Sportas

2020.04.08 05:30

Su šeima karantiną leidžiantis Adomaitis – apie savo kasdienybę, ateitį „Ryte“ ir teisingą LKL sprendimą

Paulius Cubera, LRT.lt 2020.04.08 05:30

Vilniaus „Ryto“ treneris Dainius Adomaitis šį sezoną nebesitiki pamatyti į aikštę grįžtančios Eurolygos ar kitų krepšinio čempionatų, LKL sprendimą sezoną nutraukti anksčiau laiko dabar jau vadina teisingu bei mano, kad koronaviruso pandemija atneš ir gerų dalykų į Lietuvos krepšinį. Interviu su LRT.lt treneris įvertino „Ryto“ sezoną, LKL sprendimo priėmimą bei užsiminė apie savo ateitį.

Kaip ir daugelis krepšinio žmonių, D. Adomaitis šį sezoną atostogas galėjo pradėti kur kas anksčiau, nei kada būtų pagalvojęs. Koronaviruso pandemijai sukausčius pasaulio gyvenimą sportas greitai pasislinko į šoną, o treneris gali netikėtai atsiradusį laisvą laiką skirti seniai užmestiems darbams bei šeimai. Krepšinio žmonės tokių galimybių gauna labai retai.

Vis dėlto „Ryto“ treneris teigia, kad dar nebuvo dienos, kai net ir per karantiną atsikėlęs ryte nežinotų, ką tą dieną veiks. Darbų yra – kai kurie jie susiję su praėjusiu sezonu, kiti – primiršti, nustumti į šalį dėl didelio krepšinio trenerio darbo krūvio ir tempo.

Sutartį su „Rytu“ pratęsti galintis treneris apie savo ateitį dar negalvojo – dabar svarbiausia aplinkinių sveikata ir visuomenės gerovė.

– Treneri, karantinas jums proga daugiau laiko praleisti su šeima ir vaikais ar proga atlikti nepadarytus darbus?

– Svarbiausia yra šeima ir artimieji bei dabartinė situacija, visa kita – krepšinis, darbai – nueina į antrą planą.

Tačiau visada trūkdavo laiko padaryti kai kuriems darbams, kurie buvo vis nustumiami į šoną. Yra laiko persižiūrėti visus failus, susidėlioti į savo vietas, pasidaryti pasibaigusio sezono analizę, pabendrauti su žaidėjais, treneriais, asistentais. Aišku, pabūti ir su šeima daugiau. Tačiau turiu planus, ką reikia padaryti, dar nebuvo nė vienos dienos, kad atsikelčiau ir galvočiau, ką veikti.

– Kokia dabar stadija „Ryto“ klube? Žaidėjai gauna iš jūsų ar fizinio rengimo trenerių kažkokių nurodymų, kaip geriau palaikyti formą, ar jokios treniruotės nevyksta ir jie tiesiog jau gyvena atostogų režimu?

– Užsieniečiai skubėjo kuo greičiau išvykti namo, kol dar buvo galimybė. Juolab kad tik su Pako turime sutartyje sąlygą pratęsti kontraktą dar metams.

Lietuviai gavo iš fizinio rengimo trenerio programas, kurias gali daryti namie, tam tikrus pratimus, kad palaikytų formą, kad sustiprintų problemines vietas, ką įmanoma daryti namų sąlygomis.

– Ar su klubo vadovais jau kalbate apie kažkokius planus kitam sezonui?

– Ne, dabar nieko nevyksta, su klubo atstovais nesu turėjęs jokio pokalbio. Kol kas yra visiems svarbesnių reikalų ir problemų. Esame tokiame, kaip sakau, laukime.

– Kaip jums pačiam dabar atrodo LKL sprendimas iškart užbaigti sezoną, kurioje pusėje buvote jūs?

– Faktas, kad iš pradžių jis atrodė skubotas ir be reikalo toks skubotas priimamas, kai buvo galima pažiūrėti, ką daro kitos lygos. Bet kaip matome dabar – sprendimas buvo teisingas.

Tik man labiausiai nepatiko, kokiu būdu tai buvo padaryta. Priimant tokį sprendimą, manau, reikia atsižvelgti į daugiau pusių, jų nuomonę. Žaidėjai yra pagrindiniai aktoriai, kurie vaidina šiame krepšinio teatre. Yra ir treneriai, kurie gali pareikšti savo nuomonę, tada yra sirgaliai, kurie irgi gali pareikšti savo nuomonę. Juk rungtynės žaidžiamos dėl sirgalių. Aš galvoju, kad buvo galima tikrai greitai gauti nuomonę iš visų pusių ir priimant sprendimą pasidalinti atsakomybe su visais.

