„Futbolininkams nėra lengva. Šio laikotarpio negalima pavadinti atostogomis. Per atostogas žaidėjai vis tiek spardo kamuolį, o dabar jie sako, kad labiausiai būtent jo ir pasiilgo“, – apie Lietuvos futbolo žaidėjų karantiną pasakoja Profesionalių futbolininkų asociacijos prezidentas Arūnas Klimavičius.
Lietuvos futbolo čempionate buvo sužaistas tik pirmasis turas, kai koronavirusas įšaldė sportą visame pasaulyje. Jau mėnesį be futbolo leidžiantys futbolininkai treniruojasi pagal individualias programas ir tikisi, kad čempionatas bus atnaujintas ir sužaistos visos numatytos rungtynės. A. Klimavičius džiaugiasi, kad kol kas klubai vykdo visus įsipareigojimus ir tikisi, kad krizė skaudžiai šalies futbolui nesmogs.
Kol kas yra priimtas sprendimas A lygos kovas atnaujinti po karantino praėjus trims savaitėms. Karantiną pratęsus dar dviems savaitėms, tai preliminariai galėtų būti gegužės antroji pusė.
Buvęs futbolininkas dabar rūpinasi daugiau nei šimto Lietuvos futbolininkų interesais ir atidžiai stebi situaciją kitose šalyse bei klubų elgesį koronaviruso krizės akivaizdoje.
„Kiekvienoje šalyje situacija yra labai skirtinga. Jau buvo keli klubai, kurie bandė išsisukti nuo įsipareigojimų žaidėjams. Tai buvo visuotinai pasmerkta. Žaidėjų teises gina ir FIFPro – pasaulinė žaidėjus vienijanti organizacija. Ši perspėja viso pasaulio klubus nebandyti priimti vienašališkų sprendimų“, – apie aktualijas kalba A. Klimavičius.
– Bendraujate su įvairiais žaidėjais iš Lietuvos futbolo klubų. Kokios yra jų nuotaikos?
– Seku situaciją Europos futbole. Ne tik didesnes, bet ir mažesnes šalis. Situacija nelengva susidarė ir Lietuvos krepšinio lygoje. Futbolas neišsiskiria kitų šalių kontekste. Futbolininkai į mane kreipiasi iš įvairių komandų. Jie visi nežinomybėje. Neaišku, kas bus toliau. Bendrauju ir su komandų atstovais, kokia pas juos situacija. Futbolininkai dabar atlieka individualias programas. Kol kas klubai vykdo savo finansinius įsipareigojimus ir kažkokių labai didelių nusiskundimų nėra.
– Anksčiausiai Lietuvos futbolo čempionatas gali būti atnaujintas antroje gegužės pusėje. Gali būti, kad čempionatą teks trumpinti. Ar ir tada klubai vykdytų visus įsipareigojimus žaidėjams?
– Pas mus situacija šiek tiek kitokia nei kitose šalyse. Pas mus čempionatas dar tikrai gali būti sužaistas. Kitur Europoje ir pasaulyje neaišku, ar prasitęs. Futbolininkai yra pasirašę kontraktus metams, iki lapkričio mėnesio ir šie įsipareigojimai turi būti išpildyti. Kontrakte nėra numatytas rungtynių kiekis, bet laikotarpis – metai. Žaidėjai juk vykdo kontrakto įsipareigojimus. Kol kas futbolininkams kažką mažinti prielaidų tikrai nėra.
– Po karantino klubai turės tris savaites pasirengti atnaujintam čempionatui. Ar tai tinkamas laikas?
– Manau, kad tai optimalus laiko tarpas. Klubai spės sužaisti draugiškas rungtynes ir tada sugrįš čempionatas. Futbolininkai ir dabar sportuoja, tai tos trys savaitės bus optimalus laikas sugrįžti.
