Šeštą sezoną Ispanijoje besitreniruojanti 400 metrų bėgikė Modesta Morauskaitė retas svečias Lietuvoje, ypač, kai Vilniuje rekonstrukcijai uždarytas vienintelis lengvosios atletikos maniežas ir sportininkams tenka bet kokiu oru treniruotis Vingio stadione.
Šiemet 24-erių metų lengvaatletė ir jos su treneris Rafaelis Blanqueras Alcantudas kardinaliai pakeitė treniruočių planą.
„Galbūt jau reikėjo kažką pakeisti, pakoreguoti, nes rezultatas, be abejo, kilo ir su senais planais, bet, siekiant geresnių rezultatų, siekiant vykti į olimpiadą ir kovoti dėl aukščiausių rezultatų, reikėjo šiek tiek koreguoti planus“, – teigė M. Morauskaitė.
Modesta Morauskaitė šalies žiemos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionate Klaipėdoje 400 metrų bėgime aplenkė po kojos traumos vis dar bandančią atsigauti Agnę Šerkšnienę. Abiejų pajėgiausių šios distancijos bėgikių šių metų tikslas – patekimas į Tokijo olimpines žaidynes. Šiandien pasauliniame reitinge užimamos 56 vietos Modestai Morauskaitei tam neužtektų. Tačiau bėgikė viliasi uždirbti svarbių reitingo taškų gegužės – birželio mėnesiais.
„Yra aišku, kad reikės bėgti ir reikės bėgti greitai. Vienintelis klausimas – varžybos. Reikės šiek tiek atsakingiau rinktis varžybas dėl to, kad varžybos reitinguojamos pagal savo lygį. Dėl to reikės ieškoti ir bandyti pakliūti į varžybas, kuriose yra didesnė konkurencija, kurios duoda daugiau taškų, bet tikrai reikės bėgti“, – atviravo bėgikė.
Modesta Morauskaitė neišbraukia iš savo karjeros ir 400 metrų barjerinio bėgimo. Tai daugiau pagalbinė rungtis, tačiau galbūt sportininkė šią distanciją bėgs ir viename pagrindinių sezono startų – po olimpinių žaidynių vyksiančiame Europos lengvosios atletikos čempionate.
„Be abejo, pagrindinis tikslas yra išvykti į olimpines žaidynes, vis dėlto kiekvieno sportininko tikslas ir svajonė yra olimpinės žaidynės, bet vėlgi Europos čempionate yra tikrai didesnės galimybės užimti aukštesnes pozicijas. Turiu normatyvus tiek 400 m distancijoje, tiek 400 m barjeriniame bėgime, todėl dar spręsime, kurioje distancijoje aš dalyvausiu Europos čempionate“, – atskleidė sportininkė.
Modestą Morauskaitę siekiant užsibrėžtų tikslų labai palaiko ir jos šeima – tėvai ir brolis, žymiausias šalies snieglentininkas Motiejus Morauskas.
Žemiau – LRT.lt pokalbis su M. Morauskaite.
– Kaip vertini žiemos sezoną?
– Na, lūkesčiai buvo tikrai iškelti didesni, bet, deja, nepavyko visų įvykdyti, ne visada pavyksta pasiekti užsibrėžtus tikslus, bet iš tiesų jau nuo pat rudens buvo tikslai visi vasaros sezonui, dėl to, kad tai yra olimpiniai metai ir vis dėlto svarbiausias sezonas yra vasaros, tad, žiemai pasibaigus, iškart kibome į darbus pasirengimui vasarai.
– Kaip reagavai, kai buvo atšauktas pasaulio lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionatas?
– Iš pradžių galbūt kažkiek nusivylėme, bet vėliau pagalvojome, kad gal netgi ir geriau dėl to, kad turėsime daugiau laiko pasiruošimui, įvykdyti visus planus ir pasirengti 100 procentų vasarai.
– Jau kelerius metus treniruojiesi Ispanijoje, kokios sąlygos ten, galbūt kažkokių pokyčių ėmėtės su treneriu?
– Bijau sumeluoti, tai turbūt šeštas sezonas, kai dirbu su Ispanijos treneriu ir taip, šį sezoną treneris nuo rudens ganėtinai kardinaliai pakeitė treniruotes ir sakė, žiūrėsime, kaip reaguos tavo kūnas ir kol kas esame labai patenkinti rezultatais dėl to, kad treniruotės vyksta pagal planą. Ispanijoje sąlygos yra tiesiog fantastiškos, viskas yra prie pat – iki stadiono dvi minutės nueiti, iki fizioterapijos kabineto – taip pat dvi minutės, treneris gyvena šalia, oras fantastika – visą laiką šilta, visą laiką saulė. Sąlygos tiesiog fantastika.