Esu girdėjęs žaidėjų nuomonę, beveik visi yra pasakę, jog norėjosi, kad jie būtų įtraukti į sprendimo priėmimą. Kad jų nuomonė būtų buvusi išgirsta.

Kiek girdėjau, šis greitas sprendimas gali paskatinti Lietuvoje žaidėjus kurti savo asociaciją, mes jos neturime. Ji atstovautų žaidėjų interesams ir LKL. Mes, treneriai, turime asociaciją, bet ji nei gina, nei mūsų nuomonės klausia. Manau, kad LKL turėtų išklausyti asociacijos nuomonę. Gal ši situacija išjudins tuos dalykus, kurie apleisti ar net iš viso nedaromi. Ispanijoje, Prancūzijoje tokios asociacijos yra labai stiprios ir yra tarp tų, kas priima svarbiausius sprendimus.

– Kaip jums atrodo, kiek šansų, kad šį sezoną mes dar pamatysime krepšinį, sakykime, Eurolygą?

– Aš manau, kad nėra šansų. Net nepanašu pagal tai, kiek yra viešos ir neviešos informacijos. Žaidėjų asociacijos, trenerių asociacijos kitose šalyse tikrai yra stiprios, manau, kad šį sezoną viskas tikrai užsidarys.

– Jūsų komandai sezonas buvo permainingas. Nors LKL buvo nedidelių strigimų ir netikėtų nesėkmių, užėmėte antrąją vietą, Europoje patekote į Top-16 etapą, žengėte į Mindaugo taurės finalą. Kaip pats vertinate tą nesibaigusį sezoną?

– Gerai. Abu sezonai „Ryte“ buvo permainingi, su daug pakilimų ir nuopuolių. Visada esame priklausomi ir nuo traumų, ligų – mūsų darbe čia toks dalykas, kurio nesuplanuosi, o koją tai labai dažnai pakiša. Turėjome problemų ir šį, ir praėjusį sezoną, bet tikrai iš visų situacijų gerai išvairavome, žaidėjai prisitaikė prie situacijų, kai reikėjo greitai persiorientuoti ir žaisti kitoje pozicijoje.

Buvo geras, įdomus sezonas, buvo tikrai daug iššūkių, bet faktas, kad su jais susidorojome. Aišku, visada norisi laimėti pirmąją vietą, norisi kiekviename turnyre eiti kuo toliau. Tikslus, kurie buvo iškelti, įgyvendinome. Gaila, kad Europos taurėje pritrūko vieno mačo iki atkrintamųjų – tai būtų iš viso fantastika.

– Kurios rungtynės šiais metais jums buvo pačios geriausios, įsimintiniausios? Kurios blogiausios?

– Blogiausios, faktas, kad rungtynės Monake. Kartais būna, kad neatpažįsti komandos, negali suprasti, kodėl tai vyksta, griebiesi vieno, antro, trečio dalyko, bet niekas neveikia. Kartais taip nutinka. Paskui žiūrėdamas vaizdo įrašą ir su komanda, ir su treneriais nesupranti, kas nutiko. Kartais būna tokių rungtynių.

Gerų rungtynių buvo daug, sunku išskirti vienerias. Europos taurėje buvo gerų – pačios pirmosios su „Lokomotiv“ namuose, su „Lokomotiv“ išvykoje, su „Monaco“ namie. Gal tokia vyšnia ant torto buvo mačas su „Tofaš“ namie. Tai buvo labai svarbios rungtynės, mes turėjome tikrai daug problemų. Gal jas galima išskirti kaip tokias maloniausias.

– Kokia yra jūsų kontrakto su „Rytu“ stadija? Ar jau galvojate apie savo darbo vietą kitame sezone?

– Ne, kol kas tikrai ne. Pirmiausia reikia užsidaryti šį sezoną. Mano sutartis yra su pliusu kitam sezonui, kuris įsigalioja birželio mėnesį.

Dar anksti galvoti, kas bus po dviejų mėnesių. Iki to laiko neaišku, kas dėsis pasaulyje ir Lietuvoje. Tiek krepšinyje, tiek paprastame gyvenime.

