Sportas

2020.03.06 10:35

Mažiausia istorijoje A lyga – prie starto linijos: 7 didžiausios intrigos

Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt2020.03.06 10:35

Ne vieną futbolo sirgalių tarpsezoniu stebinusi A lyga prasideda jau šį penktadienį. Startuoja mažiausia per visą istoriją – su vos šešiomis komandomis, ir yra mažiausia Europos lyga. Nepaisant to, sezonas žada ne vieną įdomybę.

Portalas LRT.lt siūlo pažvelgti į tai, kokios didžiausios intrigos laukia lietuviško futbolo sirgalių artimiausiame A lygos sezone.

Kaip „Sūduva“ prisitaikys prie naujojo trenerio?

Vyriausiuosius trenerius tarpsezoniu pakeitė visos keturios pirmos A lygos komandos, tačiau labiausiai permainos smogė šalies čempionams Marijampolės „Sūduvai“.

Nuo 2016 m. rugsėjo prie suvalkiečių komandos vairo stovėjęs kazachas gana greitai tapo sirgalių numylėtiniu tiek dėl gebėjimo bendrauti, tiek ir dėl titulų – būtent V. Čeburino vadovaujami sūduviečiai užbaigė kelerius metus trukusį Vilniaus „Žalgirio“ dominavimą ir tris kartus atvedė komandą į A lygos viršūnę, kartą padėjo iškovoti LFF taurę ir du kartus kėlė LFF Supertaurę.

V. Čeburino etapą Marijampolėje iš dalies galima prilyginti Šarūno Jasikevičiaus vadovavimui Kauno „Žalgiriui“, mat po kiekvieno sezono sirgaliai labiausiai kalbėdavo ne apie permainas žaidėjų gretose, bet apie tai, ar prie komandos vairo liks vienas sėkmingiausių visų laikų Marijampolės komandos strategų.

Visgi šiemet kazachas nusprendė nepratęsti bendradarbiavimo su „Sūduva“, o į jo vietą atkeliavo austras Heimo Pfeifenbergeris.

Pasirengimo cikle marijampoliečiai sužaidė septynerias rungtynes: iškovojo dvi pergales, tris kartus sužaidė lygiosiomis ir dukart pralaimėjo.

Praėjusį sekmadienį „Sūduva“ pralaimėjo ir pirmąjį sezono titulą, LFF Supertaurės rungtynėse Vilniuje 0:1 nusileidusi „Žalgiriui“.

Žinoma, sezono pasirengimo etapą ne visada galima imti kaip tinkamą indikatorių, tačiau akivaizdu, kad po trijų sezonų, žaistų vienu stiliumi, prisitaikyti prie kito nebus lengva.

Nors „Sūduva“ išlaikė didelę dalį savo branduolio žaidėjų, tarp kurių – ir geriausiu praėjusio sezono A lygos futbolininku tapęs Semiras Kerla, perkelti sėkmingų pasirodymų iš praėjusio sezono pabaigos į šio pradžią, bent Supertaurėje, nepavyko – Vilniuje „Sūduvai“ neretai trūko aštrumo, o tai komandai gali būti vienas iš nerimą keliančių ženklų.

Galima neabejoti, kad į tokią atsinaujinusią „Sūduvą“ pagrindinis favoritas dėl titulo iš sostinės žvelgs kaip į palankų grobį, siekdamas atsiimti pirmaujančios Lietuvos komandos statusą.

Ar „Žalgiris“ susigrąžino laimėtojų mentalitetą?

Po visiškai tuščio praėjusio sezono vilniečiai šį pradėjo, nors ir ne pačiu svarbiausiu, bet nemažą emocinį impulsą suteikusiu titulu.

Sostinės komandai tokia pergalė gali būti svarbesnė ne dėl paties laimėjimo fakto, bet dėl to, kad pagaliau buvo įrodyta, jog „Sūduvą“ nugalėti įmanoma.

Praėjusį sezoną visuose turnyruose komandos susikovė 7 kartus ir net 6 kartus laimėjimus šventė sūduviečiai, tuo tarpu „Žalgiris“ laimėjo vos vienerias lygos rungtynes.

Komanda neišvengė permainų (komandą paliko ekipos senbuviai Armantas Vitkauskas, Rolandas Baravykas, keli legionieriai), tačiau vienu svarbiausių perėjimų galima laikyti Manto Kuklio grįžimą į sostinę.

