Sportas

2020.02.19 07:36

Šeimos pagausėjimo sulaukęs Kavaliauskas žvelgia į ateitį: pergalių reikia man, reikia Lietuvai

LRT.lt2020.02.19 07:36

Boksininkas Egidijus Kavaliauskas gyvena tėvystės nuotaikomis. Žmona Vitalija pagimdė sūnų, todėl treniruočių rutiną jam pakeitė nauja ir maloni pareiga, skelbiama tinklalapyje sportas.info.

Vienas geriausių Lietuvos boksininkų Egidijus Kavaliauskas praėjusių metų pabaigoje pralaimėjo svarbiausią savo karjeros kovą, bet prieš kelias dienas pasiekė kur kas svarbesnę gyvenimo pergalę – jis tapo tėvu.

Profesionaliai JAV sportuojančiam boksininkui ir jo žmonai Vitalijai Kavaliauskienei gimė sūnus. E. Kavaliauskas prisipažino, kad sunku apsakyti džiaugsmą, kuris buvo jo mintyse sūnaus gimimo akimirką.

Įprastas treniruotes pakeitė bemiegės naktys ir kiti rūpesčiai. Papildomo poilsio suteikė ir treniruotėje patirta kojos trauma. Nepaisant to, gruodžio mėnesį Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje kovą dėl Pasaulio bokso organizacijos (WBO) čempiono diržo amerikiečiui
Terence‘ui Crawfordui pralaimėjęs lietuvis įsitikinęs, kad jis yra pajėgus kautis dėl titulų.

– Tai kaip sekasi miegoti šiomis naktimis?, – sportas.info paklausė E. Kavaliausko.

– Iš tikro naktimis neišeina pamiegoti, mažius užmiega tik paryčiais, tai tik tada pavyksta pasnausti.

– Koks jausmas tapus tėvu?

– Žiauriai geras. Emocijos didelės, žiauriai „fainas“ jausmas. Dabar viskas atrodo nauja, reikia priprasti prie naujos rutinos. Žinai, kad dabar esi nebe pats vienas ar dviese su žmona, o yra vaikas, kuriuo reikia rūpintis ir mylėti. Labai geras jausmas.

– Ar buvote suplanavę, kad sūnus gims JAV ir automatiškai turės JAV pasą?

– Dar galvojame su žmona. Atrodo, kad jis gali gauti JAV pasą, bet norime, kad turėtų ir Lietuvos. Labiau linkstame link to, kad į konsulatą kreipsimės dėl lietuviško paso. Mes vis tiek esame labiau Lietuvos patriotai. Nors gyvename užsienyje, esame ištikimi Lietuvai.

– Tai planuojate ateityje grįžti į Lietuvą?

– Sunku pasakyti, kur pasisuks kelias, tačiau kiek pasikalbame su žmona, visos mintys krypsta į Lietuvą.

– Užsienio spaudoje rašoma, kad patyrėte sunkią traumą. Kas atsitiko?

– Nieko čia per daug sunkaus. Tiesiog treniruotės metu koją truputį pasisukau. Tenka tiesiog šiek tiek numesti apsukas nuo sporto, atsisakyti bėgimų, bet viršutinę kūno dalį treniruojame toliau. Dabar reikia šiek tiek poilsio, o po to pradėsiu stiprinti čiurną, sausgysles. Nors stengiuosi atsakingai žiūrėti į savo sveikatą, bet gal dabar kažkur neprasitempiau kiek reikia ir taip nutiko. Tiesiog dabar reikia truputį sustoti ir vėl iš naujo stiprinti silpnąsias savo vietas.

– Prisimenant kovą su T. Crawfordu, ar daug svarstėte, ką galėjote padaryti kitaip?

– Daug buvo įvairių apmąstymų. Šnekėjome su treneriu ir kitais žmonėmis. Jautėme, kad buvome labai gerai pasiruošę tai kovai. Ir kova prasidėjo pagal planą. Tik kai septintajame raunde mane pirmą kartą pasiuntė į nokdauną, tuomet viskas apsisuko, praradau kovos kontrolę. Praleidau apmaudų smūgį ir po to jau praradau savitvardą. Visą kovą stengiausi savo kontroliuoti, nesivelti į atviras muštynes, nepulti ant „karštųjų“. Viskas taip ir vyko, bet po pirmo praleisto stipresnio smūgio „užsikūrė“ tas piktasis Egis ir norėjosi atakuoti, mušti, daužyti. Tas ir lėmė pralaimėjimą, kai paskutinius du raundus praradau savitvardą. Reikia dar daugiau dirbti ties savikontrole.

– Praradote pozicijas WBO reitinge ir nutolote nuo titulinių kovų. Kaip pasikeitė jūsų treniruotės ir tolimesni planai?

– Ši kova sukratė mane ir mūsų komandą. Gaunasi kažkoks žingsnis atgal, bet iš kitos pusės – tiek „Top Rank“ organizacijai, tiek ESPN televizijai patiko tai, ką parodžiau ringe. Susilaukiau daug pagyrų ir jie jau nori mano naujų kovų. Tas yra gerai, kad buvau pastebėtas ir žmonės nori mano kovų. Nors reitinge žengiau atgal, bet mes dirbame toliau. Ieškosime kitų kovų, yra kiti čempionai. Kitus čempionus sunkus „pasigauti“, nes ten yra kita televizija, kiti rėmėjai, bet bandysime visais įmanomais būdais užsikabinti už kovų, už čempionų diržų. Pergalių reikia man, reikia Lietuvai. Judame ta linkme. Pralaimėjimas T. Crawfordui mano planų nepakeitė. Noriu vis tiek iškovoti diržą. Galbūt kada nors ateityje bus galimybė atsirevanšuoti T. Crawfordui. Neatmetu nei vieno varianto.

– Kada norėtumėte turėti kitą savo kovą?

– Šiuo metu jokių pasiūlymų dar nėra. Tyla tiek iš „Top Rank“, tiek iš visos komandos. Galvojame, kad vasarą jau turėtume kažką gauti. Dabar visi žino, kad gimė sūnus ir noriu tuo pasidžiaugti. Bemiegės naktys taip pat neleistų 100 proc. pasiruošti greitai kovai. Pats tai vasarą jau tikrai norėčiau sugrįžti į ringą.

– Ką patartumėte lietuviams, kurie įvairiose kovinėse sporto šakose bando įsitvirtinti stipriausiose organizacijose JAV?

– Geras klausimas. Kad išgyventi čia, reikia labai stipriai dirbti su savimi, ypač psichologiškai. Skaičiau ir Eimanto Staniono komentarą, kaip čia yra sunku „prasimušti“. Ta vienatvė pačioje pradžioje būna tikrai sunki. Kai atvyksti į nežinomą vietą, kur nieko nepažįsti, turi susitaikyti su tuo, kad laukia tik salė ir namai - sportas ir miegas. Galbūt vieną, kitą savaitę viskas atrodo smagu, bet kai eina mėnesiai, tada ta vienatvė pradeda psichologiškai slėgti. Kiekvienam lietuviui, kuris patenka į Amerikos ringą, reikia užsišarvuoti kantrybe ir tiesiog daryti savo darbą bei eiti savo keliu. Negalima galvoti, kaip pavargai nuo to sporto, kad esi vienas. Reikia tiesiog būti kantriems ir siekti norimo tikslo. Tai yra svarbiausias dalykas.