Sportas

2020.05.02 20:00

Lietuvos futbolo istorija. Henrikas Larssonas Vilniuje ir net „Barcelona“ gėdos nedarantis „Žalgirio“ įvartis

Paulius Cubera, LRT.lt2020.05.02 20:00

Pasaulinės koronaviruso pandemijos metu LRT atsigręžė į savo archyvus ir pristato skaitytojams rubriką #LietuvosFutboloIstorija. 1992–1993 m. sezone pirmą kartą Europoje žaidę Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai praėjus dvejiems metams, 1994–1995 m. sezone, ne tik iškovojo pirmą pergalę, bet ir metė rimtą iššūkį Nyderlandų futbolo grandui – Roterdamo „Feyenoord“.

LRT MEDIATEKA kviečia jus žiūrėti istorines Vilniaus „Žalgirio“ ir „Feyenoord“ rungtynes Vilniuje 1994 metų rugsėjo 15 dieną.

Kaip portalui LRT.lt sakė to meto „Žalgirio“ žaidėjas Donatas Vencevičius, buvęs komandoje ir 1992 metais, gavus į varžovus „Feyenoord“ iš pradžių buvo baimės, jog viskas gali baigtis panašiai. Primename, kad 1992 m. „Žalgiris“ dvejas rungtynes su Eindhoveno PSV pralaimėjo bendru rezultatu 0:8.

„Išgąsčio vėl buvo, nes „Feyenoord“ buvo panašaus lygio komanda kaip ir PSV, pagalvojome, kad gali vėl blogai baigtis. Bet sužaidėme tikrai neblogai abejas rungtynes, ypač namuose.

Nors „Žalgiryje“ vyko žaidėjų kaita, mes jau buvome dvejais metais vyresni, labiau patyrę. Jau turėjome nemažai stovyklų, Austrijoje žaidėme su Vienos „Austria“, „Admira Wacker“, patirties turėjome tikrai daugiau, gal ir tai padėjo mums“, – apie kur kas sėkmingesnį pasirodymą su „Feyenoord“ portalui LRT.lt pasakojo D. Vencevičius.

Kadangi vilniečiai prarado Lietuvos A lygos čempionų titulą (1992–1993 čempionatą laimėjo „Ekranas“, o 1993–1994 m. sezone – Mažeikių ROMAR), 1994–1995 m. sezone jie startavo UEFA Taurių laimėtojų taurės (dab. Europos lyga) turnyre. Atrankos varžybų etape „Žalgiris“ bendru skirtumu 7:0 sumušė „Barry Town“ ekipą iš Velso. Tai buvo pirmoji istorijoje lietuviško futbolo klubo pergalė Europos turnyruose.

Pirmas „Žalgirio“ ir „Feyenoord“ mačas vyko legendiniame „Žalgirio“ stadione Vilniuje, jį stebint 9 tūkst. žiūrovų (skirtinguose šaltiniuose žiūrovų skaičius dažnai nurodomas skirtingai, svyruoja tarp 9 ir 12 tūkst.). Jau 9-ą minutę „Žalgirio“ vartų sargą Alvydą Koncevičių įvarčiu nuginklavo vėliau tikra Švedijos legenda tapęs Henrikas Larssonas.

Vėliau Glazgo „Celtic“ ir „Barcelona“ žaisiančiam puolėjui tuo metu buvo 23-eji – tai buvo jo antras sezonas Roterdamo klube. Prieš mėnesį jis buvo jau mušęs įvarčius lietuviams ir pasižymėjo Rosundoje vykusiose Švedijos ir Lietuvos draugiškose rungtynėse (Švedija laimėjo 4:2).

Įdomu, kad tose rungtynėse Vilniuje žaidė net šeši futbolininkai, vos prieš pora mėnesių dalyvavę 1994 m. pasaulio čempionate JAV. H. Larssonas su Švedija tame turnyre netikėtai nužengė net iki pusfinalio, kuriame 0:1 pralaimėjo vėliau čempione tapusiai Brazilijai. Mažajame finale švedai 4:0 sutaršė Bulgariją, o būtent šiame mače vienintelį savo įvartį turnyre pelnė ir H. Larssonas.

Tuo tarpų Nyderlandų rinktinės sudėtyje 1994-ųjų čempionate žaidė net penki „Feyenoord“ futbolininkai: vartininkas Edas Van Goey, Robas Witschge, Ulrichas van Gobbelis, Gastonas Taumentas ir Johnas De Wolfas. Visi jie išbėho į aikštę ir Vilniuje.

