Kol šalį kausto karantinas dėl COVID-19 pandemijos, dalis žmonių gavo daugiau laiko, nei įprastai. Portalas LRT.lt sporto mėgėjams pristato 15 dokumentinių filmų apie sportininkus ir tai, ko nebūdavo transliuojama sporto arenose.
„O. J. Pagaminta Amerikoje“ („O. J. Made in America“, 2016)
Ilgiausias visų laikų filmas, laimėjęs „Oskarą“ (filmas trunka 467 minutes), žvelgia į žymaus buvusio amerikietiškojo futbolo žaidėjo Orenthalo Jameso Simpsono gyvenimą. Šis penkių dalių filmas pasakoja vieną žinomiausių JAV istorijoje nusikaltimų.
Filmo režisierius Ezra Edelmanas ne tik pasakoja apie tai, kaip 1994-aisiais buvęs futbolininkas žiauriai nužudė savo žmoną Nicole Brown Simpson ir jos draugą Roną Goldmaną, tačiau taip pat žiūrovus supažindina ir su Los Andželu bei ilga ir komplikuota miesto santykių su juodaodžiais istorija. O. J. Simpsono teismas 1997 m. suskaldė visą JAV, buvo ypač plačiai nušviestas šalies žiniasklaidoje.
„Ikaras“ („Icarus“, 2017)
Filmo įvadas atrodo gana paprastas – norima parodyti pasauliui, jog dopingą vartojantiems sportininkams dažnai nekyla sunkumų norint apeiti taisykles ir likti nenubaustiems.
Tačiau galutinis produktas tapo tarptautiniu trileriu, kuris atskleidė valstybinio masto Rusijos manipuliavimą dopingu, vieną šalies gydytojų pasiuntė į liudytojų apsaugos programą, dar du su juo susijusius žmones – tiesiai į kapus.
Šis filmas taip pat laimėjo „Oskaro“ statulėlę už geriausią dokumentiką.
„Viena diena rugsėjį“ („One day in September“, 1999)
Tai buvo pirmasis režisieriaus Kevino MacDonaldo ilgametražis filmas ir jis iškart ėmėsi vieno skaudžiausių visų laikų sporto incidento – 11 Izraelio sportininkų nužudymo 1972-ųjų Miuncheno olimpinėse žaidynėse, už kurį buvo atsakinga Palestinos teroristų grupuotė „Juodasis rugsėjis“ („Black September“). Tačiau vos išleistas jis kone iškart buvo pripažįstamas kaip vienas geriausių visų laikų dokumentinių filmų.
Tiesa, K. MacDonaldas susilaukė ir kritikos už nepagražintą aukų demonstravimą, tačiau jis vienintelis sugebėjo gauti progą pasikalbėti su paskutiniu gyvu likusiu išpuolio organizatoriumi Jamalu Al-Gashey. Filmas taip pat laimėjo „Oskarą“.
„Hilsboras“ („Hillsborough“, 2014)
Režisierius Danielis Gordonas atlieka puikų darbą nupasakodamas 1989-aisiais per FA taurės pusfinalio rungtynes Šefilde nutikusią tragediją, kai kilus didžiulei spūsčiai žuvo 96 žmonės, dar 766 buvo sužeisti. Tai yra didžiausia su sportu susijusi tragedija Didžiosios Britanijos istorijoje.
D. Gordonas meistriškai perteikia policijos nesugebėjimą suvaldyti situacijos dar prieš jai nutinkant, jau vykstant ir net jai praėjus, tačiau kraujas dar labiau užvirs matant, kaip buvo bandoma nusikratyti atsakomybės. Hilsboro tragedija tapo ne tik skaudžia nelaime, bet ir skandalinga istorija, kurioje tiesa rasta tik po daugiau nei dviejų dešimtmečių teismų ir kovos.
„Svajonė apie krepšinį“ („Hoop Dreams“, 1994)
Režisierius su komanda iš pradžių šį filmą įsivaizdavo kaip trumpą 30 minučių dokumentiką. Tačiau per aštuonerius metus darbo jie surinko daugiau nei 250 valandų medžiagos, kurioje buvo sekami dviejų jaunų krepšinio talentų gyvenimai.
Arthuras Agee ir Williamas Gatesas buvo du jaunuoliai, kurių vienintelė svajonė buvo ištrūkti iš žalingos ir toksiškos aplinkos Čikagoje ir kažkokiu būdu patekti į NBA. Filmas gavo daug apdovanojimų, buvo nominuotas „Oskarui“ už geriausią montažą.
„Liečiant tuštumą“ („Touching the void“, 2003)
Dar vienas jau matyto režisieriaus – Kevino MacDonaldo – darbas, šį kartą sekantis dviejų alpinistų kelionę į niekieno anksčiau neįveiktą Siula Grandės viršukalnę Peru.
