Antrame pagal dydį Sudano mieste Omdurmane esančiame Al–Merrikho stadione, vadinamame Raudonąja pilimi, nutiko viena neįprasčiausių futbolo istorijų, rašoma sporto BBC apžvalgininko Oliviero Guiberteau publikacijoje.
Buvo 2005 m. spalio 8-oji. 2006 m. pasaulio futbolo čempionato Afrikos zonos atrankos turnyre matematika buvo paprasta – Kamerūno pergalė prieš Egiptą būtų leidusi kamerūniečiams šeštą kartą istorijoje žaisti planetos pirmenybėse. Kitoks rezultatas būtų suteikęs galimybę Dramblio Kaulo Kranto (DKK) rinktinei, kuri nuo varžovų atsiliko tašku ir turėjo susitikti su Sudanu, pirmą kartą patekti į pasaulio čempionatą.
Dažnai sporto pasaulyje vartojamas posakis „auksinė karta“ šiuo atveju puikiausiai tiko 2005 m. Dramblio Kaulo Kranto rinktinei apibūdinti. Į priekį šią komandą vedė veržlusis Didier Drogba bei jo kompanionai – Kolo Toure, Emmanuelis Eboue bei Didier Zokora. Visi šie futbolininkai rungtyniavo Anglijos „Premier“ lygoje ir buvo lyg iš kito pasaulio.
Tuo metu 22-ejų metų saugas Yaya Toure, rungtyniavęs Pirėjo „Olympiakos“ klube, buvo vadinamas nenušlifuotu deimantu ir žaidė saugo pozicijoje. Ši rinktinė Afrikoje galėjo prilygti bet kuriam varžovui. Nepaisant dviejų pralaimėjimų prieš Kamerūną atrankos turnyre, DKK futbolininkai buvo beprotiškai arti patekimo į pasaulio čempionatą bei ruošėsi dvikovai su Sudanu.
DKK rinktinė su savo žvaigždėmis buvo per žingsnį nuo istorinio pasiekimo, o štai futbolininkų gimtinę temdė pilietinio karo šešėliai. 2002 m. prasidėję neramumai suskaldė DKK į dvi dalis: pietuose buvo įsitvirtinę prezidento Laurent‘o Gbagbo šalininkai, o šiaurėje – sukilėliai, pasivadinę Naujosiomis Dramblio Kaulo Kranto pajėgomis, pastariesiems vadovavo Guillaume Soro.
Pilietiniam kartui pradžią davė sukilėlių veiksmai. 2002 m. rugsėjo 19 d. jie atakavo skirtingus šalies miestus. Buvęs futbolininkas Sebastienas Gnahore prisiminė tuos laikus.
„Buvo siaubinga. Kai skambindavau seseriai, girdėdavau šūvius. Jos šeima keturias dienas slėpėsi po lova. Išlįsdavo tik maisto. Tuo metu galvojau tik apie savo šeimą, ar jai viskas bus gerai. Kiekvieną rytą atsikeldavau su tokiomis mintimis“, – pasakojo S. Gnahore.
Smurto protrūkiai buvo žiaurūs, bet ilgai nesitęsė. Abi pusės netrukus įsitvirtino šiaurės ir pietų šalies dalyse. Didžioji dalis susirėmimų baigėsi 2004 m., tačiau neramumai tęsėsi iki 2005-ųjų. Vakarų Afrikos valstybės ateitis buvo apniukusi.
Šiuolaikiniai futbolininkai gali atrodyti per daug atitrūkę nuo paprastų vyrų ir moterų. Uždirbamos sumos žaidėjus gali nublokšti į visiškai kitą pasaulį. Tą rungtynių su Sudanu vakarą DKK futbolininkai, nepaisant multimilijoninės karjeros Europoje, žinojo, kiek daug pastatyta ant kortos. Niekas taip neįamžino šio momento, kaip DKK rinktinės lyderis, žmogus, kuris buvo pasirengęs imtis iniciatyvos.