Vis dėlto svečių įvartis „Žalgirio“ žaidėjų nesugniuždė, visas mačas buvo lygus ir atkaklus, o 87-ą minutę po olandų pražangos baudos aikštelėje prieš Darių Maciulevičių buvo skirtas baudinys. Tūkstančių „Žalgirio“ gerbėjų laimei, Andrejus Tereškinas prie 11 metrų žymos buvo taiklus ir nuginklavo E. De Goey.

„Atsimenu, kad mano baudinys buvo kiek kuriozinis, aš ten truputį slystelėjau, atsimenu, nes vartininkas pradžioje sujudėjo į tą pusę, kur aš norėjau mušti. Slystelėjau, užsikabinau ir kamuolys į kitą pusę nuėjo. Būna gyvenime taip – slysteli, kamuolys nuskrieja į kitą pusę... Bet įmušiau“, – prisiminęs kone 30 metų senumo įvykius juokėsi A. Tereškinas.

„Pirmose rungtynėse sužaidėme lygiosiomis, nesakyčiau, kad „Feyenoord“ turėjo didelį pranašumą, buvo tikrai apylygės rungtynės – galėjo laimėti ir jie, ir mes. Viltis po rungtynių buvo, galvojome, kad tikrai galime eiti toliau“, – portalui LRT.lt praėjus kone 30 metų pasakoja tuometis „Žalgirio“ treneris Benjaminas Zelkevičius.

Žalgiriečių viltis prieš išvyką į Nyderlandus buvo gyva, o po pirmojo kėlinio švieslentė Roterdame rodė lygų rezultatą – 0:0.

„Optimizmo tikrai buvo. Prieš pirmąsias rungtynes žinojome, kad varžovai stiprūs, pavardės kalbėjo pačios už save. Bet pamatėme, kad galime kovoti, galime žaisti, ir mums tikrai gerai pavyko. Tuo metu buvome tikrai neblogos formos“, – atsimena D. Vencevičius.

Vis dėlto antrojo kėlinio pradžioje, 55-ąją minutę, ir vėl pasižymėjo H. Larssonas. Praėjus 10 minučių Sergejus Novikovas prasižengė baudos aikštelėje ir Ruudas Heusas realizavo 11 metrų baudinį. S. Novikovas už šią pražangą buvo išvarytas iš aikštės, vilniečiai liko žaisti dešimtyje, bet ir tai tuometinių Lietuvos čempionų nepalaužė.

89-ąją minutę, po įspūdingos „Žalgirio“ atakos, vienas prieš vartininką atsidūręs Donatas Vencevičius sušvelnino rezultatą, įpūsdamas vilniečiams vilties. Dar vienas įvartis dėl išvykos įvarčių taisyklės būtų išvedęs „Žalgirį“ į kitą etapą.

Nors daugiau įmušti nepasisekė ir toliau žengė komanda, kuri visų ir buvo laikoma favorite, tačiau D. Vencevičiaus įvartis ir visa iki jo vykusi ataka atrodo, lyg būtų ištraukta iš „Barcelonos“ klubo, o ne „Žalgirio“ gražiausių įvarčių lobyno.

„Visada tą patį kartojau, kad lietuviška futbolo mokykla buvo tokia – žaisdavome technišką futbolą. Tik pats garsiai aš niekad nenorėjau sakyti, kad žaidėme trumpais perdavimais, panašiai kaip „Barcelona“, žmonės juoksis...

Man patiko Algio Mackevičiaus vienas interviu, kuriame ji sakė, kad „Žalgiris“ dar ir ankstesniais laikais taip žaidė: sienelės, trumpi perdavimai, kombinacinis žaidimas. Anksčiau neturėjai jokių šansų papulti į „Žalgirį“, jei nemokėjai stabdyti kamuolio.

Rungtynėse su „Feyenoord“ gynybos linijoje žaidė Stonkus, jis nebuvo tikras gynėjas, toks labiau libero. Dešinėje žaidė Rimkus, irgi dešinysis saugas. Aišku, ataka išėjo fantastinė, bet mes tokį futbolą žaisdavome, taip buvome pripratę nuo vaikų amžiaus. Ir jaunimo rinktinės taip žaidė, ir „Žalgiris“. Bėgant metams ta technika prapuolė. Turime dabar „Anderlecht“ mokyklą, bet lietuviška mokykla nebuvo niekuo blogesnė“, – pasakoja „Feyenoord“ klubo vartininką nuginklavęs D. Vencevičius.

