Sportas

2020.02.26 05:30

Latvijos krepšinio prakeiksmas – FIBA sistemos įkalintas talentas ir gerokai kuklesnė pamaina

Rytis Kazlauskas, LRT.lt 2020.02.26 05:30

Kai prieš pustrečių metų Latvijos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionato ketvirtfinalyje tik po dramatiškos kovos (97:103) nusileido būsimiems čempionams slovėnams, buvo kalbama – latviai netrukus dominuos pasaulinėje krepšinio scenoje. Visgi kaimyninės šalies rinktinė tapo vadovėliniu naujosios FIBA atrankų sistemos įkaitės pavyzdžiu.

Buvusio tuometinio Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo atakų organizatoriaus Roberto Štelmaherio treniruojama šių metų Latvijos rintinė pirmąjį 2021 m. Europos čempionato atrankos turnyrą langą pažymėjo dviem pralaimėjimais.

Pirmajame mače Rygos arenoje šeimininkai po dramatiškos kovos 61:62 turėjo pripažinti Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės pranašumą. Jau po trijų dienų „braliukai“ dvikovoje Bulgarijoje po dviejų pratęsimų 104:110 nusileido bulgarams.

Latviai po trečdalio atrankos turnyro rungtynių atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Nors į Europos čempionatą pateks net trys grupės komandos iš keturių, latvių dar laukia dvejos rungtynės su graikais bei atsakomieji mūšiai su bulgarais ir bosniais.

Latvijos rinktinė jau žino, ką reiškia beveik liesti svaiginančias aukštumas, o po to veidu tėkštis į žemę. Tam, kad prisimintumėme neseną istoriją, sugrįžkime į jau minėtą 2017 m. Europos čempionatą.

FIBA pokyčiai, palikę latvius prie suskilusios geldos

Tame epiniame ketvirtfinalio mūšyje su slovėnais gerbėjai galėjo apsalti nuo Sinano Erdeno arenoje Stambule matyto krepšinio grožio. Kristapo Porzingio dėjimai, slovėno Luka Dončičiaus metimai iš fantastikos srities ar aštuoni brolių Bertanių tritaškiai.

Nors latviai 2017-aisiais apmaudžiai nusileido Igorio Kokoškovo treniruojamiems slovėnams, visi suprato, kad taletingų krepšininkų kartos papildymo sulaukusi Latvijos rinktinė turėtų visu pajėgumu šturmuoti 2019 metų pasaulio taurės turnyrą Kinijoje.

Atsirado tik nedidelė kliūtis – latviai turėjo patekti į planetos pirmenybes.

Ankstesnė bilietų skirstymo sistema į pasaulio taurę kelią latviams į turnyrą būtų atvėrusi. Visgi penktą vietą 2017 m. Europos čempionate užėmę A. Bagatskio auklėtiniai kovą dėl bilieto čempionatą Kinijoje turėjo pradėti nuo atrankos turnyro.

Padėtį, kaip ir kitoms rinktinėms, latviams apsunkino dingusi galimybė atrankos langų metu remtis Eurolygos ir NBA žaidėjais. Tai reiškė, kad nemažą atotrūkį tarp pajėgiausių ir žemesnio lygio žaidėjų turinti rinktinė turėjo pamiršti Kristapo Porzingio, Rodiono Kuruco, Dairio ir Davio Bertanių, Janio Strelnieko ar Janio Timmos prisijungimą prie nacionalinės komandos.

Pirmąjį atrankos turnyro etapo latviai baigė užėmę antrą vietą keturių komandų B grupėje bei užtikrintai patekę į antrąjį etapą. Antrajame etape latviai dukart nugalėjo slovėnus, dukart pralaimėjo ispanams ir pasidalijo po pergalę su juodkalniečiais.

Būtent paskutinė dvikova su Juodkalnijos rinktine ir tapo lemiama. Vasario 25-ąją vykusios dvikovos metu Janis Timma, Dairis Bertanis ir Janis Strelniekas netgi gavo leidimą iš Eurolygos klubų prisijungti prie nacionalinės ekipos, tačiau nors latviams reikėjo laimėti bent 9 taškų skirtumu, dvikova varžovų aikštėje pasibaigė tik 6 taškų pergale – 80:74.

Tokiu būdu viena įdomiausių būsimo pasaulio taurės turnyro komandų avansu vadinti latviai liko be bilieto į Kiniją ir galimybės pirmą kartą šalies krepšinio istorijoje dalyvauti planetos pirmenybėse.

Kodėl latviai kenčia dar labiau nei kitos rinktinės?

Įsivaizduokime hipotetinę situaciją – Latvijos rinktinėje žaidžia visi pajėgiausi krepšininkai. Vien iš Eurolygoje ir NBA rungtyniaujančių latvių galėtume surinkti įspūdingą komandą:

Gynėjai

Janis Strelniekas (Maskvos CSKA klubas. Statistika Eurolygoje: 7,8 taško, 2,1 rezultatyvaus perdavimo)

Dairis Bertanis (Maskvos srities „Chimki“. Eurolygoje: 4,7 tšk., 1,2 rez. perd.)

