Pasaulinės koronaviruso pandemijos metu LRT atsigręžė į savo archyvus ir pristato skaitytojams rubriką #LietuvosFutboloIstorija. 1998 metais legendinis Lietuvos futbolininkas Valdas Ivanauskas rungtynėse su Bosnija ir Hercegovina surengė tokį šou, kurio nei prieš tai, nei po to nėra pakartojęs nė vienas Lietuvos rinktinės žaidėjas.
LRT MEDIATEKA kviečia jus žiūrėti istorines Lietuvos ir Bosnijos ir Hercegovinos rinktinių rungtynes Vilniuje 1998 metų spalio 14 dieną.
Atrankoje į 2000 m. Europos futbolo čempionatą Lietuvos rinktinė pateko į grupę su Estija, Čekija, Bosnija ir Hercegovina, Škotija bei Farerų salų rinktine.
1998 m. prasidėjusi atranka lietuviams nebuvo itin sėkminga, mat per pirmąsias dvejas rungtynes namuose su Škotija ir Farerų salomis nepavyko įmušti nė vieno įvarčio. Tiesa, apsiginti sekėsi gerai – abu mačai baigėsi 0:0.
Trečiasis mačas 1998 metų spalio 14 dieną irgi vyko Lietuvoje, Vilniaus „Žalgirio“ stadione, o į svečius atvyko Bosnijos futbolininkai. Mačas buvo ne tik gražus ir rezultatyvus (Lietuva laimėjo 4:2), bet ir įėjo į istoriją kaip geriausias vieno žaidėjo benefisas Lietuvos rinktinėje.
Tuo metu Zalcburgo „Austria“ klube jau žaidęs ir prie karjeros pabaigos po truputį artėjęs Valdas Ivanauskas bosnių vartininką Ibrahimą Dedičių nubaudė net trimis įvarčiais. Iki šiol tai išlieka vienintelis „hat-trickas“ oficialiose rungtynėse Lietuvos rinktinės istorijoje.
Mačo Vilniuje pradžia lietuviams nežadėjo nieko gero – jau 4-ąją minutę po kampinio galva lengvą įvartį pelnė Muhamedas Konjičius. Vis dėlto po 6 minučių maždaug 17 metrų atstumu nuo vartų pargriovus Edgarą Jankauską skirtas baudos smūgis. Raimondas Žutautas prabėgo pro kamuolį, o V. Ivanauskas smūgiavo į vartus. Kamuolys rikošetu atšoko nuo varžovo ir taip lietuvis įmušė pirmąjį mačo įvartį.
Antrojo teko laukti beveik valandą. Po nesėkmingai pasibaigusio bosnių baudos smūgio lietuviai surengė greitą ataką, kurioje ties aikštės viduriu kamuolį gavęs Aidas Preikšaitis jį precizišku perdavimu pirmyn „iškišo“ V. Ivanauskui. Daug erdvės turėjęs lietuvių kapitonas gražiu judesiu suklaidino gynėją, o tada gana stipriu smūgiu nukreipė kamuolį į vartus vartininkui virš galvos.
Tiesa, bosniai jau po minutės smogė atgal, kai nesusikalbėję lietuviai praleido Elviro Baljičiaus įvartį – 2:2.
Vis dėlto įvarčio autorius po 2 minučių šiurkščia pražanga iš už nugaros nupjovė Deividą Šemberą ir užsidirbo raudoną kortelę.
Lietuviams pakako 5 minučių, kad atstatytų persvarą. 75-ąją minutę po perdavimas į baudos aikštelę kamuolys išmuštas lauk, tačiau jį priėmė D. Šemberas ir puikiu perdavimu į gerą poziciją išvedė Saulių Mikalajūną. Jo tikslus perdavimas skersai vartų „uždaromas“ būtent V. Ivanausko.
Jau paskutinę mačo minutę po keitimo į aikštę žengęs dabartinis LFF prezidentas Tomas Danilevičius gauna kamuolį baudos aikštelėje ir labai gražiu perdavimu kulnu išveda Virginijų Baltušniką visiškai laisvą prieš vartus. Vos prieš porą minučių aikštėje pasirodęs gynėjas muša ketvirtą lietuvių įvartį.
V. Ivanauskui tai buvo trečiasis ir paskutinis „hat-trickas“ futbolo karjeroje. Du kartus jis tai buvo padaręs Vienos „Austria“ klube 1991 ir 1992 metais. Vienas jų buvo itin svarbaus derbio su Vienos „Rapid“ metu.
„Buvo svarbios rungtynės, turėjome tikrai neblogą komandą, gerą kolektyvą. Aišku, trys įvarčiai yra įvykis, manau, kad tai tikrai yra pasitenkinimas. Tai tikrai vienos iš geriausių rungtynių, labai geri atsiminimai“, – portalui LRT.lt atsimindamas šį mačą sakė dabar treneriu dirbantis V. Ivanauskas.
Tiesa, paklaustas, ar turi šį pasiekimą jam primenančių suvenyrų, V. Ivanauskas teigė, kad ne – kamuolio pasičiupti nepavyko, o rinktinės marškinėliai irgi greičiausiai šių dienų nėra pasiekę.
D. Šemberas atsimena mačą visų pirma dėl jam pačiam išskirtinių rungtynių: „Prieš dieną žaidžiau U-21 rinktinėje apie 70 minučių, o kitą dieną – visas rungtynes su bosniais. Mano karjeroje tai buvo išskirtinis dalykas, kai per dvi dienas sužaidi dvejas oficialias rungtynes. Jaunam žaidėjui, aišku, buvo neįtikėtina patirtis. Aišku, antro kėlinio viduryje jėgų nebedaug buvo, bet nusiteikimas ir motyvacija, kai žaidi šalia tokių žaidėjų, kaip Ivanauskas, motyvacija yra begalinė. Juolab kad mano kelias rinktinėje tada tik prasidėjo. Buvo smagu ir malonu ne tik žaisti šalia tokių futbolininkų, bet ir laimėti.“
Iš viso 28 kartus nacionalinei rinktinei atstovavęs V. Ivanauskas pelnė 8 įvarčius. Tiek pat yra įmušę ir Darius Maciulevičius, Robertas Poškus bei Arvydas Novikovas. Daugiau – tik Tomas Danilevičius (19), Edgaras Jankauskas (10), Virginijus Baltušnikas (9) ir Fiodoras Černychas (9).
„Valdą pažįstu ir asmeniškai, kaip asmenybę, ir kaip žaidėją. Tai aukšto lygio žaidėjas, turintis išskirtinį charakterį, turintis lyderio savybių – paskui jį norisi eiti visiems kitiems. Ir pagal žaidimą, ir pagal charakterį tai jaučiasi. Tai tikrai puikus žaidėjas, man tada buvo neįkainojama patirtis. Labai stipriai paaugi žaisdamas šalia tokių futbolininkų. Apie Valdą galiu pasakyti tik geriausius žodžius“, – portalui LRT.lt sakė D. Šemberas, pats turėjęs ne mažiau įspūdingą futbolininko karjerą.
Šiame Lietuvos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitikime žaidė: Gintaras Staučė, Andrius Skerla, Saulius Mikalajūnas (nuo 87 min. – Virginijus Baltušnikas), Raimondas Žutautas, Dainius Gleveckas, Tomas Žvirgždauskas, Deividas Šemberas, Valdas Ivanauskas, Aidas Preikšaitis, Aurelijus Skarbalius (nuo 62 min. – Rimantas Žvingilas), Edgaras Jankauskas (nuo 79 min. – Tomas Danilevičius). Treneris – Kęstutis Latoža.