2004 m. Londono „Chelsea“ klubas už Didier Drogbą paklojo 24 mln. svarų. Jo 9 metų karjeros etapas „Premier“ lygoje buvo prisimenamas dėl daugelio aspektų: brutaliai efektyvaus, buldozerį primenančio žaidimo stiliaus bei kaltinimais nuo nesportiško elgesio iki sukčiavimo. Garbink ar nekęsk D. Drogba, bet jo pasiekimais Vakarų Londone niekas neabejojo.
Keturi „Premier“ lygos čempiono titulai, keturios FA taurės, trys Futbolo lygos taurės ir UEFA čempionų lygos nugalėtojo titulas. Buvęs Londono „Arsenal“ klubo treneris Arsene`as Wengeras, kurio treniruojami „kanonieriai“ ne kartą susidurdavo aikštėje su D. Drogba, taip apibūdino puolėjo žaidimą: „Jis – laimėtojas ir toks išliks iki gyvenimo pabaigos.“
Iš tiesų, DKK rinktinės veidu tapęs žaidėjas buvo neabejotinas lyderis, tačiau net ir jis tą spalio vakarą patyrė didžiulį spaudimą.
Kamerūno ir Egipto susitikimas Jaundės mieste prasidėjo lygiai tuo pat metu kaip ir DKK bei Sudano dvikova. DKK futbolininkų mintyse buvo tik pergalė prieš priešpaskutinę grupės komandą. Aruna Dindane`as 73-ąją minutę pelnė savo antrąjį įvartį, kuris jo komandos pranašumą padidino iki 3:0. 89-ąją minutę sudaniečiai sugebėjo tik sušvelninti rezultatą. Įvykiai už beveik 2 600 km Jaundės mieste klostėsi pagal visiškai kitokį scenarijų.
Jau 20-ąją minutę Kamerūno futbolininkai išsiveržė į priekį, bet kova buvo ypač atkakli. 79-ąją minutę egiptiečio Mohammedo Shawky pelnytas įvartis išlygino santykį. Lygiosios Jaundėje ir DKK pergalė prieš Sudaną reiškią DKK iškovotą bilietą į 2006 m. pasaulio čempionatą.
Laikrodis iki dvikovos pabaigos Jaundėje skaičiavo paskutines sekundes, o rezultatas – 1:1 – toliau nesikeitė. DKK jau galėjo tiesti rankas į pirmąjį komandos istorijoje pasaulio čempionatą. DKK rungtynės Sudane jau buvo pasibaigusios, o D. Drogba stovėjo apsuptas komandos draugų. Jie visi klausėsi radijo transliacijos ir laukė. Tada visus ištiko smūgis – į Egipto rinktinės vartus ketvirtąją teisėjo pridėto laiko minutę buvo paskirtas 11 m baudinys.
Pasakos, kuriose herojai patenka į nepavydėtinas situacijas, baigiasi laimingai. Kamerūniečio Pierre`o Wome`o smūgis buvo netikslus. Kamerūno rinktinės žaidėjai susirinko varžovų baudos aikštelėje negalėdami patikėti savo akimis, kas ką tik nutiko. Žaidėjai iš nevilties ant galvų traukėsi marškinėlius. Kitoje žemyno pusėje euforija apėmė visą Dramblio Kaulo Krantą. Pirmą kartą DKK rinktinė iškovojo teisę žaisti pasaulio čempionate.
„Visa šalis – kiekvienas žmogus, kiekvienas namas – tryško džiaugsmu. Tą dieną pamiršome, kad mūsų šalis buvo susiskaldžiusi“, – tvirtino tuo metu 20-metis studentas iš Abidžano miesto Hassane`as Omaras.
Kvapą gniaužianti futbolo drama, nutikusi tą naktį, nebuvo didžiausias bangas sukėlęs įvykis. Karščiausias taškas buvo ankšta rūbinė Al–Merrikho stadione. Po rungtynių D. Drogba vedama malda buvo įprastas ritualas, bet šiek tiek kitoks.
