Sportas

2020.03.09 10:20

Koronavirusui gąsdinant pasaulį Tokijo olimpinių žaidynių atšaukimu, Gudzinevičiūtė ragina nusiraminti

Paulius Cubera, LRT.lt2020.03.09 10:20

Po pasaulį ir toliau plintant koronavirusui daugybė sporto renginių atšaukiama, nukeliama arba vyksta be žiūrovų. Vis dėlto 2020 m. svarbiausias sportinis įvykis yra liepos pabaigoje Tokijuje startuosiančios olimpinės žaidynės. Jau buvo pasigirdę gandų apie galimą jų atšaukimą, perkėlimą, pavėlinimą ir t. t. Kokia iš tikro grėsmė, kad žaidynės vyks kitaip, nei numatyta?

Šiuo metu Japonijoje koronavirusu serga 485 žmonės (kovo 9 d. duomenys), šalyje užfiksuotos jau 7 mirtys. Prie Japonijos krantų esančiame kruiziniame laive „Diamond Princess“ skaičiuojama dar beveik 700 susirgimo atvejų, 7 žmonės, plaukę šiuo laivu, taip pat mirė. Šalyje nuo viruso jau pasveiko 311 žmonių.

Tokijuje kovo 1 dieną vyko kasmetinis maratonas, vienas svarbiausių maratonų pasaulyje, tačiau jame nebuvo leista dalyvauti mėgėjams, elitiniai bėgikai, kurių buvo apie 200, bėgo tuščiomis gatvėmis.

Japonijoje bent iki kovo pabaigos sustabdyti visi šalie futbolo čempionato (J-League) mačai, atšauktas kovo 12–15 dienomis turėjęs vykti regbio vežimėliuose čempionatas. Balandžio 25–26 d. turėjęs vykti Azijos šalių regbio-7 turnyras irgi atšauktas.

Akivaizdu, kad į koronaviruso grėsmę Japonija žiūri labai rimtai, tačiau klausimas dėl olimpinių žaidynių išlieka atviras – ką daryti?

Štai ilgametis IOC narys Dickas Poundas neseniai naujienų agentūrai „Associated Press“ duotame interviu pareiškė, kad galutinis sprendimas dėl žaidynių organizavimo turėtų būti priimtas gegužės mėnesį. Iš pokalbio su juo galima suprasti, kad vienintelė alternatyva žaidynių organizavimui yra jų atšaukimas – ne perkėlimas ar nukėlimas.

Iki šiol pasaulio istorijoje olimpinės žaidynės atšauktos buvo tik dėl karo – 1916, 1940 ir 1940 metais. 1980 ir 1984 m. žaidynės Maskvoje ir Los Andžele buvo pažymėtos kai kurių šalių boikotu, o į 2016 m. žaidynes Rio pavieniai sportininkai nevyko dėl Zika viruso grėsmės.

Olimpinių žaidynių atšaukimas taikos metu suduotų milžinišką smūgį tiek tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC), tiek jo rėmėjams ir partneriams, tiek visam sportui apskritai.

Kovos 3 d. BBC citavo Japonijos olimpinę ministrę Seiko Hashimoto, kuri teigė, kad blogiausiu atveju olimpinės žaidynės galėtų būti pastumtos arčiau 2020 metų pabaigos. Tačiau tai yra labai sunkiai įmanoma.

Visų pirma – nukentėtų sportininkai, jų planai ir pasirengimas. Be to, vėliau šiemet gali tiesiog nebūti vietos, kur apgyvendinti visus atvykstančius sportininkus, sirgalius ir kitus asmenis. Vien sportininkų žaidynėse bus per 11 tūkstančių, o kur dar jų treneriai ir aptarnaujantis personalas.

Prieš ketverius metus pradėjus olimpinio kaimelio statybas buvo pasirašytos sutartys su privačiais asmenimis: pasibaigus Tokijo paralimpinėms žaidynėms (jos vyks po olimpinių, rugpjūčio 25–rugsėjo 6 d.) jie įsigis 5000 butų, kurie iš pradžių skirti sportininkams apgyvendinti. Galbūt privatūs asmenys ir sutiktų palaukti savo naujų namų mėnesį ar du, tačiau ką daryti su daugybe Japonijos viešbučių, kurie jau dabar užsakyti tiek olimpinių žaidynių laikotarpiui, tiek likusiam laikui po žaidynių?

Nytimes.com praneša, kad didžiausias olimpinių žaidynių transliuotojas „NBCUniversal“ jau pardavė reklamos teisių olimpinių žaidynių transliacijų metu už 1,25 mlrd. JAV dolerių. Tai yra 90 proc. visos reklamai skirtos vietos.

Suplanuota 7000 valandų tiesioginių transliacijų, o į Tokiją kompanija siųs daugiau nei 2000 savo darbuotojų. Sunku net įsivaizduoti, kokius nuostolius patirtų kompanija, jeigu Tokijo žaidynės būtų atšauktos ar perkeltos. O kur visos kitos pasaulio žiniasklaidos kompanijos, sportininkų pasirengimui investuotas laikas ir pinigai, suplanuoti skrydžiai, viešbučių užimtumas ir t. t.

Be to, rudenį vien JAV startuoja tokios svarbios sporto lygos, kaip NBA, NFL ar MBL, tad olimpinių žaidynių transliacijos kirstųsi su šiomis multimilijoninėmis organizacijomis.

Staigiai perkelti tokio masto renginį į kitą šalį irgi atrodo sunkiai įmanoma. Ne be reikalo žaidynių organizatoriai rengiasi ne vienerius metus, kad pajėgtų tinkamai suorganizuoti didžiules varžybas, kurios suspaustos į vos 17 dienų periodą.