Be to, visų komandų situacija yra lygi. Visos sužaidė po vienerias rungtynes. Kadangi yra laiko, tai klubai galėjo sutarti dėl tų trijų savaičių. Pavyzdžiui, kitose šalyse šitas įsivažiavimo laikas bus gal tik savaitė, norint kuo greičiau atnaujinti ir pabaigti čempionatus. Tada tikrai turėtų kristi žaidimo kokybė aikštėje, kai išeis žaidėjai mėnesį praleidę be kontaktinio žaidimo. Lietuvoje dar gana palanki situacija.
– Kokia situacija yra Europoje? Ar yra šalių, kuriose nuo krizės kenčia žaidėjai?
– Jau yra valstybių, kuriose klubai bandė vienašališkai mažinti futbolininkų algas ir jie labai blogai nuskambėjo. FIFPro įspėja, kad taip elgtis tikrai negalima ir jų gali laukti sankcijos. Tikimės, kad mūsų klubai nebandys spręsti problemų užkraunant futbolininkų pečius.
A lygos vadovas Janas Nevoina jau paskelbė, kad bus prašoma Vyriausybės pagalbos. Žinant mūsų futbolininkų atlyginimus, tai kompensuoti juos kažkiek nebūtų įspūdingi pinigai. Su valdžios pagalba klubams turėtų pavykti kompensuoti nuostolius. Turime suprasti, kad tai nėra Europos geriausiųjų lygų atlyginimai.
Atvirai pasakius, futbolininkų atlyginimų jau nėra, kur mažinti. Kontraktai tikrai nėra dideli. Lietuvos futbolas ir A lygos vadovas turi ieškoti kitų išeičių iš krizės.
– Ar galima kažkaip apibendrinti Lietuvoje žaidžiančių futbolininkų atlyginimus?
– Sakyčiau, kad Lietuvoje yra trijų lygių atlyginimų tipai – tai dėl titulo kovojantys klubai, tie, kurie žaidžia Europos varžybų atrankose ir likusieji. Geriausių mūsų klubų žaidėjų atlyginimai tikrai yra pakankamai aukšti, bet kažkokių konkrečių skaičių duoti yra sunku, nes toje pačioje komandoje algos gali žymiai skirtis. Bet žinoma kuo žemiau einame turnyro lentele, tuo mažesnis žaidėjų uždarbis.
– Girdime, kaip garsiausių pasaulio klubų žaidėjai susimažina atlyginimus 70 ar net 90 proc. Lietuvos žaidėjai su tuo nesutiktų?
– Reikia pabrėžti, kad tai vyko derantis patiems futbolininkams ir jų atstovams. Futbolininkus vienijančios organizacijos dažniausiai padeda vesti derybas. Jei reiktų, Lietuvoje ir mūsų asociacija galėtų imtis tokio mediatoriaus veiklos.
Lietuvos komandų situacija nėra vienoda. Aš girdžiu tai, ką man papasakoja žaidėjai. Reikia pripažinti, kad futbolo klubai, nevykdydami veiklos, ir sutaupų išlaidų – aikščių treniruočių nuomos, medicinos, kuro.
Natūralu, kad stipresni klubai krizę išgyvens geriau. Reikia suprasti, kad pavyzdžiui, geriausi pasaulio futbolo klubai labai daug uždirba iš transliacijų teisių ir bilietų pardavimo. Nevykstant čempionatams, jie negauna labai didelės dallies pajamų. Galbūt normalu, kad žaidėjai tada ir yra linkę susimažinti atlyginimus.
Tuo tarpu, Lietuvoje reikia pripažinti, kad bilietų pardavimas ar transliacijų teisės nėra labai aukštai klubų biudžetų eilutėse. Žinoma, gal kai kurie verslai ir savivaldybės bus paveikti krizės. Į tai yra apeliuojama. Bet tikiuosi, kad Lietuvoje nebus puolama mažinti žaidėjų atlyginimų, nes tai du visiškai skirtingi pasauliai – klubai, kurie gyvena iš bilietų pardavimo ir Lietuvos klubai. Reikia žiūrėti, iš kur klubai gauna pajamas.