Prasidėjus linksmybėms, televizijos kamera nukeliavo į DKK komandos rūbinę. Žaidėjai buvo susikibę rankomis. Viduryje – rankose laikantis mikrofoną „Chelsea“ klubo puolėjas.
„Dramblio Kaulo Kranto vyrai ir moterys, šiandien mes – šiaurės, pietų, centro ir vakarų gyventojai – įrodėme, kad galime susitelkti vienam tikslui ir iškovoti bilietą į pasaulio čempionatą. Mes jums pažadėjome, kad džiaugsmas suvienys šalį. Šiandien klaupiamės ir prašome, – tuo metu ant kelių atsiklaupė rūbinėje buvę žaidėjai. – Tokia valstybė kaip mūsų, turinti tiek daug turtų, neturėtų paskęsti karo liūne. Prašau jūsų, nuleiskite ginklus ir sustabdykite rinkimus.“
Vaizdo platformoje „Youtube“ esančio minutės trukmės klipo pabaigoje žaidėjai vėl atsistoja.
„Norime džiaugtis, todėl prašau nustokite šaudę iš ginklų“, – dainavo futbolininkai.
Tuo metu futbolininkų gimtinėje prasidėjo vakarėlis. Buvo pranešimų apie džiaugsmo šokius prie Egipto šalies ambasados, ten šėlo Egipto rinktinei dėkojantys DKK gyventojai. Net ir sukilėlių sostinėje Bvakė buvo švenčiama visą naktį.
„Nepaisant visų džiaugsmingų prisiminimų ar visų išgertų „drogbų“ – žaidėjo garbei pavadintų alaus butelių – kitą rytą DKK pabudo vėl kamuojama tų pačių problemų ir vėl virto susiskaldžiusia valstybe.
Visgi DKK per kitas savaites ir mėnesius pradėjo kunkuliuoti dramatiški pokyčiai. Minėtas vaizdo klipas iš rūbinės televizijos kanaluose buvo rodomas be perstojo – lyg būtent jis galėtų atnešti laukiamų pokyčių. Netrukus pokyčiai įvyko. Abi kariaujančios pusės susėdo prie derybų stalo ir buvo pasirašyta paliaubų sutartis.
Kiekvienas Holivudo filmų scenaristas būtų patenkintas tokia įvykių baigtimi, tačiau tai dar buvo ne viskas. 2006 m. pasaulio futbolo čempionate DKK rinktinė neįveikė grupės etapo. Tiesa, po pralaimėjimų olandams bei argentiniečiams afrikiečiai įveikė tuometę Serbijos ir Juodkalnijos rinktinę. Tai buvo pagarbos vertas debiutas planetos pirmenybėse.
Kitais metais, keliaudamas po sukilėlių kontroliuojamą šalies dalį, geriausiu Afrikos žemyno futbolininku paskelbtas D. Drogba pranešė neeilinę žinią.
2007 m. birželio 3-ąją DKK rinktinė turėjo žaisti namų rungtynes su Madagaskaru Abidžano mieste, tačiau puolėjas paskelbė, kad rungtynės bus žaidžiamos simboliniame sukilėlių centre – Bvakė. Dar prieš dvejus metus toks įvykis būtų neįsivaizduojamas. Dar iki šiol nežinoma, ar tokiam sprendimui tuo metu pritarė šalies prezidentas.
„Reikia turėti omenyje, kad D. Drogba yra kilęs iš pietų pusės – Gbagbo regiono, tuo metu jis ten buvo tiesiogine to žodžio prasme garbinamas“, – tvirtino reporteris Austinas Merrilas, tuo metu dirbęs žurnale „Vanity Fair“ ir buvęs DKK. – Visi tiesiog pradėjo kraustytis iš proto.“
Reporteris A. Merrilas keliavo į stadioną tiesiai už DKK rinktinės autobuso. Aplink buvo daugybė kariškių. Žmonės lipo ant mašinų, patys kareiviai su visais šėlo. Stadione valdžios ir sukilėlių pajėgos kartu traukė futbolo skanduotes. Tai buvo didžiulis pokytis, lyginant su šalyje siautusiu smurtu.
