Sportas

2020.04.19 07:00

Lietuvos futbolo istorija. Kaip Europos čempionai iš „Žalgirio“ stadiono išvyko nieko nepešę

Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt2020.04.19 07:00

1992-ųjų rugsėjo 23-ioji diena Lietuvos futbolo istorijoje žymi ypatingą progą – būtent tą dieną Vilniuje lankėsi vos prieš kelis mėnesius Europos futbolo karaliais tapusi Danijos rinktinė, tačiau Lietuvos futbolininkai čempionų vizitą apkartino ir išplėšė kovingas lygiąsias 0:0.

LRT MEDIATEKA kviečia jus žiūrėti istorines Lietuvos ir Danijos rinktinių rungtynes Vilniuje 1992 metų rugsėjo 23 dieną.

1992-ųjų Danijos triumfas Europos čempionate iki šiol neretai yra įvardijamas kaip vienas didžiausių netikėtumų per visą futbolo istoriją.

Įdomu tai, kad danų tame čempionate būti nė neturėjo – jie atrankose turnyro grupės varžybose į priekį praleido Jugoslavijos rinktinę. Visgi, šioje šalyje kilus karui, Jugoslavija iš turnyro buvo išspirta, o užimti jų vietą buvo pasiūlyta danams. Šie ilgai nedelsė ir sutiko.

Grupės varžybose danai nugalėjo Prancūziją, lygiosiomis išsiskyrė su anglais ir turėjo pripažinti turnyro čempionų švedų pranašumą. Tačiau net ir tokių rezultatų pakako tam, kad turnyre net neturėjusi būti komanda patektų į pusfinalį.

Ten Danijos komanda po baudinių serijos eliminavo titulą gynusius Nyderlandų futbolininkus, o finale dramatiškai 2:0 nugalėjo tuometinius pasaulio čempionus vokiečius.

Po istorinio triumfo Danija turėjo išlaikyti aukštai iškeltą kartelę ir jau po kelių mėnesių startuoti atrankoje į 1994-ųjų pasaulio čempionatą.

Startas nebuvo rožėmis klotas – 1992-ųjų rugpjūtį jie išvykoje be įvarčių išsiskyrė su Latvijos futbolininkais, o jau po mėnesio atvyko ir į Lietuvą, kur jų laukė Algimanto Liubinsko treniruojamos Lietuvos rinktinės iššūkis.

Richardo Mollerio Nielseno auklėtiniams prisvilo išvyka ir į antrąją Baltijos sesę – nepaisant to, kad į Vilnių atvyko Peteris Schmeichelis, Larsas Olsenas, Henrikas Larsenas ar Brianas Laudrupas, solidžiai besigynę lietuviai apkartino Europos čempionų vizitą ir namo juos išsiuntė vos su tašku – 0:0.

„Atsiminimai tik patys puikiausi. Visi žinojome, kad atvažiuoja Europos čempionai, tribūnose buvo 10 tūkstančių žiūrovų, aikštė buvo puiki...

Aišku, danai mus vartė, kaip norėjo, bet nebuvo taip, kad mes nieko nepadarytume, sukūrėme ir patys aštrių momentų, įvarčiams šansų“, – tą dvikovą, bendraudamas su LRT.lt, atsiminė joje žaidęs puolėjas Ričardas Zdančius.

Bene ryškiausia tų rungtynių žvaigžde tapo Lietuvos vartus gynęs šviesaus atminimo Valdemaras Martinkėnas.

Antrajame kėlinyje už diskutuotiną epizodą buvo skirtas 11 metrų baudinys į lietuvių vartus, o jo realizuoti stojo Kimas Christofte.

Visgi svečių atstovas tikslo nepasiekė – jis pasiuntė kamuolį praktiškai ties vartų viduriu ir, nepaisant to, kad vartininkas krito į kitą pusę, jis spėjo palikti koją ir būtent ja smūgį atrėmė, taip sukeldamas emocijų bangą gausiai užpildytame „Žalgirio“ stadione.

„Atvažiavo Europos čempionai danai ir antrajame kėlinyje – vienuolikos metrų baudinys. Vartuose stovi dzūkelis V. Martinkėnas ir ką, ir patraukia...“, – atsiminė tądien komandą treniravęs A. Liubinskas.

„Tiek mano nuomone, tiek ir kiti kolegos kalbėdavo, kad V. Martinkėnas yra geriausias vartininkas, kokį lietuviai yra turėję. Nuojauta, meistriškumas – jis buvo pats pats“, – buvusį komandos draugą, tragiškai žuvusį 2004-aisiais, prisiminė ir R. Zdančius.

Jis taip pat teigė, jog tose rungtynėse iš lietuvių pusės netrūko ir kietos kovos. R. Zdančius tikino, kad, jei tada teisėjai į pražangas būtų žiūrėję taip pat principingai, kaip tai neretai daro dabar, lietuviai mačo turbūt nebūtų baigę visa sudėtimi.

