Sportas

2020.03.05 19:21

„Žalgirio“ vadovė atvira: šiemet išlaidos komandai – ženkliai mažesnės

LRT.lt2020.03.05 19:21

Praėjusiais metais po ilgesnės pertraukos be titulų likęs Vilniaus „Žalgiris“ 2020-ųjų sezoną pradėjo maloniu akordu, susigrąžindamas Supertaurės trofėjų. Tiesa, sostinės klubo atstovai padebesiais neskrajoja ir gerai supranta, kad tai tik dalis darbo, kurį bus siekiama atlikti – laimėti likusius du trofėjus Lietuvoje bei sėkmingiau pasirodyti tarptautinėje arenoje.

Kaip rašo alyga.lt, „Žalgiris“ netrukus po paskutinio praėjusio sezono mačo atsisveikino su vyr. treneriu Joao Luisu Martinsu bei keliais futbolininkais, o klube kurį laiką įsivyravo štilis. Vis dėlto, po nemalonios situacijos su vyr. treneriu Juanu Ferrando, kai futbolo specialistas iš Ispanijos dėl jį užklupusios ligos negalėjo atvykti į Vilnių, šalies futbolo sirgalius pasiekė tikras maišas naujienų.

Sudėtingas laikotarpis baigėsi tuo, jog prie „Žalgirio“ prisijungė gerai žinomas buvęs Barysavo BATE klubo strategas Aliaksejus Baga, o netrukus atvyko keli futbolininkai, tarp kurių – ir „Liverpool“ ekipos sirgaliams dar iki šiol gerai prisimenamas prancūzas Davidas Ngogas.

Dar vieną įtemptą tarpsezonį įveikusi vicečempionų klubo direktorė Vilma Venslovaitienė pasidžiaugė atliktu darbu. Anot jos, komanda yra surinkta iš pergalių trokštančių futbolininkų, kurie yra alkani tiek trofėjų, tiek minučių aikštėje.

Interviu portalui alyga.lt V. Venslovaitienė teigė, jog į klubą netrukus atvyks dar vienas naujokas bei apibendrino sudėtingą tarpsezonį ir komandai šiemet keliamus tikslus.

– Komandą tarpsezoniu paliko nemažai legionierių ir keli vietiniai žaidėjai. Buvo siekiama kažkurį iš šių futbolininkų išlaikyti ar jau anksčiau buvo aišku, kad jų nebeliks?

– Komandos komplektacija daroma įvairiais pjūviais. Klubo strateginis požiūris – žaidėjams, norintiems išbandyti save kitur, leisti pasinaudoti šansu, nes tai svarbu ne tik klubui, bet ir žaidėjams. Ilgalaikės strategijos prasme, jei iš klubo žaidėjai pereina į stiprias rinkas, vadinasi, Lietuvos futbolas nėra toks nevertinamas. Kita vertus, matėme iš trejų metų rezultato, kad komandai reikia pokyčių, dėl to ir buvo priimti sprendimai daryti vienokius ar kitokius sudėties naujinimus.

– Šiemet vėl sezonui ruošėtės Lietuvoje. Ar pasiruošimo procesu esate patenkinti? Nebandėte susitarti su Jeremy Manzorro, kuris tuo metu buvo be klubo ir treniravosi su „Žalgiriu“?

– Trečius metus iš eilės darome pasiruošimą Lietuvoje. Žiūrint objektyviai, komandoje vėl ženklūs pokyčiai ir, kol neturi sudėties, važiuoti į treniruočių stovyklas prasmės mažai. Nebent turi neišsemiamus finansinius resursus ir gali daryti ką nori. Kada gyveni pagal biudžetą ir savo išgales, tada logiška yra būti namuose ir ramiai komplektuoti komandą.

Vieni atvažiavo nuo pradžių, kiti – prisijungė eigoje. Normalu, kad adaptaciniame procese yra svarbiausia priprasti prie darbo – rungtynių – vietos, kurioje tu rungtyniausi. Su treneriais buvo kalbėta, kad jiems daugiausiai reikia 6–7 savaičių pasiruošimui. Patys matėte, kada atvyko paskutiniai žaidėjai – dar vienas atvažiuos artimiausiu metu. Tai yra paskutinis mūsų transferas. Dėl logiškų, praktiškų ir ekonominių sumetimų Vilnius buvo pasirinktas kaip treniruočių vieta.

Žinant Jeremy Manzorro potencialą ir visus kitus aspektus, į jį mes neįsiskaičiavome, bet buvo kalbėta, kad jeigu jis neranda klubo, yra laukiamas pas mus. Nebuvo jokių konkrečių kalbų, kad jis atvažiuos ar bus pas mus. Kita vertus, Mantas Kuklys yra šios pozicijos ašis ir Jeremy prisijungimas buvo svarstomas kitoje pozicijoje.