Rihardas Lomažas (Vilerbano ASVEL. Eurolygoje: 5 tšk., 0,8 rez. perd.)

Puolėjai

Davis Bertanis (Vašingtono „Wizards“. NBA: 15 tšk., 4,7 atk. kam., 1,8 rez. perd.)

Rodionas Kurucas (Bruklino „Nets“. NBA: 4,6 tšk., 2,4 atk. kam., 0,9 rez. perd.)

Rolandas Šmitas („Barcelona“. Eurolygoje: 3,1 tšk., 1,8 atk. kam.)

Janis Timma (Maskvos srities „Chimki“. Eurolygoje: 12,4 tšk., 3,1 atk. kam., 1,9 rez. perd.)

Vidurio puolėjai

Anžejus Pasečnikas (Vašingtono „Wizards“. NBA: 7,0 tšk., 4,7 atk. kam.)

Kristapas Porzingis (Dalaso „Mavericks“. NBA: 18,5 tšk., 9,1 atk. kam., 1,6 rez. perd.)

Tokia komanda galėtų drąsiai pretenduoti į medalius Senojo žemyno pirmenybėse, o apie tai bendraudamas su portalu LRT.lt yra teigęs ir trijų NBA žaidėjų iš Latvijos (R. Kuruco, A. Pasečniko ir D. Bertanio) agentas Artūras Kalnitis.

„Mums, latviams, dabar labai svarbu parodyti, kad mūsų rinktinės laikas jau atėjo. Turime parodyti, kad galime būti aukščiausio lygio komanda. 2021 m. Europos krepšinio čempionate kartelė bus aukštai pakelta. Jeigu nebūsime tarp keturių stipriausių komandų, turėsime atsakyti į daug klausimų. Būtų nelogiška, jeigu nesugebėtume būti ketvertuke”, – tvirtino A. Kalnitis.

Po antrų iš eilės pralaimėtų rungtynių 2021 m. Europos čempionato atrankos turnyre iškalbingai skambėjo vieno iš latvių naujienų portalo antraštė: „Pralaimėjome Bulgarijai: jau darosi nebejuokinga“.

Suprantama, kad kaimyninės valstybės atstovai dar turi visas galimybes patekti į Europos čempionatą. Užtenka aplenkti tik vieną komandą grupėje, tačiau nesenos žaizdos, likusios po pasaulio taurės atrankos turnyro, dar neužgijo.

Gali kilti klausimas: kodėl latvių situacija yra kitokia nei lietuvių? Juk ir mūsų šalies rinktinė beveik viso atrankos turnyro į pasaulio taurę metu neturėjo Kauno „Žalgiryje“ ar kituose Eurolygos klubuose rungtyniavusių lietuvių bei NBA žaidžiančių aukštaūgių – Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio.

Atsakymą galima rasti pažiūrėjus į Latvijos rinktinei padėjusių krepšininkų sudėtį pirmojo lango metu. Tik vidurio puolėjas Martinas Meieris (Podgoricos „Budučnost“) ir talentingas, bet dar labai jaunas gynėjas Artūras Žagaras (Badalonos „Joventut“) gali pasigirti rungtyniavimu Europos taurės lygio komandose. Be to, abu žaidėjai savo komandose nėra svarbiausi krepšininkai.

Gynėjas Aigaras Škelė gina Talino „Kalev/Cramo“ ekipos, kuri žaidžia VTB Vieningojoje lygoje, garbę. Šioje lygoje žaidžia ir „Parma“ klubo puolėjas Marekas Mejeris.

Palyginimui Lietuvos rinktinėje pirmajame atrankos turnyro lange žaidė 12 iš 13 krepšininkų, kurie šiame sezone rungtyniavo Europos taurės, FIBA Čempionų lygos ar Eurolygos turnyruose. Tik vienintelis Laurynas Birutis žaidė tik Prienų „CBet“ klubo gretose LKL čempionate.

Latviai negali pasigirti ir pajėgiu vietiniu čempionatu, kuriame tik „Ventspils“ klubas šiame sezone žaidžia ketvirtame pagal pajėgumą Europos klubiniame turnyre – FIBA Europos taurės varžybose.

Penki Latvijos rinktinės žaidėjai, dalyvavę pirmose dvejose Europos čempionato atrankos turnyro rungtynėse, žaidžia Latvijos klubuose.

Kaimyninės šalies krepšinio visuomenės atstovams teks su pavydu dairytis į birželio mėnesį vyksiančius olimpinius atrankos turnyrus. FIBA nusprendė neskirti vieno iš papildomų kvietimų Latvijos rinktinei.

Likusiems ir be olimpinių žaidynių latviams lieka viltis šių metų lapkričio 26 d. išvykoje įveikti graikus, lapkričio 29 d. išvykoje atsirevanšuoti bulgarams, kitų metų vasario 19-ąją namuose nugalėti bulgarus, o vasario 22 d. savų žiūrovų akivaizdoje – graikus.

Jeigu šis kelias nepasirodys per sunkus, 2021 m. Senojo žemyno pirmenybėse išvysime intriguojančią ir pergalių išalkusią Latvijos ekipą.