Praėjusios savaitės pradžioje į Lietuvą sugrįžęs Permės „Parma“ klubo gynėjas Adas Juškevičius skaičiuoja paskutines privalomos saviizoliacijos dienas.
Krepšininkas dar iki kovo 27-os, kai buvo oficialiai praneša apie anksčiau laiko užbaigtą VTB Jungtinės lygos sezoną, gyveno laukimu. Nebuvo aišku, ar sustabdytas sezonas bus atnaujintas, o Rusijoje tuo metu dar nebuvo įvestos griežtesnės apsaugos nuo koronaviruso pandemijos taisyklių.
Jeigu ne viso pasaulio gyvenimo ritmą pakeitęs COVID-19 virusas, A. Juškevičius kartu su kitais lietuviais Permėje – puolėju Eigirdu Žukausku bei trenerių štabo nariais Kaziu Maksvyčiu, Gintaru Kadžiuliu ir Deividu Rinkevičiumi – sirgalius būtų džiuginęs seniai matytais rezultatais aukščiausiame šalies krepšinio divizione.
Susigrąžinti šlovingus buvusio šalies čempiono Permės „Ural Great“ ekipos laikus siekianti komandos vadovybė antroje sezono pusėje džiaugėsi komandos žaidimu. Po Naujųjų metų „Parma“ per 6-erias sužaistas rungtynes pralaimėjo tik kartą bei turnyro lentelėje prieš paskelbiant sezono pabaigą buvo 8-oje pozicijoje.
Vyriausiasis „Parma“ komandos treneris K. Maksvytis į A. Juškevičiaus rankas patikėjo lyderio vadeles. Gynėjas per 18 sužaistų rungtynių pelnydavo po 14,5 taško, atlikdavo po 5,1 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 14,9 naudingumo balo. Tokia statistika – geriausia žaidėjo karjeroje.
Lietuviui priklausė ir pats rezultatyviausias 2019–2020 m. sezono pasirodymas VTB lygoje. Krepšininkas dvikovoje su Maskvos srities „Chimki“ klubu pelnė net 37 taškus. Gynėjas nustelbė net „Chimki“ lyderį Aleksejų Švedą, kuris pelnė 24 taškus. Tiesa, rungtynes „Parma“ pralaimėjo 100:103.
Grįžęs į Lietuvą ir būdamas saviizoliacijoje bei mąstydamas apie kitą sezoną, A. Juškevičius neatmeta galimybės sugrįžti į Rusiją, tačiau tam yra papildomų sąlygų. Krepšininkas tikisi būti jau paaugusio ir toliau K. Maksvyčio treniruojamo klubo dalimi.
Apie savo ateities planus, žaidimą Lietuvos rinktinėje bei viso sezono eigą Rusijoje krepšininkas bendravo kartu su portalu LRT.lt.
– Grįžęs į Rusiją gyvenate saviizoliacijoje. Kaip slenka jūsų dienos šiuo metu?
– Esu vienas izoliacijoje, laukiu, kol prabėgs dviejų savaičių periodas. Žmoną matau per atstumą, kai ji atveža maisto. Padeda prie durų, pamatau ją akies kampučiu ir išvažiuoja. Taip gyvena nemažai žmonių, todėl nėra kuo skųstis.
– Kai Rusijoje dar tik buvo kalbama apie sezono pabaigą, Lietuva gyveno antrą karantino savaitę. Koks jausmas tęsti sezoną, kai gimtinėje buvo imtasi neeilinių priemonių saugantis nuo viruso plitimo?
– Buvo labai keista tęsti sezoną. Matėme du skirtingus pasaulius: buvome viename pasaulyje, o skaitėme ir domėjomės apie kito pasaulio aktualijas.
Lietuvoje buvo kilusi panika ir prasidėjusi žmonių saviizoliacija, o Rusijoje iki penktadienio (kovo 27 d. – LRT.lt) virė visiškai normalus gyvenimas. Viskas buvo atidaryta, žmonės ėjo į kavines, restoranus.
Žinių Rusijoje apie koronavirusą tikrai nebuvo. Buvo tik tam tikros užuominos. Iš Lietuvos žiniasklaidos matėme, kad situacija buvo rimta. Pradėjome patys saugotis dar būdami Rusijoje. Plaudavome rankas po bet kokio kontakto ar grįžę namo. Nespausdavome rankų susitikę su kitais. Tą pradėjome taikyti anksčiau nei vietiniai.
Supratome, kad gyvenome Rusijoje ir, logiškai mąstant, situacija dėl koronaviruso šioje šalyje neturėjo būti tokia pozityvi. Juk ši šalis turi didžiulę sieną su Kinija. Vyksta didžiulis žmonių judėjimas tarp valstybių. Visgi Rusijoje politika yra kiek kitokia ir daug dalykų nesužinosime.
