Sportas

2020.03.22 09:03

Lietuvos olimpiečiai svarsto – ką daryti su Tokijo žaidynėmis: atidėti, vykdyti ar tiesiog laukti?

Paulius Cubera, LRT.lt2020.03.22 09:03

Normalų pasaulio gyvenimą sukausčius koronaviruso pandemijai, įprastas gyvenimas sustojo, o kartu beveik visame pasaulyje sustojo ir įvairiausios sporto varžybos. Nenumaldomai artėjant Tokijo olimpinėms žaidynėms organizatoriai vis dar tikina, kad didžiausias pasaulio sporto renginys įvyks laiku, tačiau vis daugiau organizacijų ragina žaidynes atidėti. LRT.lt paklausė, ką apie tai mano šalies geriausi atletai.

Pastarąją savaitę pasigirsta vis daugiau garsių raginimų kuo greičiau priimti sprendimą dėl olimpinių žaidynių atidėjimo. Garsiai raginimą atidėti žaidynes jau išreiškė Italijos krepšinio federacijos vadovas Giovanni Petrucci, anksčiau dirbęs šalies olimpiniame komitete.

Vokietijos sportininkų interesus ginanti ir nepriklausomai nuo Vokietijos olimpinio komiteto veikianti „Athleten Deutschland“ organizacija irgi kritikuoja IOC užsispyrimą.

Bene aukščiausio rango žmogus, sukritikavęs IOC, pačio komiteto narė kanadietė Hayley Wickenheiser, pareiškusi, kad rengti žaidynes laiku būtų „nesuprantama ir neatsakinga“.

Vis garsiau apie žaidynių atidėjimą kalba ir viso pasaulio sportininkai, paprastai itin nemėgstantys tokių kalbų. Būtent sportininkams žaidynių atidėjimas yra pats skaudžiausias, nes jie joms rengiasi ne vienerius metus, tačiau dabartinė situacija pasaulyje trukdo treniruotis ir rengtis žaidynėms, o suvaržymų nepaisymas gali baigtis skaudžiai.

Olimpinė čempionė, šuolininkė su kartimi graikė Katerina Stefanidi sako, kad IOC „šiandien rizikuoja mūsų sveikata“. O pasaulio čempionė septynkovininkė iš Didžiosios Britanijos Katarina Johnson-Thompson teigia, kad treniruotis tokiomis sąlygomis tampa „neįmanoma“. Jos kol kas bene garsiausiai kritikavo IOC.

O ką galvoja Lietuvos olimpiečiai?

Olimpinės žaidynės turi būti atidėtos

Ne kiekvienas jau dabar gali aiškiai pasakyti, kokio sprendimo reikėtų imtis. Kategoriškos nuomonės dažniau neturi tie sportininkai, kurie jau turi užsitikrinę vietą žaidynėse, todėl per likusį laiką jie galėtų joms tiesiog ruoštis.

Neturintiems kelialapių sportininkams situacija yra kur kas sudėtingesnė. Jie ne tik turi rengtis žaidynėms, kurių gali ir nebūti, bet ir galvoti, kaip į jas patekti, jeigu jos vis dėlto vyktų. Visame pasaulyje jau atšaukta šimtai varžybų, čempionatų, maratonų ir t.t., kuriuose būtų buvusi galimybė vykdyti olimpiniu kelialapius.

„Aš vienareikšmiškai už tai, kad perkeltų į kitus metus. Mes sportininkai tiesiog esame užšaldyti, pasiruošę atrankai, bet deja negalime niekur startuoti ir netenkame galimybės net atsirinkti į olimpines žaidynes.

Šiai dienai viso pasaulio situacija yra niūri ir liūdna, dabar žmonės labiau rupi grįžti namo, izoliuotis namuose ir įveikti koronavirusą.

Olimpinės žaidynės yra šventė visiems sportininkams, o šiai dienai apie šventimą ir džiaugsmą net kalbų negali būti“, – teigė maratonininkė Diana Lobačevskė, dalyvavusi žaidynėse Rio, tačiau dar neturinti kelialapio į Tokiją.

Sportininkė, į trasą grįžusi po traumos, neturi kelialapio ir dabartinėje situacijoje iki Tokijo nelabai turi, kaip jį iškovoti, nes iš esmės visos svarbiausios ir geriausios pasaulio varžybos yra atšauktos arba atidėtos.

Lengvaatletei pritaria ir Rio žaidynių bronzos medalininkas Aurimas Lankas, tačiau jis mano, kad žaidynes reikėtų nukelti ne į 2021-uosius, o į 2022-uosius.