Jis buvo vienas iš tų, kuris klubą paliko po nesėkmingai susiklosčiusio 2017-ųjų sezono, ir po dvejų metų Kazachstane vėl grįžo į klubą, kur išgyveno sėkmingiausius karjeros metus.

Galima neabejoti, kad grįžo ir vėl alkanas titulų ir pergalių – jis „Žalgirį“ paliko tada, kai buvo laimėjęs viską, kas įmanoma, o dabar čia vėl tam, kad padėtų vilniečiams vėl grįžti į tą lygį, kuriame komanda buvo iki kritimo į šiokią tokią duobę.

Būtent M. Kuklio baudos smūgis atnešė „Žalgiriui“ pergalę ir sekmadienį, o daug pasako ir tai, kaip komanda tą įvartį šventė – ekipos žaidėjai pasileido savo gerbėjų tribūnos link, kur didelėmis emocijomis dalijosi su savo sirgaliais.

Ir be M. Kuklio, komandoje atsirado žmonių, žinančių, kas yra aukščiausio lygio futbolas, tokių kaip treneris Aleksejus Baga ar puolėjas Davidas N’Gogas, tad vilniečių sirgaliai prieš sezoną ne be priežasties gali tikėtis geresnių rezultatų, negu buvo pasiekti pastaraisiais sezonais.

Ar Donatas Kazlauskas – dar vienas „Riterių“ lyderis, po sezono kelsiantis sparnus į didesnio pajėgumo klubą?

Davidas Aršakianas, Oscaras Dorley, Teremas Moffi – tai tik keli iš tų, kurie pastaraisiais metais susikūrė savo vardą „Riterių“ (buv. „Trakų“) klube ir paskui išvyko rungtyniauti į didesnio pajėgumo komandas.

D. Aršakianui vėlesnis etapas gal ir nesusiklostė, tačiau vien tai, kad iš Lietuvos jis išvyko į Čikagą ir tenai su klubu „Fire“ turėjo gana neblogą etapą, jau nemažas įvertinimas „Riterių“ klubui.

Dar sėkmingesni etapai užsienyje po „Riterių“ buvo ir kitiems dviem minėtiems žaidėjams.

O. Dorley 2018 m. išvyko į Čekiją, kur prisijungė prie Libereco „Slovan“ klubo, o pernai sulaukė ir pajėgiausio šalies klubo Prahos „Slavia“ dėmesio, kur šių metų pradžioje pagaliau sulaukė oficialaus debiuto ir Čekijos čempionato rungtynėse sužaidė visas 90 minučių.

Šviežiausias iš minėto sąrašo – Teremas Moffi. Tiesa, etapas „Riteriuose“ jam nebuvo pirmas kartas Lietuvoje, mat kiek anksčiau jis rungtyniavo ir „Kauno „Žalgiryje“, tačiau ten ryškaus įspūdžio nepaliko.

Visgi, po puikių metų „Riteriuose“ jis išvyko į Belgiją, kur prisijungė prie „Kortrijk“ klubo ir ten tapo svarbiu žaidėju – dažnai rungtyniavo pagrindinėje komandos sudėtyje ir per savo laiką šalies čempionate jau spėjęs įmušti keturis įvarčius.

Kas kitas eilėje? Futbolo sirgalių akys turėtų krypti į Donatą Kazlauską.

2018-ųjų viduryje iš vidinių problemų stekenamo „Atlanto“ prie „Riterių“ prisijungęs krašto puolėjas labai greitai tapo viena svarbiausių komandos figūrų ir atakos lyderių.

Per pusantro sezono A lygoje su „Riterių“ marškinėliais jis sužaidė 42 rungtynes ir per jas pelnė 21 įvartį – po įvartį kas antrose rungtynėse, su tokiu rezultatu jis neabejotinai vienas efektyviausių atakuojančių žaidėjų visame čempionate.

Šio mėnesio pabaigoje jam sueis 26-eri, tokio amžiaus žaidėjai dažnai jau artėja savo piko link, tad šis sezonas D. Kazlauskui gali būti kertinis dar siekiant užsikabinti aukštesnio lygio klube.

Klubą palikus T. Moffi, jo vietą užėmė anksčiau Lietuvoje jau žaidęs brazilas Michaelis Thuique, bet šiam turėtų reikėti laiko adaptuotis, tad didesnė atsakomybė natūraliai turėtų kristi ant D. Kazlausko pečių.

