Į stadionus po koronaviruso pandemijos sugrįšiantis futbolo pasaulis gali būti visiškai pasikeitęs. Nemaža dalis įtakingų futbolo visuomenės atstovų tiki, kad „mažiau yra geriau“ požiūris suteiktų daug naudos dabar žaidimui.
FIFA prezidentas Gianni Infantino ir Miuncheno „Bayern“ klubo prezidentas Uli Hoenessas neatmeta galimybės, kad koronaviruso sukelta krizė gali pakeisti visame pasaulyje nusistovėjusius futbolo rinkos dėsnius.
G. Infantino teigimu sustabdyti beveik visi iki vieno pasaulio turnyrai bei rungtynės gali būti puikus metas „žengti žingsnį atgal“. Tuo tarpu „Bayern“ vadovas mato naują futbolo pasaulį pasibaigus koronaviruso pandemijai.
Šiuo metu klubai ir federacijos užsiėmusios ne dienų iki pandemijos pabaigos skaičiavimu, o būsimų nuostolių įvertinimui. Europos futbolo klubų asociacijos vadovas Andrea Agnelli yra minėjęs, kad Europos futbolui koronaviruso pandemija gali sukelti egzistencinę krizę.
Vokietijos Bundeslygos klubai, pranešam, dėl susidariusios padėties ir neužbaigto sezono gali prarasti apie 750 milijonų eurų. Vienas stipriausių pasaulyje futbolo čempionatų yra sustabdytas iki balandžio 30 dienos.
Į 2021-uosius perkeltas Europos futbolo čempionatas gali leisti Bundeslygai ir kitų šalių čempionatams užbaigti sezoną ir taip bent dalinai sumažinti didžiulius nuostolius.
Negana to, ties išlikimo riba atsiduria nemaža dalis Vokietijos futbolo klubų. Pasaulinės finansų rinkos tendencijos rodo, kad daliai klubų tiesiog neužteks sumažintų atlyginimų norinti išgyventi.
FIFA prezidentas G. Infantino yra vienas tų, kuris pradėjo garsiai kalbėti apie futbolo atnaujinimo procesą. Dar anksčiau italas buvo didelių turnyrų šalininkų pusėje. Tai rodo ir pavyzdžiai: 2026 metų pasaulio čempionate pirmą kartą dalyvaus 48 klubai, o debiutui ruošiamas ir pasaulio futbolo klubų „ClubWorld“ turnyras, kuriame dalyvaus 24 komandos.
„Galime atnaujinti futbolą žengdami žingsnį atgal, – tvirtino G. Infantino Italijos sporto gigantui „Gazzetta dello Sport“. – Mažiau, bet daugiau įdomesnių turnyrų, mažiau komandų, bet įdomesnis jų balansas, mažiau rungtynių, bet daugiau konkurencingų dvikovų, bei saugoma žaidėjų sveikata. Tai nėra mokslinė fantastika. Pradėkime kalbėti apie tai.“
Kai kas tokius FIFA vadovo pasisakymus gali pavadinti ciniškais ar skirtais tik futbolo romantikams, kurie taip mėgo kalbėti dar prieš koronaviruso pandemiją. Visgi U. Hoenessas, padėjęs „Bayern“ klubui tapti vienu turtingiausių planetoje, taip pat mąsto apie kitokį futbolo veidą po koronaviruso krizės.
„Dabartinė situacija stumia mus į pavojų, bet ji kartu suteikia galimybę atnešti tam tikrų pokyčių, – žurnalui „Kicker“ praėjusį ketvirtadienį tvirtino vokietis. – Aišku, negali diktuoti savų sąlygų, tačiau man sunku ateityje įsivaizduoti 100 milijonų eurų vertės žaidėjų sutartis. Tokios kontraktų sumos mažės ir ateinančius 2–3 metus mes nepasieksime iki pandemijos buvusio lygio. Visos šalys yra paveiktos. Matysime naują futbolo pasaulį.“
Buvęs Bundeslygos klubų treneris Ewaldas Lienenas, dirbantis Hamburgo „St. Pauli“ ekipos techininiu direktoriumi, iškėlė klausimą, kodėl vieni klubai gali turėti 500 milijonų eurų biudžetą, o kiti – 50 ar mažiau.
E. Lieneno klubo vadovas, Oke Goettlichas, tvirtino, kad tokių finansinių pajėgumų mažinimas turi prasidėti jau dabar.
„Turime kvestionuoti buvusią profesionalaus futbolo sistemą, kad galėtų ateiti nauji solidarumo futbole laikai“, – aiškino O. Goettlichas.
Dalis futbolo pasaulio atstovų siūlo įveisti „algų kepures“ – maksimalią komandos išleidžiamų pinigų sezone sumą. U. Hoenesso žodžiais, ateityje klubai nebesitikės 100 milijonų eurų įplaukų už sandorį.
Frankfurto „Eintracht“ klubo sporto direktorius Fredi Bobicas aiškina, kad didžiuliai finansiniai skirtumai tarp klubų išliks, bet Hansas Dieteris Hermannas, Vokietijos vyrų futbolo rinktinės psichologas, mano, kad pokyčiai – neišvengiami.
Vyriausiasis Vokietijos futbolo rinktinės treneris Joachimas Loewas visai neseniai, komentuodamas dabartinę situaciją futbole, grįžo prie pagrindų.
„Visą pasaulis tiesiog užgeso. Atrodo, kad net pats pasaulis gina save nuo žmonijos, kuriai atrodė, kad gali daryti viską. Gali, godumas ir naudos siekimas visada buvo priekyje. Dabar matome krizę, kuri paveikė mus visus, suprantame, kas gyvenime svarbiausia: draugai, šeima ir pagarba kitiems. Turime parodyti, kad galime būti kitokie. Turime gerbti vienas kitą labiau ateityje“, – aiškino specialistas.