– Kada supratote, kad sezonas jums jau yra visiškai baigtas? Ar signalų dėl to gavote užtektinai iki VTB lygos sprendimo?
– Sezonas vienu metu buvo laikinai sustabdytas, bet mes gana rimtai treniravomės toliau. Lyga deklaravo, kad sezonas bus pratęstas balandžio 10 d. Tuo metu supratome, kad tai sunkiai įmanoma.
Iš vienos pusės jau buvome pradėję pakuotis lagaminus, bet dar vis treniravomės. Buvo psichologiškai sunki savaitė, nes toliau dirbi, bet nežinai, kodėl tai turi daryti.
– Sezoną „Parma“ ekipa pradėjo pralaimėjimų serija, tačiau klubas įsivažiavo ir per paskutines šešerias rungtynes iškovojo 5 pergales. Kuo galima paaiškinti tokias dvi skirtingas atkarpas?
Sezonas buvo iš dviejų aiškių dalių – iki Naujųjų metų ir po Naujųjų metų. Iki Naujųjų metų turėjome visiškai naują komandą, nauji žaidėjai. Kaip ir nemaža dalis komandų, taip ir mūsų gretose buvo padaryta sudėties komplektacijos klaidų. Ne visi žaidėjai tikėjo mūsų komanda, ne visi jai norėjo padėti. Komandos treneriai ir vadovai sudėliojo tokią sudėtį, kurioje kiekvienas žaidėjas stengiasi už kitą.
Po Naujųjų laimėjome visas rungtynes, išskyrus dvikovą su Sankt Peterburgo „Zenit“ klubu, kuriam pralaimėjome dviem taškais. Pagavome ritmą ir atsirinkome savo vaidmenis. Visi žaidėjai kovojo už komandą.
Vienu metu šokome į penktąją vietą turnyro lentelėje. Mums buvo likusios dvejos rungtynės – su Minsko ir Talino klubais, kuriuos turėjome įveikti. Būtume įsitvirtinę penktoje vietoje, o tai Permės komandai – „topinė“ vieta. Reikia suprasti, kokios komandos yra aukščiau – Maskvos CSKA, Maskvos srities „Chimki“, Krasnodaro „Lokomotiv“ ir Kazanės UNIKS. Vienu metu lenkėme net kosminį biudžetą turinčią „Zenit“ komandą.
Jie mus kažkokiu keistu būdu aplenkė turnyro lentelėje, nors turėjome lygiai tiek pat pergalių ir pralaimėjimų, o mūsų pusėje buvo tarpusavio rungtynių santykis. Dėl kažkokio kosminio skaičiavimo jie liko aukštesnėje vietoje.
– Kaip į pralaimėjimus reagavo „Parma“ klubo vadovybė. Ar buvo jaučiamas papildomas spaudimas?
– Mūsų klube buvo priešinga situacija tai, kuri yra įprasta Rusijos komandose. Kalbu su kitais žmonėmis ir jie nelabai galėjo patikėti, kad mūsų klube buvo toks vadovybės supratimas.
Vadovai buvo super pakantūs. Jie matė, kas vyko aikštelėje. Nė vienose rungtynėse nebuvome sutriuškinti. Pralaimėjome daug rungtynių tik keliais taškais, nors turėjome nemažai traumų ir kitų problemų. Žaisdavome konkurencingai su pripažintais klubais. Mums trūko vieno žingsnelio, kad persilaužtume. Jį žengėme po Naujųjų ir visi buvo patenkinti.
– VTB lygos vadovybė priėmė sprendimą neskelbti nugalėtojų. Ar sutinkate, kad jau sužaistą sezono dalį reikėjo nubraukti ir neskelbti laimėtojų?
– Manau, kad negalima nubraukti viso sezono metu įdėto darbo. Daug treniravomės, žaidėme daug rungtynių ne šiaip sau. Nėra gerai paskelbti sezoną be pozicijų ir nugalėtojų. Reikėtų braukti kažkokią liniją, imti kažkokį sezono atskaitos tašką, kad visi klubai būtų sužaidę vienodą skaičių rungtynių. „Chimki“ žaidė puikų sezoną, jie turėjo ambicijų būti pirmi. Nėra sąžininga jų neskelbti čempionais.
– Žvelgiant į lankomumo statistiką, „Parma“ galėjo girtis didžiausiu sirgalių užnugariu lygoje. Ar tai buvo ryškiai juntama visos lygos kontekste?
– „Kaifavome“ nuo savo žiūrovų. Visų pirma, Permėje yra gilios krepšinio tradicijos dar nuo „Ural Great“ ekipos laikų, kuri yra tapusi ir Rusijos krepšinio čempionato nugalėtoja.