– Klubą palikus sporto direktoriui Deividui Česnauskiui, netrukus per trumpą laiką net trys futbolininkai atvyko iš Kroatijos čempionato. Ar prie naujokų atvykimo savo patarimais ir suteikta informacija prisidėjo to turnyro reikalus puikiai išmanantis Mindaugas Nikoličius?

– Šiais metais komandos komplektaciją vykdė trys žmonės – Mindaugas Nikoličius, Zurabas Tsintsadzė ir aš. Šių trijų žmonių komanda rinko žaidėjus, kontaktavome, bendravome ir tai yra bendro darbo rezultatas.

– Paskolinote rezultatyviausią praėjusio sezono žaidėją Tomislavą Kišą Pietų Korėjos „Seongnam“ klubui. Ar tai buvo būtinas išsiskyrimas finansiniu požiūriu, ar tą lėmė kitos priežastys – žaidėjo ambicijos, retas pasiūlymas?

– Klubas dirba keliomis kryptimis. Jeigu žaidėjai gerai pasirodo ir turi pasiūlymus, jie privalo išvažiuoti. Lietuvos čempionatas pagal mūsų pasiekimus ir koeficientus Europos reitinguose yra neblogoje vietoje, bet įvaizdis rinkoje nėra pats geriausias. Jei žaidėjas gauna tiek jam, tiek klubui teisingą pasiūlymą, to nedaryti negalima. Nuo to laimi visi – ir klubas, ir Lietuvos klubų įvaizdis taisosi, ir yra sukuriamas patrauklumas žaidėjams, kurie ugdomi mūsų struktūroje arba ateityje atvyks į klubą.

Tada turi argumentus, kad tai yra konkurencinga lyga ir iš jos galima kažkur išvažiuoti. Nėra vieno aspekto, kuriuo remiantis būtų priimami tokie sprendimai. Galime prisiminti tą patį Džiugą Bartkų, kuris po rungtynių su „Sevilla“ gavo pasiūlymą ir išvažiavo į Izraelį. Klubo požiūriu negalima žmonėms trukdyti užsidirbti ir kažką savo gyvenime susikurti. Tokia yra šio klubo filosofija – čia yra namai, kuriuose mes siekiame rezultato, o jeigu visiems gerai, tai mes džiaugiamės vieni už kitus.

– Papasakokite apie derybas su Davidu Ngogu. Nuo ko viskas prasidėjo, kaip vyko derybos ir ar prie puolėjo apsisprendimo daug prisidėjo tai, jog „Žalgiris“ mačuose prieš Budapešto „Honved“ pademonstravo gerą žaidimą?

– Labai teisingos įžvalgos. Iš dalies tai labai padėjo šio žaidėjo apsisprendimui – susitikimas Europos lygoje su mūsų klubu. Kita vertus, reikia pažymėti, kad šis perėjimas, švelniai tariant, buvo labai sudėtingas. Perėjimų langas žiemą yra sudėtingas visomis prasmėmis, nes kitų Europos lygų sezonas skiriasi nuo mūsų. Daugumos žaidėjų kontraktai pasibaigia birželio pabaigoje – Ngogas turėjo galiojančią sutartį. Šį perėjimą vertinu kaip sėkmingą aplinkybių susiėjimą.

Ieškant puolėjo kėlėme sau keletą tikslų – tai turėjo būti patyręs futbolininkas, atitinkantis mūsų profilį. Vertinant mūsų reikalavimus šiai pozicijai, paieška buvo labai sudėtinga.

Šioje situacijoje mums padėjo bendras žaidimas Europos lygoje. Jis pozityviai vertino klubą ir komandą, jis žinojo, kur vyksta, jam nekilo klausimas, kur yra Lietuva ir kas yra „Žalgiris“. Taip susiklostė, kad jis atvyko čia.

– Ar Davidas Ngogas yra brangus žaidėjas? Klubas finansiškai pernelyg nerizikavo su juo pasirašydamas sutartį?

– Lyginant praeitų ir šių metų komandos biudžetus – šiais metais išlaidos komandai ženkliai mažesnės. Nė vieno žaidėjo nėra išskirtinėmis sąlygomis, viskas yra pagal mūsų tikslus, strategiją ir finansines galimybes. Nė vienas čia neatėjo su savo norais, kiekvienas sutiko su klubo pasiūlymais ir noru žaisti dėl trofėjų.

Po Supertaurės rungtynių kalbėjome su žaidėjais ir kuo labiausiai džiaugiuosi, kad jie visi nori uždirbti aikštėje, o ne tiesiai į sąskaitą. Jie čia atvyko ne dėl pinigų, o dėl rezultato – visi jie nori žaisti ir yra alkani minučių aikštėje. Labai džiaugiuosi dėl žaidėjų nusiteikimo ir atsidavimo, kurį matėme Supertaurės rungtynėse. Jis yra toks, koks turėtų būti „Žalgiryje“ siekiančiam savo tikslų.