– Šį sezoną „Ryte“ sužibo keli jauni puikūs talentai. Į komandos pagrindą prasimušė Marekas Blaževičius, turite Deividą Sirvydį, Martynui Echodui irgi dar tik 22-eji, tarp dublerių spindi Augustas Marčiulionis, Ąžuolas Tubelis. Kiek jums įdomesnis iššūkis yra vesti į priekį tokią tikrai jauną komandą?

– Vienas iš tikslų ir buvo įsitraukti į komandą kuo daugiau žaidėjų iš klubo sistemos. Deivis buvo pakviestas NBA biržoje, jam metai buvo labai svarbūs, tiek jis, tiek treneriai stengėsi, kad jis padarytų tą pažangą. Dėmesys jam buvo kur kas didesnis nei sezone prieš tai.

Visi kiti turėjo savo šansų, stengėmės jiems suteikti tuos šansus. Mes visi suprantame, kad jauniems žaidėjams reikia leisti suklysti tiek kartų, kiek jie suklys. Svarbiausia, kad jie turėtų tą azartą krepšiniui, atsidavimą, teisingą požiūrį į darbą.

Man, kaip treneriui, ir visam kolektyvui buvo smagu dirbti su jaunais lietuviais, kurie nori daryti pažangą, kurie yra perspektyvūs, gali tapti žaidėjais, svarbiais ne tik „Ryto“ komandoje, bet ir belsis į rinktinės duris. Visada smagu dirbti su tokiomis komandomis.

– Daugelis tikėjosi dar geresnio sezono iš D. Sirvydžio. Kaip jums atrodo, ar jam galvą susuko tas šaukimas biržoje?

– Praėjusį sezoną jis pasinaudojo susidariusia situacija komandoje dėl traumų, atkreipė į save dėmesį, o po to savo darbu vasarą nusipelnė šaukimo. Niekas jam nieko nedavė už dyka – jis to nusipelnė.

Šį sezoną jam varžovų dėmesys labai išaugo, mes tą matėme ir analizuodami rungtynes. Nuo to jam buvo tik sunkiau, jis jau turėjo savo vaidmenį, kurį turėjo atlikti, mes iš jo reikalavome daugiau ir jau mažiau leidome klysti, norėjome solidesnio žaidimo.

– Šį sezoną „Rytas“ dažnai stebino aikštėje, tačiau už aikštės ribų buvo kelios nelabai vardą puošiančios istorijos. Kiek tai trukdo jums, žaidėjams atlikti savo darbą?

– Yra labai geras pasakymas, kad klubas yra kaip viena valtis. Yra komanda, yra biuras ir medicinos personalas, ir treneriai, ir žaidėjai, žmonės, kurie dirba salėje, valytojos, kurios rūpinasi švara ir t. t. Bet kurio iš mūsų, sėdinčių toje valtyje, elgesys, įsiūbuojantis tą valtį, tikrai nepadeda.

Didžiausia pagarba žaidėjams, kad mums pavyko atsiriboti nuo tokių dalykų ir susikaupti savo tiesioginiam darbui. Manau, kad tai mums pavyko.

– Šarūnas Jasikevičius per KMT finalo ketvertą spaudos konferencijoje jus pavadino vienu geriausių Europos trenerių. Kiek jums svarbu girdėti tokius žodžius iš varžovo?

– Visada malonu iš varžovų girdėti gerus žodžius, ypač tokius atsiliepimus, o dar iš Šaro, kuris tikrai yra vienas geriausių Europos trenerių. Manau, kad jis tikrai yra dirbantis įdomiausiai bei formuojantis nuomonę tiek krepšinio aikštelėje, tiek už jos ribų.

– Jūs pats buvote sakęs, kad dirbant rinktinėje jus pasiekdavo labai daug neigiamų nuomonių ir komentarų. Kokį patarimą šia tema turėtumėte Dariui Maskoliūnui?

– Reikia turėti storą skūrą, o komentarų visada buvo ir bus – nereikia į juos kreipti dėmesio. Faktas, kad yra žmonių, kurių komentarus ar išsakomą nuomonę visada išklausai, atkreipi dėmesį. Ar kritika, ar analizė būna pagrįsta ir logiška. Nesakau, kad būtinai pozityvi. Jeigu išsakoma kritika, tu supranti, už ką ji išsakoma. Visada gerbiau ir gerbsiu žmones, kurie sugeba kritiką pagrįsti analizuodami ir t. t. Bet rėkti, kad tik rėktum, skambiai pasisakyti tik dėl antraštės – į tokius dalykus niekada dėmesio nekreipiau ir nereikia kreipti.