Jei manote, kad baisu yra kopti aukštyn, įsivaizduokite situaciją, kai vienas alpinistų, jau leidžiantis žemyn, priima širdį draskantį sprendimą palikti savo traumų iškamuotą kolegą sniego audroje.
„Kai buvome karaliai“ („When we were kings“, 1996)
Šis filmas dažnai yra vadinamas geriausiu visų laikų bokso dokumentiniu filmu ir ne veltui. Filmo režisierius prie savo kūrinio praleido 22 metus, įskaitant biudžeto rinkimą, filmavimą, montavimą ir kitus darbus, kol galutinis produktas išvydo dienos šviesą.
Kovą Zaire tarp legendinio Muhammado Ali ir George`o Foremano kaip kontekstą naudojantis filmas pasakoja tiek apie patį susirėmimą, tiek ir apie politinį jo kontekstą.
„Magicas ir Birdas: varžovų draugystė“ („Magic & Bird: a courtship of rivals“, 2010)
Šio filmo režisierių šiame sąraše taip pat jau matėme – tai yra apie žymųjį O. J. Simpsoną filmą pastatęs Ezra Edelmanas.
Šiame savo kūrinyje autorius koncentruojasi į dvi savo laiko NBA žvaigždes, kurios pakeitė lygą.
Filmas daugiausia remiasi Jackie McMullano knyga „Kai žaidimas buvo mūsų“ („When the game was ours“) ir daugiausia dėmesio kreipia į legendinių Magico Johnsono ir Larry Birdo karjeras, gyvenimus ir, galų gale, iš to kylančią artimą dviejų legendų draugystę.
„Niekada nesustoti: Lance Armstrongo istorija“ („Stop at nothing: the Lance Armstrong story“, 2014)
Įvairiausias emocijas sukeliantis filmas koncentruojasi į tai, kiek toli galėjo žengti dviratininkas Lance`as Armstrongas vien tam, kad keleriais metais pailgintų savo karjerą ir nuslėptų draudžiamų preparatų naudojimą.
Siekdamas savo tikslų jis nesivaržė ir galėjo laisvai sugadinti ne vieną gyvenimą – tiek priešų, tiek ir savo artimųjų, jei tik jie pagrasindavo atskleisti tiesą.
Per visą sporto istoriją nelengva būtų rasti didesnių blogiukų, negu buvo L. Armstrongas.
„Išdrįsk svajoti: JAV moterų futbolo komanda“ („Dare to dream: the story of U.S. Women’s soccer team“, 2005)
Turbūt vienas įsimintiniausių moterų sporto renginių buvo 1999-ųjų moterų pasaulio futbolo čempionatas, kuriame po dramatiškos baudinių serijos ir Brandi Chastain įvarčio triumfavo JAV rinktinė.
Šis dokumentinis filmas leidžia pažiūrėti, kuo čempionų komanda gyveno ir kada buvo ta akimirka, kai moterų rinktinės žygis paliko savo žymę šalies futbolo sirgalių atsiminimuose.
„Senna“ („Senna“, 2010)
Asifo Kapadia filmas apie legendinį Brazilijos „Formulės-1“ pilotą Ayrtoną Senną. Šio dokumentinio filmo išskirtinumas – jame nėra kalbančių galvų, pasakojančių apie A. Senną, nėra ir užkadrinio balso.
Filmas sukurtas iš archyvinių kadrų bei A. Sennos šeimos režisieriui suteiktų buitinių vaizdo įrašų. Įdomu, kad 2019 m. A. Kapadia išleido ne ką blogesnį dokumentinį filmą apie Diego Maradoną.
„Laisva siela“ („Free Solo“, 2018)
Dar vienas šio sąrašo „Oskaro“ laureatas – Elizabeth Chai Vasarhelyi ir Jimmy Chino filmas apie laisvąjį kopinėjimą uolomis, kai tuo užsiimantis žmogus nenaudoja jokių apsisaugojimo priemonių, tad vienintelės klaidos kaina yra gyvybė.
Filmas pasakoja apie šio sporto žvaigždę Alexą Honnoldą ir jo tikslą tapti pirmuoju, tokiu būdu įkopusiu į El Capitan kalną Josemičio nacionaliniame parke JAV. Filmas puikiai atskleidžia A. Hannoldo psichologiją, mąstymą bei santykius su mylimąja, o nufilmuoti vaizdai dažnai verčia prie ekrano užgniaužti kvapą.
„Du Escobarai“ („The Two Escobars“, 2010)
Įspūdingas darbas apie du vyrus vienodomis pavardėmis, tačiau visiškai skirtingais darbais. Pablo Escobaras – garsiausias visų laikų narkotikų baronas. Andresas Escobaras – po Kolumbijos nesėkmės 1994 m. pasaulio čempionate nušautas futbolininkas.
Režisierius filme pasakoja, kad jei nebūtų buvę P. Escobaro ir kitų dviejų Kolumbijos narkobaronų investicijų į futbolą, Kolumbijos rinktinė nebūtų pasiekusi tokių futbolo aukštumų.