„Kaip ir sakoma, kad gal vasarą virusas dings, bet vėl ateis ruduo ir vėl ateis žiema ir neaišku, ar virusas nesmogs dar labiau, todėl geriau užsidėti tuos dvejus metus ir sportininkams dabar dar šiek tiek pailsėti, ar sumažinti savo krūvius. Tai būtų dar prasmingiau, nei tikėtis ir dabar arti treniruotėse nežinant, dėl ko tai darai. Ta nežinomybė...

Žinant plitimo mastus, kiek laiko plito Kinijoje – maždaug apie du mėnesius, kol sumažėjo, bet jis vis tiek nenustojo plisti. Dabar pridėkite po du mėnesius prie Europos šalių“, – LRT teigė saviizoliacijoje laiką leidžiantis A. Lankas.

„Tikrai kyla daug minčių, manau, nebūtų nei labai saugu, nei logiška bandyti vykdyti olimpines žaidynes tada, kada jos yra numatytos. Pirma, tikrai nebus sąlygos sudarytos visiems ruoštis net jeigu ir nurims viskas, vieni sportininkai bus geriau pasiruošę geriau, kiti – prasčiau, gali kilti ir įvairūs konfliktai tarp šalių, federacijų, galima apeliuoti, kad vienų valdžia neleido sportininkams treniruotis stadionuose ar sporto salėse, o kitos šalys netaikė tokių priemonių ir atletai galėjo ruoštis.

Teisingo sprendimo visiems turbūt nebus. Manau, esame tik šio viruso keliamos grėsmės pradžioje ir reikėtų atsižvelgti ir į sveikatą ir visų saugumą ir tiesiog žiūrėti, kas iš to bus. Suprantu, kad labai dideli pinigai skiriami ir tikrai būtų labai komplikuota atidėti olimpines žaidynes, atšaukti, apskritai, niekas nenorėtų, bet kartais yra ir aukštesnių dalykų negu olimpinės žaidynės“, – LRT TV naujienų tarnybai sakė į Lietuvą iš sporto bazės Turkijoje grįžusi Airinė Palšytė.

Siūlo palaukti ir tada spręsti

Tiesaus atsakymo, ką daryti su olimpinėmis žaidynėmis dar negalėjo pateikti nei vienas pagrindinių Lietuvos kandidatų į olimpinį medalį Danas Rapšys, nei geriausią karjeros sezoną 2019-aisiais turėjęs ieties metikas Edis Matusevičius.

„Aš pats stengiuosi tiesiog ruoštis, kaip visada, tačiau daugybės galimybių nėra. Negalima eiti į štangines, stadionas, tad pasirengimas labai sunkus. Verčiamės, kaip galime – lauke treniruojamės, kur papuola, einame į parką, sportuojame namuose. Kaip bus su olimpiada nežinau, priklausys nuo situacijos, tačiau dabar svarbiausia, kad visi pasveiktų“ , – sakė E. Matusevičius.

Ieties metikas 2019 m. įvykdė normatyvą į Tokijo žaidynės, tad jau turi bilietą kišenėje.

Baseinuose plaukioti negali ir Lietuvos plaukikai, nesvarbu, tai darytų po vieną ar po kelis. Kaip ir visų sporto klubų, taip ir plaukimo baseinų durys visuomenei yra užvertos.

Tiek kelis kelialapius į žaidynes turintis D. Rapšys, tiek Simonas Bilis teigė, kad nuomonės dėl žaidynių atidėjimo šiuo metu neturi.

„Reikia dar palaukti ir pažiūrėti, kol kas sunku pasakyti“, – sakė D. Rapšys.

„Nežinome, kokia situacija gali būti už mėnesio ar dviejų, tad sunku sakyti, nes dar atranka turi būti kažkur. Niekas dabar neaišku. Manau, kad jeigu viskas gerai, tai už kažkiek laiko galėtų vykti žaidynės, bet tada labai įdomu, ką daryti dėl atrankos varžybų“ , – teigė S. Bilis.

Bando likti pozityvūs

Vienareikšmiškos nuomonės dėl žaidynių neturi ir kelialapius į jas užsitikrinę penkiakovininkas Justinas Kinderis bei buriuotoja Viktorija Andrulytė, kuriai tai būtų pirmosios žaidynės karjeroje.

„Labai sudėtingas klausimas, į kurį šiuo metu nėra atsakymo. Niekas dabar negali atsakyti, kaip plis virusas ir kokia situacija bus pasaulyje po mėnesio ar kelių. Man asmeniškai norėtųsi žaidynių laiku ir žinoma planuojamoje vietoje. Tikiuosi, kad taip ir bus. Atidėti žaidynių nesinorėtų, nes finansų ir laiko visi įdėjo tikrai daug. Strigtų visa sporto sistema, suplanuoti renginiai ateinančiais metais, kontraktai ir panašūs dalykai. Ir kas gali užtikrinti, kad atidėjus nebus grėsmės vėl? Todėl bandau išlikti optimistiškas ir pagal galimybes ruoštis Tokijui“, – savo nuomonę išsakė J. Kinderis.