„Propagavome futbolą, kurį „Žalgiris“ žaidė dar sovietiniais laikais, tai buvo Zelkevičiaus futbolas. Techniškas futbolas, perdavimai vienu lietimu, perdavimai judėjime. Mes propagavome futbolą, kokį „Žalgiris“ žaidė visais laikais. Tada buvo toks stilius likęs, nes treneris Zelkevičius ir trenerių kolektyvas buvo stiprus. Labai daug dirbdavome ties technika.

Tuo metu ir „Žalgiris“ buvo gera komanda, gaila, kad neišsilaikėme ilgiau kartu, gal būtume nuveikę kažką daugiau“, – buvusiam komandos treneriui pritarė A. Tereškinas.

Atsakomasis mačas Roterdame niekada nebuvo transliuotas Lietuvoje, jo įrašo likimas nėra aiškus. LRT archyvuose išliko tik tų metų „Panoramos“ reportažas, kuriame matyti abu olandų ir D. Vencevičiaus įvarčiai.

Sportas Panoramoje. UEFA taurės rungtynės „Feyenoord“ - „Žalgiris“

B. Zelkevičius teigia, kad ir išvykoje „Žalgiris“ nebuvo olandų patrankų mėsa, rungtynės buvo apylygės ir įdomios. Juolab kad apie pusę valandos antrajame kėlinyje vilniečiai žaidė be S. Novikovo – jis buvo pašalintas.

„Roterdame pamatėme sąlygas, stadioną, o išėję į aikštę pamatėme pilnas tribūnas žmonių. Stadionas tiesiog gaudė. Atsimenu, buvo du juodaodžiai „kraštai“, labai greiti, o mes niekaip su jais nesusitvarkėme. Atsimenu, kad spaudimas buvo didelis, bet kažkokių labai didelių progų nebuvo. Tikrai nebuvo aišku, kas laimės. Turėjome ir mes progų, atsimenu, jeigu neklystu, lyg ir Baltušnikas galva pramušė gerą progą.

Iš pradžių žaidėjus tikrai paveikė tribūnos, triukšmas, tačiau paskui atsirado toks atsipalaidavimas, nedarėme klaidų, tikrai nebuvo taip, kad kojos drebėtų, nors rungtynės buvo labai svarbios. Pradžia buvo labai grėsminga, dabar atsimenu, kaip jie mus spaudė, nebuvo kaip priimti kamuolio net savo aikštės pusėje. Kol mes apsipratome. Lietuvoje tokio žaidimo nėra. Pradžia buvo tikra grėsminga, nedavė mums laisvai žengti nė žingsnio. Kiekvienas perdavimas baigdavosi bandymu perimti kamuolį arba išmušti jį“, – pasakojo legendinis Lietuvos treneris B. Zelkevičius.

Rungtynių dalyviai teigia, kad mačo Roterdame pabaigoje „Feyenoord“ žaidėjai jau buvo sulindę į savo baudos aikštelę, – dar vienas „Žalgirio“ įvartis jų sezoną Europoje būtų užbaigęs tą patį vakarą. Vis dėlto, kaip teigė B. Zelkevičius, labai pavojingų progų jo auklėtiniai nebesukūrė, atakos baigdavosi aplink olandų baudos aikštelę.

1994–1995 m. sezone „Feyenoord“ ekipa Taurių laimėtojų taurės turnyre vėliau 5:3 įveikė Brėmeno „Werder“, o ketvirtfinalyje 1:2 pripažino Saragosos „Realo“ pranašumą. Ispanijos ekipa tą sezoną tapo turnyro čempione.

Vilniaus „Žalgirio“ sudėtis rungtynėse su „Feyenoord“ namuose: Alvydas Koncevičius, Sergejus Novikovas, Darius Maciulevičius, Virginijus Baltušnikas, Ramūnas Stonkus, Donatas Vencevičius, Gintaras Rimkus, Andrejus Tereškinas, Aidas Preikšaitis (nuo 74 min. – Vytautas Karvelis), Edgaras Jankauskas, Eimantas Poderis.

Išvykoje Roterdame žaidė: Alvydas Koncevičius, Sergejus Novikovas, Darius Maciulevičius, Dainius Šuliauskas (nuo 65 min. – Edgaras Jankauskas), Ramūnas Stonkus, Donatas Vencevičius, Gintaras Rimkus, Andrejus Tereškinas, Virginijus Baltušnikas, Vytautas Karvelis, Eimantas Poderis.

Lietuvos futbolo istorija. Lygus „Žalgirio“ ir „Feyenoord“ mūšis Vilniuje pirmasis kėlinys
Lietuvos futbolo istorija. Lygus „Žalgirio“ ir „Feyenoord“ mūšis Vilniuje antrasis kėlinys