Kovo 5 dieną IOC prezidentas Thomas Bachas žiniasklaidai pareiškė, kad klausimas dėl Tokijo žaidynių atšaukimo ar perkėlimo net nebuvo svarstytas. Lozanoje kovo 4 dieną vyko IOC Vykdomojo komiteto ir Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) susirinkimas, kuriame priimti sprendimai ar diskusijos vyko neviešai. Net galingiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės nesugebėjo sužinoti, apie ką iš tiesų kalbėta už uždarų durų Šveicarijoje.

„Nepilsiu kuro į jau degančią spekuliacijų liepsną. Mūsų pareiškimas vakar (kovo 4 d.) buvo labai aiškus – mes esame visiškai įsitikinę, kad Tokijo žaidynės bus sėkmingos“, – sakė T. Bachas.

Paklaustas, kas turėtų tarti galutinį žodį sprendžiant dėl olimpinių žaidynių nutraukimo, T. Bachas atsakymo nepateikė, tik dar kartą pakartojo, kad toks klausimas nėra svarstomas. Tiesa, viešai pripažįstama, kad IOC klausytų WHO, jei ši pasakytų, kad saugiai surengti olimpinių žaidynių yra neįmanoma. Tačiau galutinis žodis priklauso IOC.

Įdomu, kad po kovo 4 dieną įvykusio susitikimo T. Bachas net teigė, kad IOC nėra parengusi jokio „plano B“, ir paragino sportininkus toliau rengtis žaidynėms „visu pajėgumu“. Vis dėlto jis pripažino, kad koronavirusas yra „rimta grėsmė“, tačiau paragino klausytis WHO naujienų ir patarimų.

Kad jokių kalbų IOC apie žaidynių atšaukimą nėra, LRT.lt tvirtina ir IOC narė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Toks variantas nėra svarstomas, bet IOC turi sukūrusi jau ne vieną komisiją, kuri seka įvykius. Sportininkų sveikata yra svarbiausia, federacijos raginamos atsižvelgti į WHO rekomendacijas, kuriomis vadovaujasi ir IOC.

Vasarį yra sudaryta bendra grupė su IOC, Tokijo organizacinio komiteto, Tokijo miesto, Japonijos Vyriausybės ir WHO atstovais, situacija sekama. Žinoma, jeigu būtų labai reali grėsmė, kas ten žino, kas gali nutikti. Kol kas nekalbama apie galimą atšaukimą“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.

Vis dėlto BBC šaltiniai teigia, kad IOC visada turi „planą B“, turėjo jį tiek per praėjusias žaidynes Rio, tiek per žiemos žaidynes Rusijoje. Atsarginiai planai visada yra reikalingi – niekada nežinai, kada nutiks kokia stichinė nelaimė, teroristinis išpuolis ar kitokia force majeure situacija.

„Bet virusas nėra pirmas, ne pirmas kartas, kai atsiranda kažkokios grėsmės. Aš manau, kad per keletą mėnesių viskas išsispręs. Čia mano tokia optimistinė asmeninė nuomonė“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.

BBC šaltinių teigimu, IOC susitikime svarstytas „blogiausias scenarijus“ – žaidynės be žiūrovų. Tai sunkiai įsivaizduojamas dalykas, tačiau toks sprendimas padėtų bent kažkiek sumažinti praradimus, kurie būtų kur kas didesni, jei žaidynės būtų visiškai atšauktos. Vystant varžybas be žiūrovų nenukentėtų TV transliacijos, sportininkų pasirengimas ir svajonės, iš dalies praradimas būtų mažesnis ir Japonijai.

Taigi iš oficialios Tokijo žaidynių organizatorių bei IOC pozicijos aišku, kad bent jau visiškas 2020 m. žaidynių atšaukimas tikrai nėra svarstomas. Varžybos be žiūrovų suduotų skaudų smūgį žaidynių organizatorių finansams, tačiau stipriai sumažintų tolimesnio koronaviruso plitimo per varžybas riziką. Žaidynių perkėlimas į kitą šalį ar nukėlimas į vėlesnį laiką dar sunkiau įmanomas.

D. Gudzinevičiūtės teigimu, žaidynių nukėlimas ar atšaukimas visų pirma skaudžiausiai atsilieptų sportininkams.

„Nukentėtų visi, o man, žiūrint iš savo pozicijos, labiausiai būtų gaila sportininkų, kurie tiek metų ruošėsi. Kai kyla kažkokios diskusijos apie boikotus, kurių buvo prieš Sočį, Pekiną ir t. t., aš visada sakau, paklauskite tų sportininkų, kurie rengėsi ir buvo pasiruošę, kaip jiems atrodo.

Kai Los Andžele nedalyvavo SSRS rinktinė, turime geriausią turbūt pavyzdį, buvusį irkluotoją Joną Pinskų, jis tuo metu buvo įvardijamas kaip pagrindinis pretendentas į aukso medalį. Labiausiai tokiais atvejais gaila yra sportininkų“, – kalbėjo LTOK prezidentė.

Ji užtikrino, kad Lietuvos sportininkų – kandidatų bei jau iškovojusiųjų bilietus į žaidynes – pasirengimas Tokijui vyksta be trukdžių: „Sportininkai rengiasi visu pajėgumu, žinoma, apsvarsto vykimus į kai kurias šalis, pakeičia stovyklų vietas. Visi sąmoningi, atsargūs, bet nė vienas dėl to sportuoti nenustojo.“