Kita medalio pusė – buvome vienintelis profesionalus sporto klubas Permės krašte, žaidžiantis aukščiausioje lygoje. Mūsų mieste yra ir ledo ritulio komanda, bet ji žaidžia antroje lygoje. Anksčiau ir futbolo komanda žaisdavo žemesniame divizione.
Mūsų rungtynėse rinkdavosi pilna arena ypač tai pajautėme po Naujųjų metų, kai prasidėjo „soldoutai“. Į rūbinę ateidavo klubo vadovybė ir kalbėdavo, kad bilietų į rungtynes jau nebėra. Išvykose matydavome priešingą vaizdą. Atrodydavo, kad šeimininkus palaiko tik susirinkę artimieji. Dar vienas įdomus ir daug pasakantis faktas – Rusijos vyrų krepšinio rinktinė atrankos turnyrų rungtynes žaidžia Permėje. Čia rusus palaiko pilnos tribūnos.
– Į „Chimki“ krepšį įsūdėte 37 taškus. Kas lėmė tokį sprogimą puolime tame susitikime?
– Sakiau komandos draugams: „jeigu blogai jaučiatės, duokite man kamuoli, jaučiu, kad nuo manęs varžovai negali apsiginti“. Kojos tada atrodė tokios tvirtos.
– Fiksavote geriausią karjeroje asmeninę statistiką. Panašu, kad trenerių štabas matė jus komandos lyderiu?
– Visų pirma, didžiausią ačiū reikia pasakyti lietuviškam trenerių štabui. Jie pasirūpino ir surado mums vietas aikštelėje. Kiekvienas iš trenerių – Kazys, Gintaras ir Deividas – atliko puikų darbą. Kazys rodė didžiulį pasitikėjimą manimi viso sezono metu. Buvo ir geresnių, ir blogesnių momentų, tačiau jaučia tikėjimą. Bandžiau už tai atsidėkoti savo darbu aikštelėje.
– Kokie yra vadovybės norai jūsų atžvilgiu kitam sezonui. Ar komanda nori jus išlaikyti sudėtyje?
– Yra aiškūs signalai, kad vadovybė nori išlaikyti visą komandos branduolį ir trenerių štabą kitam sezonui. Apie tai buvo kalbėta sezono pabaigoje ir net išlydint mus oro uoste. Mūsų prašė sugrįžti, esame laukiame Permėje. Kaip bebūtų, dabartinė situacija dar yra neaiški. Liko neišspręstas algų klausimas. Tikiuosi, kad jį greitai aptarsime ir galėsime dėliotis kito sezono detales.
– Kaip pavyko susitarti su „Parma“ vadovais dėl likusios sezono dalies atlyginimo?
– Šis klausimas yra sprendžiamas. Klubas iš pradžių kalbėjo vienaip, dabar jų požiūris, mums sugrįžus, yra kiek pasikeitęs. Jie nori sumokėti pusę mums priklausančio likusio atlyginimo. Žiūrėsime, koks pasiūlymas bus pateiktas. Tikiuosi, kad atrasime aukso viduriuką. Manau, kad jie nenori gadinti tarpusavio santykių.
– Iš jūsų kalbos galima suprasti, kad ir pats neprieštarautumėte likti dar vienam sezonui Permėje?
– „Parma“ klubas yra nekart deklaravęs, kad jie nori augti ir žengti į priekį. Jie nori žaisti europiniame turnyre ir vėl būti kiek įmanoma arčiau elito. Jeigu jie norės augti šiuo klausimu, aš norėčiau augti su jais kartu. Kam ieškoti geriau, jeigu ir taip yra gerai? Mano vienintelis noras – matyti, kad Permės klubas nori augti. Esu lygiai toks pat ambicingas žmogus – nenoriu stovėti vietoje.
– Kokiame Europos klubiniame turnyre „Parma“ pretenduoja žaisti?
– Jeigu būtume likę penkti, tikriausiai būtume žaidę Europos taurės turnyre, bet tikriausiai žaisime FIBA čempionų lygoje.
– Praėjusių metų rudenį, paskelbus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų Europos čempionato atrankos turnyrui sąrašą, jūsų pavardės jame nebuvo. Buvo daug klausimų, ar rinktinėje žaisite ateityje. Kokia yra jūsų pozicija?
– Su treneriu Dariumi Maskoliūnu turėjome normalų pokalbį ir atsisakiau dalyvauti pirmajame Europos čempionato atrankos turnyro lange. Norėjau ir vasarą paskirti pasiruošimui kitam sezonui. Šiuo metu mano prioritetas – karjera.
Manau, kad treneris mane gerai suprato. Nesakiau, kad visam laikui užtrenkiu duris į rinktinę. Tiesiog gražiai atsiprašiau ir šiam langui bei vasarai nuo rinktinės. Ateityje matysime – jeigu mano paslaugų reikės, sėsime kalbėsime ir dalyvausime.