Buriuotoja V. Andrulytė bando likti pozityvi, kad olimpinės žaidynės įvyks laiku, tačiau supranta, kad dabartinė situacija yra tokia, kad to tikėtis yra sunku.

„Sporto šakos, ypač techninės, negali toliau treniruotis tinkamomis sąlygomis nors visi ir bando prisiderinti prie esamos situacijos ir tą daro kaip išgali.

Žiūrint į dabartinę situaciją, vargu ar olimpinės žaidynės įvyks laiku, nors tikrai nesinori tuo tikėti. Žinau, kad dedamos didžiulės pastangos, kad jos įvyktų laiku. Visgi sėkmingas olimpinių žaidynių startas priklauso nuo daugybės faktorių. Šiam momentui svarbiausias žmonių sąmoningumas ir laikymasis visų nurodymų. Beje, žiūrint į būtent buriavimo situaciją, žemynai yra „užsirakinę“, Amerika mažiausiai mėnesiui, daug buriavimo klasių turi konteineriais atsisiųsti laivus, o tai padaryti reikia ir laiko. Blogiausias scenarijus yra žaidynių nukėlimas, bet aš dar kol kas išlieku pozityvi“, – kalbėjo V. Andrulytė.

Olimpinių žaidynių nukėlimas lems karjeros pabaigas?

Sportinio ėjimo atstovė Brigita Virbalytė kelia dar vieną klausimą, ar olimpinių žaidynių nukėlimas metams nelems kai kurių vyresnio amžiaus sportininkų apsisprendimo apskritai baigti savo karjeras.

„Vilčių, kad Tokijo olimpinės žaidynės įvyks, manau, mažėja sulig kiekviena dien Pradėjau galvoti, kaip pasielgsiu, jeigu jos bus perkeltos į 2022 m… Atsakymo dar neturiu. Tačiau pasigendu šalies sporto organizacijų nuraminimo, kad viskas bus gerai, jog sportininkams bus pratęstos stipendijos, sudarytos kitos sąlygos. Ekonomikos gelbėjimo planą šalies Vyriausybė paskelbė, tačiau sportininkai tokio plano neturi. Problema, kad nemaža dalis olimpinės rinktinės narių yra vyresni ir jiems olimpinių žaidynių perkėlimas gali tapti lemtingu jų karjeroje“, – sako B. Virbalytė.

Daugelį sportininkų ypač sudėtingai veikia nežinomybė, bus žaidynes ar nebus. IOC neseniai paragino sportininkus ruoštis, kaip įprasta, tačiau tai itin sunku dalyti ne tik dėl kone visame pasaulyje įvesto vienokio ar kitokio griežtumo karantino, bet ir dėl psichologijos.

Žinant, kokius krūvius treniruotėse kasdien patiria profesionalūs sportininkai, rengtis žaidynėms, kurios gali ir neįvykti, yra tikrai sunku.

„Pastarąsias savaites mintyse – chaosas. Iš pradžių, rodos, olimpinių žaidynių atšaukimas ir perkėlimas prilygo pasaulio pabaigai. Bent man, sportininkei, kuriai jau 35-eri ir kuri beveik metus gydėsi traumą, neskaičiavo valandų, praleistų sporto salėje, stiprinant kūną, kad tik galėtų turėti dar vieną šansą sudalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Vėliau, kai atšaukė visas varžybas bent iki gegužės vidurio, pajutau, kad ir motyvacija treniruotis po truputį keičiasi. Laimei, treniruojamės kartu su M. Vaiciukevičiūte, tai randame kartu dar jėgų daryti net ir labai sudėtingas treniruotes ir 100 proc. vykdome treniruočių planą. Ir nors stengiuosi išlikti „čia ir dabar“, labai dažnai aplanko mintys, dėl ko treniruojuosi, kam rengiuosi?

Žinoma, sportinis ėjimas šiuo metu atrodo kaip niekada patraukli rungtis – mums nereikia ypatingų treniruočių sąlygų. Tačiau kitų lengvosios atletikos rungčių ir kitų sporto šakų atstovai tiesiog nebeturi, kur treniruotis. O, neturint sąlygų, neįmanoma pasirengti aukščiausio lygio varžyboms. Olimpinės žaidynės be žiūrovų? Ėjikams tai ne problema, tačiau vis tiek išliktų grėsmė sportininkams, manau, nei Tarptautinis olimpinis komitetas, nei pačios valstybės taip nerizikuotų“, – kalbėjo B. Virbalytė.