Tokijo olimpines žaidynes nukėlus į 2021-uosius metus, iškyla daugybės milijardų vertės klausimas: kas apmokės olimpiados perkėlimo į kitus metus sąskaitą, ir, kokio dydžio ji bus?
Tikriausia, kad ši didžiulė našta guls ant Japonijos mokesčių mokėtojų, praneša naujienų agentūrą AP.
„Žinoma, kad bus išlaidų, – kalbėjo Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovas Toshiro Muto. – Kokio dydžio jos bus, dabar negalime pasakyti. Kas turėtų nešti tokią naštą? Nereikia net sakyti, kad laukia nelengvos diskusijos, nėra aišku, kiek jos užtruks.“
Japonijos finansų žiniasklaidos galiūnas „Nikkei“, remdamasis vietos organizacinio komiteto informacija, prognozuoja, kad žaidynių perkėlimas gali kainuoti apie 2,7 mlrd. JAV dolerių.
Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai turės tartis dėl naujų pastatų, skirtų varžyboms, nuomos sutarčių, turės mokėti už jų išlaikymą ar net ieškoti naujų vietų daliai olimpinių rungčių. Reikės taip pat susitart su nekilnojamo turo vystytojais, kurie jau pradėjo pardavinėti gyvenamąsias vietas olimpiniame kaimelyje. Japonijoje su žaidynių organizavimu yra susiję apie 3500 asmenų. Dalis jų dėl išlaidų mažinimo tikriausiai neteks darbo.
Žaidynių organizatoriai, nusisamdę viešųjų ryšių gigantę „Dentsu“, jau buvo surinkę 3,3 mlrd. JAV dolerių iš vietos rėmėjų. Tai – dvigubai didesnė suma nei bet kokiose kitose olimpinės žaidynėse. Įmonės norės žinoti, ką gaus mainais už savo pinigus. Ar jie bus grąžinti? Sudarytos naujos sutartys?
Šiais metais žaidynės turėjo būti organizuojamos nuo liepos 24-os iki rugpjūčio 9-os dienos. Kol nėra paskirtos naujos datos, organizaciniai klausimai dar negali būti atsakyti.
„Mūsų pagrindinis tikslas – suorganizuoti žaidynes kitų metų vasarą, – tvirtino buvęs Japonijos ministras pirmininkas ir organizacinio komiteto prezidentas Yoshiro Mori. – Turime peržiūrėti sporto kalendorių, kitų stambių turnyrų datas. Daug reikalų turės būti suderinti, kol galėsime priimti galutinį sprendimą dėl žaidynių datos.“
Žinoma, kad dabar žaidynių perkėlimo klausimą stabdo koronaviruso pandemija ir jos keliama sumaištis bei suduodami smūgiai viso pasaulio ekonomikai.
T. Muto pripažino, kad šiuo metu vyksta nelengvos derybos su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (IOC), bet didžioji dalis išlaidų užgriūna būtent žaidynes organizuojančios šalies valdžią.
Vietos žaidynių organizatoriai ir Japonijos vyriausybės atstovai tvirtina, kad žaidynių organizavimui žada išleisti 12,6 mlrd. JAV dolerių. Kaip bebūtų, Japonijos Nacionalinė audito taryba, atlikusi tyrimą gruodžio mėnesį, apskaičiavo, kad išlaidos žaidynėms gali siekti apie 28 mlrd. JAV dolerių.
Kai Tokijo miestui 2013-aisiais atiteko teisė organizuoti olimpiadą, buvo apskaičiuota, kad renginys gali atsieiti 7,3 mlrd. JAV dolerių.
Privatus sektorius žaidynių rengimui skyrė 5,6 mlrd. JAV dolerių. Visa kita suma gula ant mokesčių mokėtojų pečių.
Tokijo olimpinėms žaidynėms jau yra išleista 7 mlrd. JAV dolerių, kurie buvo skirti laikinoms ir nuolatinėms sporto varžybų vietoms. Ši suma sudaro 85 proc. visuomeninio fondo lėšų. Brangiausias statinys – naujasis nacionalinis stadionas. Prioritetinis valdžios projektas kainavo 1,43 mlrd. JAV dolerių.
IOC žaidynėms skyrė 1,3 mlrd. JAV dolerių – nedidelę viso renginio biudžeto dalį. Per praėjusių ketverių metų (2013–2016 m.) olimpinį ciklą IOC susižėrė 5,7 mlrd. JAV dolerių pajamų. Tris ketvirtadalius šios sumos sudarė žaidynių transliacijų teisių pardavimas. 18 proc. sumos surinkta iš rėmėjų.
Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai planuoja panaudoti net 42 infrastruktūros objektus 33-ijų sporto rungčių varžyboms organizuoti. Viena papildomas objektas bus skirtas paralimpinėms žaidynėms. T. Muto teigimu, nėra aiškų, kiek numatytų objektų bus panaudota perkeltoms žaidynėms.
„Kai kuriuos infrastruktūros vienetus reiks nuomoti iki kitų metų. Kai kurių vietų paruošimas žaidynėms užtrunka metus. Negalime jų tiesiog atsisakyti ir po kurio laiko vėl grįžti prie jų. Tai reiškia papildomas išlaidas“, – aiškino organizacinio komiteto vadovas.
Didžiausias galvos skausmas – olimpinis kaimelis. Jis žaidynių metu turėtų priimti 11 tūkst. atletų ir personalo narių, o vėliau – 4400 paralimpiečius ir personalo narius. Vaizdingoje vietoje šalia Tokijo įlankos įkurtame kaimelyje – 5632 apartamentai. Jie bus parduoti po olimpinių žaidynių. Teigiama, kad ketvirtadalis apartamentų jau yra parduota. Dalis jų kainavo daugiau nei 1 milijoną JAV dolerių.
Vienas iš olimpinio kaimelio projekto vystytojų – kompanija „Mitsui Fudosan“ tvirtina, kad sustabdė pardavimus 23 pastatų komplekse.
Netgi ir 80 tūkst. olimpinių žaidynių savanorių gretų perrikiavimas kitiems metas žada tapti didžiuliu darbu. Tokio žaidynių organizatoriai taip pat planavo suburti 30 tūkst. papildomų savanorių armiją, kuri renginio metu padėtų sirgaliams rasti metro linijas, gatvių adresus ar tiesiog pagelbėtų visiems, nesuprantantiems japoniškai.
Dar prieš žaidynių perkėlimą buvo jaučiama didžiulė paklausa didžiausio metų sporto renginio bilietams. Iš viso į žaidynes galima įsigyti net 7,8 milijono bilietų. Iš bilietų pardavimų organizatoriai tikisi užsidirbti vieną milijardą JAV dolerių.
Į visų bilietų pardavimo sutartis yra įtraukta ir „force majeure“ („nenugalimos jėgos“ – LRT.lt) sąlyga, kuri gali išgelbėti žaidynių organizatorius dėl pinigų grąžinimo už bilietus. Rengėjai prieš sirgalius gali apsiginkluoti „mes nekontroliuojame tokios aplinkybės kaip koronavirusas“ skydu.