– Treneris tau vienai pakeitė treniruočių planą ar visai grupei?
– Kardinaliai planą pakeitė tik man dėl to, kad galbūt jau reikėjo kažką pakeisti, pakoreguoti, nes rezultatas, be abejo, kilo ir su senais planais, bet, siekiant geresnių rezultatų, siekiant vykti į olimpiadą ir kovoti dėl aukščiausių rezultatų, reikėjo šiek tiek koreguoti planus.
– Kurį laiką buvai A. Šerkšnienės šešėlyje, bet jau vasarą tapai Lietuvos čempione, tą pakartojai ir žiemą. Kiek jūsų tarpusavio dvikova tau svarbi, žinoma, kovoje ir dėl olimpinio kelialapio?
– Šios vasaros čempionės titulas ir žiemos negalėčiau sakyti, kad tai buvo labai sąžininga dvikova. Visi žinome, kad Agnė tikrai ilgai kovoja su trauma, dėl to tie čempionės titulai, be abejo, aš juos vertinu, bet vis dėlto man pačiai būtų smagiau stoti į dvikovą su Agne tada, kai ji yra geriausioje formoje, tada būtų išsiaiškinta, kuri yra stipresnė, nors šiuo momentu aš tikrai matau, kad Agnė yra visa galva aukščiau už mane – vis dėlto patirties ji turi be galo daug, labai stipri sportininkė, labai greita, ištverminga ir aš nesijaučiu jos šešėlyje, aš visada į ją žiūrėjau su motyvacija, dėl to aš labai džiaugiuosi, turėdama galimybę kartu su ja startuoti ir netgi vienoje komandoje – Lietuvos moterų estafetės 4x400 m rinktinėje. Man tai didžiulė garbė.
– Kiek stebite reitingus? Ar daug diskutavote su treneriu apie šią sistemą?
– Nelabai ją stebime. Yra aišku, kad reikės bėgti ir reikės bėgti greitai. Vienintelis klausimas – varžybos. Reikės šiek tiek atsakingiau rinktis varžybas dėl to, kad varžybos reitinguojamos pagal savo lygį. Dėl to reikės ieškoti ir bandyti pakliūti į varžybas, kuriose yra didesnė konkurencija, kurios duoda daugiau taškų, bet tikrai reikės bėgti.
– Kiek startų esate numatę?
– Bandysime startuoti nuo gegužės mėnesio. Kol kas tikslaus varžybų plano nėra. Kol kas esame pasižiūrėję visas varžybas, kokios yra, kokios galimybės yra į jas vykti. Turbūt tikslesnis planas varžybų bus jau pasirinktas balandžio viduryje, artėjant sezonui. Be abejo, viską žiūrėsime sezono eigoje, kaip organizmas, ar nekamuos jokios traumos, tikėkimės, kad ne.
– Šį sezoną laukia ir Europos čempionatas?
– Be abejo, pagrindinis tikslas yra išvykti į olimpines žaidynes, vis dėlto kiekvieno sportininko tikslas ir svajonė yra olimpinės žaidynės, bet vėlgi Europos čempionate yra tikrai didesnės galimybės užimti aukštesnes pozicijas. Turiu normatyvus tiek 400 m distancijoje, tiek 400 m barjeriniame bėgime, todėl dar spręsime, kurioje distancijoje aš dalyvausiu Europos čempionate. Todėl turime dar šiokių tokių klausimų, kuriuos turėtume išspręsti.
– Tai barjerinis bėgimas dar lieka tavo planuose? Kuris tau pačiai mielesnis?
– Mielesnis barjerinis bėgimas kaip ir nėra, bet tai toks prasiblaškymas šiek tiek gal nuo tos kasdienės monotonijos. Barjerų neišbraukiu, tikrai startuosiu šį sezoną, bet vis tiek pagrindinė rungtis išlieka 400 m.
– Modesta, gyveni sportinėje šeimoje – tu - lengvaatletė, brolis – snieglentininkas. Kiek sekate vienas kito startus?
– Tikrai gyvename 100 proc. sportiniu režimu, nes žiemą brolis yra dėmesio centre, vasarą – daugiau aš. Žiemą man streso per akis, kai brolis dalyvauja varžybose, nes snieglenčių sportas ganėtinai daug traumų turinti sporto šaka, bet tikrai labai įdomu, seku brolį, labai palaikau, jaudinuosi trigubai – keturgubai daugiau nei už save ir, be abejo, šeimoje temos susijusios su sportu, nes tėtis – treneris, mama – sportininkų mama, brolis – sportininkas, aš – sportininkė, tai, manau, nelabai ir lieka apie ką daugiau kalbėti.