„Kai pasižiūri į tai, kaip teisėjai korteles dabar dalina į kairę ir dešinę, tai, pagal panašias tendencijas, tas rungtynes turbūt būtume baigę devyniese – prie B. Laudrupo buvo pristatytas Viktoras Olšanskis ir jis jį kirto ir kirto, kirto ir kirto... Sekė jį visur, kur jis ėjo – aikštėje, į tualetą“, – prisimindamas gynybą prieš vieną Danijos lyderių juokėsi R. Zdančius.

Įdomu tai, jog tądien B. Laudrupas buvo vienintelis iš žymiųjų brolių, dalyvavusių rungtynėse. Vyresnysis jo brolis Michaelis ne kartą atvirai kritikavo rinktinės trenerį ir iš rinktinės pasitraukė dar 1990-ųjų lapkritį, o jo pavyzdžiu pasekė ir brolis.

Tačiau Brianas rinktinės marškinėlius užsivilko dar 1992-ųjų balandį ir buvo čempioniškos komandos dalimi, o Michaelis į nacionalinę komandą grįžo 1993-iųjų rugpjūtį.

Paklausti, ar triukšmingai rūbinėje buvo paminėtos istorinės lygiosios, pašnekovai pateikė kiek skirtingus atsakymus. A. Liubinskas tikino, jog buvo apsiribota keliais džiaugsmo šūksniais, o R. Zdančius teigė, kad džiaugsmo buvo daugiau.

„Tokios istorinio pobūdžio rungtynės – prieš Europos čempionus sužaisti lygiosiomis nebuvo blogai. Aišku, džiaugsmo šūksniai buvo, bet kažko daugiau – nepasakyčiau“, – LRT.lt minėjo A. Liubinskas.

„Tai žinoma, mums čia buvo pirmos rungtynės su tokiu grandu ir taip sužaisti… Buvome tikrai labai labai patenkinti.

Rungtynėse ir pats turėjau šansą, nepataikiau, atleidau kamuolį, Viačeslavas Sukristovas turėjo galimybę. Aišku, po rungtynių baisiausiai traukė kojas, nes atsidavėme visi ne 100, bet 110 procentų“, – atsiminė buvęs rinktinės puolėjas R. Zdančius.

Pirmojo rungtynių kėlinio įrašas:

Pasaulio čempionato atranka: Lietuva – Danija, 1 kėlinys, 1992 m. rugsėjo 23 d.

Antrojo kėlinio įrašas:

Pasaulio čempionato atranka: Lietuva – Danija, 2 kėlinys,1992 m. rugsėjo 23 d.

Įspūdingai atrodė ir Vilniaus „Žalgirio“ stadionas – nors oficialūs protokolai tikina, kad rungtynėse dalyvavo 8,5 tūkstančio žiūrovų, tačiau, R. Zdančiaus manymu, šis skaičius buvo dar didesnis.

„Buvo apie dešimt tūkstančių, kiek dar sueidavo be bilietų... Aišku, pasižiūri dabar vaizdo medžiagą, tai tas apšvietimas nebuvo tokio lygio, kokio reikalauja UEFA ar FIFA, bet atmosfera buvo puiki.

Stadionas gal nebuvo kažkoks gražuolis, bet aikštė buvo nuostabi. Buvo laikotarpis, kai žiūrovai į mūsų čempionatus nelabai eidavo, o tokiose rungtynėse vėl prisiminėme tą atmosferą, galėjai drąsiai šaukti „Lietuva! Lietuva!“ Tai visi su geriausiomis mintimis atsimename tas rungtynes“, – LRT.lt sakė pašnekovas.

Su juo sutiko ir A. Liubinskas.

„Žiūrovai visada yra pliusas, tikrai garsiai palaikė, padėjo. Komanda debiutavo tokio lygio turnyruose, tai tas gausus palaikymas tikrai buvo pliusas“, – kalbėjo dabartinis „Vilniaus Vyčio“ treneris.

Tiesa, antras susitikimas po beveik metų Danijoje lietuviams sėkmingas nebuvo ir ten buvo pralaimėta net 0:4.

Tačiau net ir tokia pergalė danams sėkmės neatnešė – Europos čempionai atrankos grupės varžybose užėmė trečiąją vietą ir, praleisdami į priekį Ispanijos ir Airijos vienuolikes, kiek netikėtai turėjo praleisti pasaulio čempionatą.

Lietuvos rinktinės sudėtis rungtynėse su Danija: Valdemaras Martinkėnas, Virginijus Baltušnikas, Stasys Baranauskas, Vladimiras Buzmakovas, Romas Mažeikis, Viktoras Olšanskis, Igoris Pankratjevas, Viačeslavas Sukristovas, Andrius Tereškinas, Ričardas Zdančius, Audrius Žuta (nuo 88 min. – Eimantas Poderis).Treneris – Algimantas Liubinskas.