„Tai buvo daugiau nei futbolas. 12 valandą visi nustojo dirbę ir pradėjo gerti alų ar šampaną. Visi buvo laimingi“, – prisiminė Abidžane rungtynes stebėjęs H. Omaras.
Aikštelėje nebuvo jokio ženklo, kad šeimininkai nelaimės šių rungtynių. Jau 18-ąją minutę Salomonas Kalou pelnė pirmąjį rungtynių įvartį. Įvarčiais toliau lijo visą dvikovą. Likus penkioms minutėms iki rungtynių pabaigos, DKK rinktinė pirmavo rezultatu 4:0. Scena buvo paruošta įspūdingai atomazgai. Kamuolys atsidūrė prie D. Drogba. Meistriškai varžovų vartininką apmovęs puolėjas nuostabiu įvarčiu vainikavo susitikimą. Stadionas tiesiog tryško džiaugsmu.
Visos valstybės mesiju tapęs ir ką tik kamuolį į tinklą pasiuntę D. Drogba išbėgo į užribį prie švenčiančių žiūrovų. Kiek aukščiau tribūnose šėlo dar neseniai vienas prieš kitą kovojusios pusės.
Po finalinio teisėjo švilpuko sirgaliai pasileido į aikštę. Apsaugos personalas turėjo specialiais skydais apsaugoti žaidėjus. Daugiausia apsaugos buvo skirta D. Drogba. Simbolinis gestas rungtynes surengti Bvakė dar kartą suvienijo šalį.
„Visi buvo paskendę euforijoje, visi šventė kartu. Taip tikėjome D. Drogba ir jo komanda. Yaya Toure – iš šiaurės, D. Drogba – iš pietų. Tai buvo tikra DKK šalies dėlionė“, – tvirtino S. Gnahore.
Kaip bebūtų, tolesni įvykiai nebuvo tokie džiaugsmingi. Vis dar išlikę skirtumai taip šiaurės ir pietų bei trumpalaikė žmonių atmintis pradėjo tirpdyti euforiją, likusią po įsimintinų futbolo rungtynių. Po penkerių metų ir po nutrauktų rinkimų šalį vėl sukaustė smurtas. Viską vainikavo 3 000 žmonių žūtis ir prezidento Laurent‘o Gbagbo sulaikymas. Vėliau buvusiam šalies vadovui Hagos tribunolo teisme buvo iškelti kaltinimai nusikaltimais žmoniškumui.
2019 m. L. Gbagbo buvo išteisintas. Prabėgus metams, jis vis dar laikomas arešto sąlygomis Belgijoje ir laukia galutinio apeliacinio teismo byloje. Politinė padėtis DKK išliko labai trapi.
Auksinė DKK karta neparodė viso savo potencialo. Po baudinių serijų buvo pralaimėti abu Afrikos tautų taurės finalai – tiek 2006, tiek 2012-aisiais. Komandoje nebeliko tiek daug buvusių žvaigždžių. Gal buvo sunku prilygti 2005 ir 2007 m. įvykiams.
D. Drogba futbolininko karjerą baigė 2018 m. Šešiose valstybėse profesionalo karjera žibėjęs futbolininkas pelnytai laikomas vienu geriausių visų laikų Afrikos žemyno futbolininkų. Visgi jis ir jo komandos draugai DKK rinktinėje tapo į futbolo rėmus nebetelpančio reiškinio dalimi.
„Jie parodė, kad visi galime gyventi kartu taikiai, kad galime būti viena DKK valstybė. Tokia, kokia buvome. Tai nebuvo tik futbolas. Tai buvo valstybės suvienijimas“, – pasakojo H. Omaras.
D. Drogba su komandos draugais šalyje vykusio pilietinio karo galiausiai nesustabdė, tačiau vos per dvejas futbolo rungtynes įpūtė taip reikalingos vilties savo tautiečiams.
