Nuo 2007-ųjų metų Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius vilkintis Jonas Mačiulis tapo vyriausiuoju nacionalinės komandos krepšininku 2021 m. Europos čempionato atrankos turnyre. 35-erių metų puolėjo atstovaujama Lietuvos rinktinė antradienį surengė pirmąją treniruotę prieš penktadienį laukiančią dvikovą su belgais.
J. Mačiulis yra vienas iš keturių žaidėjų, kurie į Lietuvos rinktinę atvyko iš užsienio. Į gimtąjį kraštą krepšininkas sugrįžo pakilia nuotaika – savaitgalį jis su Atėnų AEK nuskynė Graikijos taurės titulą.
Lietuvos rinktinės senbuvis šioje rinktinėje stovykloje išvydo ne tik naujų žaidėjų, bet ir atsinaujinusį trenerių štabą, kurio pagrindinis vedlys yra Darius Maskoliūnas. Net ir būdamas patyrusiu vilku, J. Mačiulis pripažįsta, kad prisitaikyti prie naujų rinktinės trenerio žaidimo schemų per tokį trumpą laiką nebus lengva.
– Kokią rinktinę išvydote atvykęs į šį Europos čempionato atrankos turnyro langą?
– Rinktinė, iš tiesų, yra labai atjaunėjusi. Amžiaus atskirtis tarp mūsų – manęs ir M. Kalniečio bei kitų tik didėja. Atrodo, kad viskas gerai. Žaidėjai atvažiavo susikaupę, niekas nevėlavo, visi dirba.
– Ar su kai kuriais iš žaidėjų reikėjo susipažinti, ar pažinojote visus?
– Su visais yra tekę arba kartu žaisti, arba žaisti prieš juos. Galbūt mažiausiai yra tekę susidurti su Pauliumi Valinsku ir Martynu Sajumi. Su jais mažiau bendravome. Visi kiti pažįstami.
– Kokios emocijos po laimėtos Graikijos taurės?
– Emocijos iš tikrųjų geros. Galima sakyti, kad sezonas mums jau yra geras. Tai yra toks trofėjus, kurį ne kiekvienais metais mūsų klubas laimi. Dar liko dvi taurės, kurias galime iškovoti.
– Jūsų buvęs kambariokas Donatas Motiejūnas grįžo į rinktinę. Viename iš interviu jis yra minėjęs, kad vis paraginate jį grįžti į Europą. Ką Motiejūnas gali pridėti Lietuvos rinktinei?
– Visų pirma, jis kaip žaidėjas gali žaisti tiek po krepšiu, tiek perimetre. Jis yra judrus žaidėjas, galintis ir gynyboje gerai sujudėti skirtingose gynybos schemose. Žiūrėsime, kaip jam seksis žaisti, kaip seksis prisitaikyti prie europietiško krepšinio po pertraukos. Visgi tokiame krepšinio stiliuje, kuris yra kitoks nei Kinijoje, reiks ir daugiau kamuolį perduoti. Čia yra daugiau mokančių įmesti į krepšį (šypsosi – LRT.lt).
– Ar norėtumėte vėl būti kambariokais su D. Motiejūnu?
– Man atrodo, kad jis jau praėjo karantino laikotarpį, galėsiu priimti į kambarį.
– Turėsite ypač mažai laiko susižaisti prieš pirmąsias Europos čempionato atrankos turnyro rungtynes. Kiek svarbu, kad į komandą susirinko nemažai senbuvių tokių kaip jūs, Mantas ar Mindaugas Kuzminskas?
– Iš tikrųjų, nežinau. Svarbu ne tiek veteranai, kiek žaidėjai, kurie pažįsta sistemą. Visgi šiame lange sistema yra visiems nauja. Deriniai yra nauji tiek mums, tiek naujokams. Visi turėsime išmokti viską iš naujo. Ankstesniais metais, kada olimpinis ciklas jau būdavo įsivažiavęs, vieni žaidėjai galėjo patarti kitiems – kada grįžti į viešbutį, kada galima jį palikti (šypsosi – LRT.lt). Dabar viskas nauja visiems. Mūsų buvimas čia gali nebent nuimti įtampą jaunimui, jie jaučia, kad mes nešame didesnę atsakomybę.
– O patarimų ar duodate jauniems krepšininkams?
– Nebėra, ką jiems patarti. Mums patiems reikia išmokti derinius, mokytis iš naujo. Jaunimas tvarkingai atvažiavo ir visi susirinko nevėluodami. Viskas gerai.
– Rinktinę treniruoja naujas treneris D. Maskoliūnas. Koks yra jūsų santykis su šiuo specialistu?
– Darius jau ilgai nedirbo vyriausiuoju treneriu, tai yra šansas jam, galimybė prisiminti tas pareigas. Pažiūrėsime, kaip veiks ta sistema, nes dabar mums viskas yra nauja, vos viena treniruotė praėjo. Dar reikia laiko, kad visi apsiprastų. Žiūrėsime, kokios bus čia tos stiprybės ir silpnybės.
– Kokį įsivaizduojate šios rinktinės žaidimą?
– Šioje rinktinėje turėtų būti daug jaunatviško noro bėgti, mesti, priimti truputėlį skubotų sprendimų. Mes taip pat buvome jauni, visko norėjome greitai, rezultato „čia ir dabar“, dėl to galbūt juos kartais ir reikės pristabdyti. Laiko tarpas, kurį praleisime kartu, yra tikrai mažas. Nespėsime net visiškai derinių išmokti, vos apšilsime ir reikės skirstytis.
– Gal pastaruoju metu teko bendrauti su Adu Juškevičiumi? Ar jus nustebino jo sprendimas?
– Ne, apie sprendimą sužinojau tik iš spaudos.
– Kokia nuomonė apie pirmuosius varžovus – belgus ir čekus?
– Tos komandos tikrai moka žaisti krepšinį, su jais jau buvome susidūrę 2015-ais metais. Jos galbūt bus geriau susižaidusios nei mes, ypač čekai, nes turės daug žaidėjų iš vienos komandos ir tą patį trenerį. Visi moka žaisti krepšinį ir su visais reikės kovoti, išeiti susikaupus. Aišku, mes esame abiejų rungtynių favoritai, bet jeigu per daug atsipalaiduosime, tuomet gali būti intrigų.
– Kiek tokie rinktinių „langai“ padeda apsiprasti prie naujojo trenerio prieš artėjantį olimpinį atrankos turnyrą?
– Dabar atvažiavę išmoksime derinius, bet už dviejų dienų pamiršime, nes vėl reikės prisiminti derinius klube. Aišku, kažkur atmintyje jie bus išlikę, tie patys trenerio norai, smulkios detalės, kurias dabar aiškino. Pagrindiniai akcentai tikrai pasiliks atmintyje, todėl dabar atvykusiems žaidėjams vasarą bus lengviau nei tiems, kurie atvyks pirmą kartą.