– Į komandą atvyko Baltarusijoje sau vardą susikūręs ir pajėgų klubą treniravęs strategas Aliaksejus Baga. Kodėl jį pasirinkote ir kuo jis iš pirmo žvilgsnio skiriasi nuo ankstesnių trenerių?

– Reikėtų pradėti nuo to, kokie buvo iškelti reikalavimai trenerio paieškai. Mūsų požiūriu, tai turėjo būti treneris, turintis rungtynių patirtį Europoje ir žinantis, kas yra kova dėl titulų. Tai specifinė patirtis ir būtina darbui „Žalgiryje“. Čia kaip visuomet yra keliami maksimalūs tikslai ir jie niekada nebus kitokie, kol vadovauju šiam klubui.

Reikia pažymėti, kad pirmasis mūsų pasirinktas treneris, su kuriuo mes turėjome sutartį, Juanas Ferrando irgi buvo tokio pat amžiaus. Suprantame ir kitą dalyką: jauni treneriai turi turėti patirtį, bet turi būti alkani pergalių, norintys pasiekti rezultatą ir padaryti kažką geriau. Remiantis šiais kriterijais, buvo atrinktas labai platus kandidatų sąrašas, kuriame buvo daug įdomių trenerių. Priimant sprendimą dirbti su Baga, man, kaip vadovei, kaip tai keistai nenuskambėtų, viena iš šio trenerio vertingų patirčių buvo pralaimėjimas pernai. Tai neįkainojama patirtis tam, kad darytume pokyčius mūsų klube.

Manau, kad dar per anksti vertinti trenerį dabar, po pirmų rungtynių. Jį įvertins visas sezonas. Kas pastebimai imponuoja, tai jo ryšys su komanda, o kiek tai turės įtakos rezultatams, pamatysime sezono eigoje.

– Turėjote išties sudėtingą tarpsezonį – nemaloni situacija su treneriu Juanu Ferrando, pakankamai vėlai atvyko dalis žaidėjų, be to, likę komandoje futbolininkai turėjo jausti nusivylimą po nesėkmingų titulų atžvilgiu praėjusių metų. Ar psichologiniu atžvilgiu Supertaurės trofėjus gali būti tas impulsas, turėsiantis teigiamos įtakos norimai sezono eigai?

– Bet koks laimėjimas ir nelaimėjimas – visi aspektai, ypač futbole, turi tam tikras prasmes ir įtakas. Žiūrint tris sezonus atgal, komanda turėjo visus šansus pasirodyti geriau. Pasitikėjimui, savęs įsivertinimui tai buvo svarbi pergalė kiekvienam žaidėjui. Ruošiamės kitoms rungtynėms, laukia kiti svarbūs tikslai, kuriuos reikia įgyvendinti siekiant rezultato kiekvienose rungtynėse. Visi trofėjai suteikia jėgų, pasitikėjimo.

Psichologine prasme tai labai svarbūs dalykai. Ir ne tik – tai svarbu ir klubo istorijai. Ne kartą kalbėjome su žaidėjais, kad futbolininko profesijos pasirinkime trofėjų laimėjimas yra pagrindinis tikslas – dėl to jie eina į aikštę.

– Kokius tikslus šiemet puoselės „Žalgiris“ vietiniame ir tarptautiniame fronte, darbe su jaunimu?

– Tikslai tie patys, kaip ir kiekvienais metais. Nenoriu net kartotis ir atrodyti nuobodžiai. Dabar koncentruojamės į A lygą, ruošiamės, dirbame, o po to, sezono gale žiūrėsime, ką uždirbome ir ką galime skirti vystymui. Pinigai jaunimui šiame klube buvo visą laiką, nuo 2012 metų įsteigus B komandą, kurioje yra ugdomas jaunimas. Tęsime šį darbą.

Matėte Supertaurės rungtynėse, kiek lietuvių žaidė antrame kėlinyje. Žaidžia 17–20 metų jaunimas, atvyko Motiejus Burba. Talentingiausią jaunimą stengsimės įtraukti ir adaptuoti į vyrų futbolą, ir siekti tikslo, kad po kelerių metų „Žalgiryje“ jų žaistų kuo daugiau.

Tačiau reikia suprasti, kad nėra stiprių Europos klubų, kuriuose žaistų vien tiek vietiniai žaidėjai. Norint pasiekti rezultatą Europoje, normalu, kad kažkurios pozicijos trūks arba jos reikės geresnės. Turėti tikslą iš Lietuvos klubo padaryti rinktinę gal ir galima, bet kol kas tai nėra realu.