Jei su ja susitvarkys – po sezono turės progą išbandyti savo galimybes aukštesnio pajėgumo pirmenybėse.

Ar „Kauno Žalgiris“ pagaliau sugriaus nusistovėjusį lyderių trio?

Praėjusiais metais „Kauno Žalgiris“ iki pat paskutinių turų koja kojon žengė su „Riteriais“ ir ilgą laiką atrodė, kad kauniečiai pagaliau pirmą kartą istorijoje gali užsikabinti A lygos medalius.

Visgi, Vilniaus komanda paskutinę sezono atkarpą sužaidė sėkmingiau, sugebėjo parblokšti aukščiau esančias komandas ir taip dar kartą garantavo sau medalių komplektą.

Atrodė, kad kauniečiai žingsnis po žingsnio artėja prie naujų aukštumų, tačiau tarpsezoniu buvo nuspręsta atsisveikinti su komandą priekin vedusiu Mindaugu Čepu.

Jo vietą perėmė jaunas ir vyrų futbole vyriausiuoju treneriu dar nedirbęs Rokas Garastas, kuris kiek anksčiau buvo vienas iš Edgaro Jankausko asistentų Lietuvos rinktinės trenerių štabe.

Kaune jam teks darbuotis su ne vienu galybę patirties aukštame lygyje sukaupusiu žaidėju – komandoje rungtyniauja veteranas Linas Pilibaitis, Lietuvos rinktinės gynėjas Egidijus Vaitkūnas, o tarpsezoniu ekipą papildė ir komandos vartų saugumu rūpinsis daugkartinis A lygos laimėtojas Armantas Vitkauskas.

Komandoje taip pat liko neblogai prie ekipos pritapęs puolėjas Philipas Otele, standartinių situacijų specialistas Jurijus Bušmanas, o vidurio gynėjų sieną turėtų formuoti Rimvydas Sadauskas ir Rudinilsonas Silva.

Į Kauną po sezono pertraukos taip pat grįžo ir Gratas Sirgėdas, tad kauniečių sudėtis atrodo pajėgi pagaliau kabintis į kovą dėl apdovanojimų.

Rokas Garastas savo dispozicijoje turi ne vieną pajėgų ir A lygos standartą atitinkantį žaidėją, tad tokioje terpėje jam bus puikus šansas įrodyti, ar „Kauno Žalgirio“ vadovų pasitikėjimas buvo pamatuotas.

Ar „Panevėžys“ jau pribrendo patekti į pirmąjį ketvertą?

Praėjusiais metais Panevėžys po ilgokos pertraukos vėl turėjo komandą A lygoje ir tos komandos debiutas nebuvo prastas – panevėžiečiai taškų lengvai niekam nedalijo ir galų gale iškovojo penktąją poziciją, kurią galima laikyti neblogu pasiekimu.

Šiemet panevėžiečiai neslepia ambicijų dar labiau kilti, tačiau kiek tai pamatuota ir realu – klausimas atviras.

Komanda po praėjusio sezono atsisveikino su didele dalimi legionierių, jų vietas užėmė nauji žmonės iš Brazilijos ir Portugalijos.

Tarp žinomesnių Lietuvos sirgaliams naujokų – ilgametis „Riterių“ veidas, su komanda iki A lygos nuo pat mėgėjų varžybų kilęs Justinas Januševskis ir praeityje kurį laiką Kauno „Stumbrui“ atstovavęs Rafaelis Floro.

Kitus komandos naujokus vertinti dar iki sezono sunku, tačiau optimizmo sirgaliams turėtų suteikti ir komandos rezultatai pasirengimo cikle – komanda nepralaimėjo nė vienų rungtynių ir tikisi, kad panašią formą pavyks išlaikyti ir oficialiose rungtynėse.

Ekipos sudėtyje yra ne vienas žaidėjas Panevėžyje, turintis A lygos patirties, tačiau ir kiti klubai, pretenduojantys į vietas Europoje, tarpsezoniu nesnaudė ir stengėsi neatsilikti vieni nuo kitų formuodami sudėtis.

Panevėžio komandos pliusas gali būti po praėjusio sezono likęs ir A lygos kovas savo kailiu jau pajautęs vyriausiasis treneris Aleksandras Kurtijanas bei lietuviškas komandos stuburas – J. Januševskis, Paulius Janušauskas, Tomas Salamanavičius ar Ernestas Veliulis, tačiau ar jis bus pajėgus įsiveržti į į pirmąjį ketvertą, kol kas spėti sunku.

