Sportas

2020.04.09 10:56

Krepšinio išalkęs Grigonis – apie sezono pratęsimo problematiką, atlyginimų klausimą ir neaiškią ateitį

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.04.09 10:56

Kai kovo 12-ąją Kauno „Žalgirio“ krepšininkai ruošėsi skristi į Barseloną, Marius Grigonis jau gyveno sugrįžimo į aikštelę po traumos nuotaikomis. Koronaviruso pandemijai sustabdžius Eurolygos sezoną, 25-erių metų žalgirietis skaičiuoja jau penktąjį mėnesį be krepšinio.

M. Grigonis neįprastą ir klastingą mažojo kojos piršto traumą patyrė Eurolygos 6-ojo turo dvikovoje Stambule su vietos „Fenerbahče“ klubu. Nors nepaisant skausmų krepšininkas padėjo komandai išplėšti pergalę, žaidėjui po dar ketverių sužaistų rungtynių turėjo būti atlikti sudėtinga operacija.

Ilgą reabilitaciją pradėjęs universalusis gynėjas tik iš šono galėjo stebėti, kaip į 9 pralaimėjimų duobę Eurolygoje įkritę komandos draugai iš jos įspūdingai išsiropštė. Be M. Grigonio likusi ekipa įsigijo amerikietį KC Riversą, o didesnis vaidmuo gynėjų grandyje teko ir Lukui Lekavičiui bei Thomui Walkupui.

Antrąjį sezoną „Žalgiryje“ žaidęs M. Grigonis dar nežino, ar dar šį sezoną turės progos užsivilkti rungtynių aprangą. Likęs be krepšinio žaidėjas laiką karantino metu leidžia su žmona, praėjusiais metais gimusiu pirmagimiu sūnumi ir šuniu.

Apie tai, kaip sekėsi atsigauti po traumos, „Žalgirio“ sezoną Eurolygoje, Lietuvos rinktinę bei M. Grigonis bendravo LRT feisbuko paskyroje transliuotoje laidoje „Pakalbam apie sportą“.

– Jau anksčiau esate minėjęs, kad buvote pasiruošęs žaisti 29-ojo turo rungtynėse su „Barcelona“. Kiek tuo metu jautėtės pajėgus prisidėti prie komandos žaidimo?

– Iki sezono sustabdymo buvau spėjęs sudalyvauti vienoje treniruotėje su komanda. Aišku, kad mano krūviai rungtynių metu dar būtų buvę kontroliuojami. Buvo klausimas tik dėl to, kaip greitai įsiliesiu į komandos žaidimą.

– Kaip jautėtės, kai didžiąją sezono dalį negalėjote padėti komandos draugams ir buvote tik rungtynių stebėtojas?

– Pirmąjį mėnesį buvo sunkiausia. Vėliau susitaikai su mintimi dėl traumos. Aišku, kai žaidžia komandos draugai, ties tam tikrais epizodais pradedi galvoti, kad galėjai priimti geresnį sprendimą. Sunku apibūdinti visą situaciją. Visas traumos gydymosi laikotarpis praėjo, bet taip nutrūko sezonas. Galvojau, kad bent rinktinėje galėsiu pažaisti krepšinį, bet ir jos šiemet nebeliko.

– Kovo 12-ąją neišskridote su komanda į Barseloną, kur turėjote žaisti Eurolygos rungtynes. Kada atėjo visiškas supratimas, kad sezonas pakibs ant plauko?

– Jau tuo metu viskas ėjo sezono sustabdymo link. Jau anksčiau girdėjome naujienas iš Kinijos. Aišku, staigmena tapo LKL čempionato nutraukimas. Po to viskas sukrito. Tada jau buvo galima tikėtis, kad sezonas eina į pabaigą. Dar yra vilties, kad Eurolygos sezonas bus atnaujintas. Tiesa, Eurolygos vadovybė labiau tuo tiki nei visas pasaulis. Būtų smagu, jeigu dar pavyktų pažaisti šiame sezone.

– Kokia yra jūsų pozicija dėl sezono pratęsimo? Ar dar tikite, kad šiame sezone išbėgsite ant parketo?

– Mano situacija truputį kitokia. Praleidau beveik visą sezoną be krepšinio, todėl esu jo labai pasiilgęs. Jeigu reikėtų, žaisčiau bet kuriuo metu. Ne visi žaidėjai turi galimybes treniruotis, mėtyti į krepšį. Jeigu visiems reiks grįžti į aikštę po 2 ar 3 mėnesių, klausimas, kokios kokybės bus žaidžiamas krepšinis. Klausimas, ar atsidarys valstybių sienos. Jeigu viskas vyktų vienoje valstybėje, būtų daugiau galimybių užbaigti sezoną. Pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio lygos sezoną tokiu atveju užbaigti yra lengviau.

– Kaip įsivaizduojate atnaujintą Eurolygos sezoną? Kiek reikėtų laiko, kad komandos įgautų bent dalinai optimalią formą prieš atnaujinus turnyrą?

– Tikrai reikėtų mėnesio treniruočių. Tikrai tiek laiko nebus skirta. Manau, kad daugiausiai, kiek turėsime laiko treniruotėms – dvi savaites. Nežinau, kiek tai būtų naudinga žaidėjams, yra ir traumų galimybė. Aišku, kad krepšinio kokybė nukentėtų. Vis tiek visi žiūrėtų krepšinį ir visiems būtų įdomu.

– Kaip „Žalgirio“ komandoje yra derinamas klausimas dėl atlyginimų už likusią sezono dalį? Ar jau buvote susėdę prie bendro stalo?

– Nenoriu nieko prisikalbėti šia tema. Eurolygos žaidėjų asociacija yra paskelbusi savo pozicija, yra balsavimai. Daugumos nuomonė nulemia atlyginimo procentą, kurio iš klubų reikalaus žaidėjai. Tiesiogiai mes, krepšininkai, nederiname su „Žalgiriu“. Nežinau, kodėl taip yra. Asociacija sėda prie bendro stalo su visais klubais. Eurolyga vėliau turi priimti sprendimą ir nurodyti visiems klubams, kaip bus toliau. Vienos komandos nori mokėti viską, kitos – nenori nieko mokėti. Esu tos pačio nuomonės, kad abi pusės turi pasidalinti našta.

Daugumą mano pažįstamų krepšininkų netiki, kad šis sezonas dar bus atnaujintas. Iš tikrųjų tai priklauso ne nuo mūsų ir net ne nuo Eurolygos vadovybės. Viskas priklauso nuo to, kaip valstybės sukontroliuos koronaviruso situaciją. Net neįmanoma nuspėti, kaip viskas bus toliau.

– Nepratęsus sezono, toliau liksite be krepšinio ilgam laikui. Ar mintyse dėliojate tarpsezonio planus?

– Jeigu Eurolygos sezonas ir nebus atnaujintas, toliau tęsčiau individualias treniruotes. Visada atsisėdame ir susidėliojame planus su treneriais. Šią vasarą turėsiu daugiau padirbėti nei ankstesnę vasarą. Dar sunku kalbėti, kai nežinia, kokia ta vasara bus. Kai bus viskas aišku, kai Eurolyga priims sprendimus, tada bus aiškūs ir planai.

Kitos „Pakalbam apie sportą“ laidos:

Interviu su M. Kuzminsku:

Interviu su E. Ulanovu: