus vartininką.
Čia jau regbio futbolo mylėtojai neatlaikė, pasitraukė iš FA, susivienijo ir 1871 m įsteigė Regbio futbolo sąjungą. Reikia pasakyti, kad kita priežastis buvo ir socialinė – džentelmenai labiau linko prie regbio futbolo, o darbininkų masės užvaldė futbolą.
Taigi, mano subjektyvia nuomone, futbolo taisyklių gimimo data yra būtent 1871 m., nuo ko ir pradėsiu savo straipsnių seriją karantino laikotarpiu.
LAW1 – Žaidimo laukas
Futbolo žaidimas vyksta aikštėje. Su ja viskas paprasta: esi arba IN (žaidime), arba OUT (ne žaidime). Politikoje sudėtingiau: ribos ir principai dažnai keičiasi, taisyklės vadinasi „sugalvojau pats“ ir „kas naudingiau“, o pagrindiniai žaidimai vyksta apskritai kažkur už aikštės ribų – pagalbinėse stadionų patalpose, tuneliuose ir kabinetuose, bet čia kita tema.
Esu žaidęs/buvęs beveik visose Lietuvos futbolo aikštėse, kuriose tik vyko Lietuvos aukščiausiosios ir pirmosios lygos futbolo pirmenybės, bei daugelyje kitų vietų, bet jeigu kas nors manęs paklaustų, kurias iš jų galima laikyti Lietuvos futbolo legendomis, mano galva, tokios aikštės yra tik dvi – „Marakana“ Vilniuje ir „Stadio Kybartai“.
Futbolo aikštės matmenys buvo apibrėžti jau pirmose FA taisyklėse 1863 m. Taisyklė (LAW1) „žaidimo laukas“ (anglų k. the field of play) nustatė, kad „laukas“ negalėjo būti didesnis kaip 200 jardų (180 m) ilgio ir 100 jardų (91 m) pločio. Lyginant dabartinius (100 m x 64 m) mini standartus atrodo keistai, bet reikia turėti galvoje, kad anuomet, kai dėl žaidėjų skaičiaus prieš rungtynes tardavosi komandų kapitonai, tai įprastai jis būdavo didesnis negu 11 (pvz., regbyje iki šiol komandą sudaro 15 žaidėjų).
Lakstymas neaprėpiamo dydžio pievose nebuvo lengvas reikalas, sunku buvo vystyti tokio dydžio infrastruktūrą, todėl prireikė permainų ir 1897 m. futbolo taisyklėse buvo nustatyta, kad aikštės dydis negali viršyti 130 x 100 jardų (120 x 91 m). „Stadio Kybartai“ atsirado po pirmojo pasaulinio karo, Suvalkijos krašto žmonės pasižymi kruopštumu, todėl drąsiai galima daryti prielaidą, kad legendinė Kybartų futbolo aikštė buvo įrengta laikantis maksimalių tuo metu galiojusių IFAB reikalavimų.
O koks futbolas be vartų? Nuo pat futbolo ištakų vartų dydis praktiškai liko nepakitęs – atstumas tarp dviejų vertikalių virpstų visada buvo 8 jardai (7,32 m). Skersinis, jungiantis šiuos virpstus, atsirado ne iš karto. Iš pradžių buvo virvė.
1866 m. FA taisyklėse nustatyta, kad ji turi būti 8 pėdos (2,44 m) nuo žemės ir šis aukščio matmuo išliko iki šių dienų. Suprantama, kad dėl virvės ypatumų situacijose yra/nėra įvartis, kildavo nemažai karštų ginčų, apsižodžiavimų, tikriausiai – ir kumštynių. Pagaliau 1882 metais futbolo taisyklėse buvo įtvirtinta, kad virpstus privalo jungti standus skersinis (anglų k. crossbar).
Ginčai kildavo ir dėl vartų dydžio. Vartai kai kuriems pasirodydavo vis per maži, ypač įtarimą keldavo namų komandos vartų konstrukcijos, todėl siekiant vienodų sąlygų visiems, 1875 metais buvo nuspręsta įvesti naują taisyklę – komandos po pertraukos apsikeičia aikštės pusėmis (iki tol aikštės pusėmis keisdavosi po kiekvieno įvarčio – aut. past.)
Paskui įvyko keli incidentai su sveikatos lengvu sutrikdymu, kai į vartus spirtas kamuolys, pataikė į primigusį žiūrovą, o be to visiems pabodo atsinešinėti kamuolį, todėl 1891 m. buvo „išrasti“ tinklai, kuriuos sugalvojo Liverpulio inžinierius Johnas Brodie. Jau 1892 m. jie buvo panaudoti žaidžiant FA taurės finalines rungtynes.
Didelius pokyčius patyrė futbolo aikštės žymėjimas. Pradžioje futbolo laukas buvo apibrėžtas tik šoninėmis ir vartų linijomis. Jokių kitų linijų nebuvo. Vartininkas kamuolį rankomis gaudyti galėjo bet kurioje aikštės vietoje. Toks savivaliavimas aiškiai buvo perteklinis dalykas, pradėjo nervinti techniškesnius žaidėjus bei žiūrovus, todėl 1887 m vartininkams uždrausta gaudyti kamuolį rankomis varžovų aikštės pusėje, o 1897 m. „gimė“ vidurio linija, kuri aikštę padalino į dvi lygias dalis.
Baudos aikštelės atsiradimą sąlygojo, kai 18 jardų (16,5 m) atstumu nuo vartų linijos per visą aikštės plotį buvo nubrėžta linija. Šiuolaikines formas aikštės žymėjimas įgavo 1902 m., kai atsirado dabartinį žymėjimą turinčios baudos aikštelės, 1912 m vartininkų lakstymas buvo dar labiau apribotas – kamuolį rankomis jie galėjo žaisti tik baudos aikštelės ribose.
Klausimai:
1. Ar futbolo vartų virpstai ir skersinis gali būti kvadrato formos?
2. Ar futbolo vartų tinklas yra privalomas naudoti per oficialias rungtynes?