Ar „Banga“ sugebės išlikti konkurencinga visą sezoną?

Gargždų „Banga“ tarpsezoniu tapo vienintele I lygos atstove, priėmusia sprendimą išbandyti jėgas aukštesniame lygyje, ir pirmą kartą nuo 2014-ųjų grįžo į A lygą.

Visgi, kildami aukštyn gargždiškiai turbūt nesitikėjo, kad taps vieninteliais naujokais – apie galimybes kilti svarstė ir čempionais tapęs Telšių „Džiugas“, ir Vilniaus „Vytis“, ir Alytaus „Dainava“.

Tačiau galų gale daugiau kylančių aukštyn neatsirado, tad gargždiškių laukia sunki užduotis siekiant aplenkti bent vieną varžovą.

Tiesa, „Bangos“ sirgaliai daug nerimauti dėl to, kad jų komanda gali kitais metais grįžti į Pirmą lygą, neturėtų – kiek anksčiau buvo paskelbta, kad nė viena komanda žemyn nesiris, o iš Pirmos lygos pakilti turėtų net keturios ekipos, taip išplečiant komandų skaičių iki dešimties.

Verta paminėti ir tai, kad „Banga“ turi žaidėjų, gerai žinančių žaidimo A lygoje skonį, – komandoje jau anksčiau rungtyniavo praeityje ir Lietuvos rinktinės marškinėlius trumpai vilkėjęs Dovydas Norvilas, o tarpsezoniu komandą papildė du buvę „Sūduvos“ puolėjai – iš Estijos grįžęs Julius Kasparavičius ir arčiau namų grįžtantis Robertas Vėževičius.

Kad komanda gali rungtis su A lygos varžovais, gargždiškiai įrodė jau pernai – tąkart iš LFF taurės varžybų eliminavo „Kauno Žalgirį“ ir „Palangą“, tačiau ilgose lenktynėse palaikyti pajėgesnių komandų tempą bus sunku, tad tokiame lygyje debiutuosiantis komandos strategas Tomas Tamošauskas turės ne vieną įtemptą galvosūkį ir įgis neįkainojamos patirties.

Neabejoti galima dėl vieno – šiemet „Banga“ ir vėl turėtų būti viena iš daugiausia sirgalių į savo namų rungtynes renkančių komandų, o tai neabejotinai suveiks kaip papildomas energetinis impulsas komandos žaidėjams.

Ar rezultatyviausiu sezono žaidėju vėl taps žalgirietis?

Nors pastaraisiais metais komandiniai Vilniaus „Žalgirio“ rezultatai nebuvo patys geriausi, tačiau būtent šios komandos atstovai susišluodavo rezultatyviausio sezono futbolininko titulus – Vilniaus komandos puolėjai rezultatyviausi lygoje tampa nuo pat 2016-ųjų.

2016-aisiais geriausiu lygos snaiperiu tapo serbas Andrija Kaludjerovičius (20 įvarčių), po metų estafetę perėmė Darvydas Šernas su 18 tikslių smūgių.

Rezultatyviausias 2018-aisiais tapo Liviu Antalis (23 įvarčiai), o praėjusiame sezone varžovų vartininkus daugiausia terorizavo Tomislavas Kišas, privertęs oponentus kamuolį iš tinklo traukti 25 kartus.

Šiemet pagrindiniu žalgiriečių vedliu atakoje turėtų tapti žymusis komandos naujokas Davidas N’Gogas, tačiau neverta tikėtis, kad atakoje visa našta kris ant jo pečių – jis nėra tokio stiliaus puolėjas, kuris galėtų susikurti šimtaprocentines progas pats, tad jam reikės ir saugų indėlio. Ir Supertaurės rungtynėse prancūzas dar nebuvo tas žaidėjas, kuris galėtų tapti lemiamu faktoriumi.

Tad čia bus labai svarbu Liviu Antalio bei sugrįžusio Manto Kuklio indėlis – šie žaidėjai bus pajėgūs ne tik padėti kurti šansus pagrindiniam komandos puolėjui, bet jie ir patys žino įvarčių skonį, tad žalgiriečių puolimas varžovams turėtų kelti rimtų sunkumų.

Kiti galimi pretendentai į „Auksinį batelį“ – „Sūduvos“ atstovas Mihretas Topčagičius, praėjusį sezoną užbaigęs įspūdinga forma, ar „Riterių“ vedlys Donatas Kazlauskas.