Ar žinojote, kad Lietuvos krepšinio lyga (LKL) turi savo Terminatorių? Ne, tai ne vieną sezoną čempionate žaidęs legendinis Arvydas Sabonis ar buvęs Kauno „Žalgirio“ amerikietis Tanoka Beardas. Tai 19 sezonų lygoje praleidęs Rolandas Matulis, savo įspūdingu kūnu tapdavęs nepajudinama uola aikštelėje.
Beveik visą savo 19 metų trukusią profesionalo karjerą 200 cm ūgio vidurio puolėjas praleido jau nebeegzistuojančiame Vilniaus „Sakalų“ klube. Krepšininko dosjė yra ir ypatingas įrašas – 2001–2002 m. sezoną iš Obelių miestelio kilęs R. Matulis užbaigė Kauno „Žalgirio“ gretose.
R. Matulis savo ištikimybe vienam klubui ir pėdsakais LKL metraščiuose primena NBA klubo Jutos „Jazz“ legendą Karlą Malone`ą. Kaip ir amerikietis, R. Matulis beveik visą karjerą liko ištikimas vienai komandai, o kai pakabino profesionalo sportbačius ant vinies, rekordų knygoje žaidėjo pavardė tapo rekordų sinonimu.
Krepšininkui iki šiol priklauso sunkiai pajudinami visų laikų lygos rekordai – daugiausia pelnytų taškų (5646), atkovotų kamuolių (3294), sužaistų minučių (14921), mestų dvitaškių (3957), pataikytų dvitaškių (1910) bei dvigubų dublių (78).
Ne mažiau nei krepšininko pasiekimai įdomi ir profesionalo karjeros istorija. Kaip nutiko, kad jaunystėje apie gydytojo profesiją galvojęs R. Matulis tapo vienu iškiliausių lygos žaidėjų, kuriam pagarbą reiškė ir Eurolygos naudingumo balų rekordo savininkas T. Beardas?
Savo gyvenimo istorija buvęs krepšininkas pasidalijo su portalu LRT.lt.
Nuo svajonių apie medicinos studijas iki Terminatoriaus gimimo
Rokiškio rajone, šalia Obelių miestelio, yra įsikūręs Zarinkiškių kaimas. Čia augo trys broliai Matuliai, jie lankė Obelių vidurinę mokyklą. Ūkyje tėvams nuolat padėjęs Rolandas greitai pajuto, kad yra stipresnis už bendraamžius, o tuo padėjo įsitikinti ir šeštos klasės pabaigoje Rokiškyje pradėtos lankyti krepšinio treniruotės.
„Į pirmąsias treniruotes atvykau nemokėdamas nieko, – portalui LRT.lt pasakojo R. Matulis. – Situaciją gelbėjo tvirtas kūno sudėjimas, nes ir ūgiu nebuvau išskirtinis. Iš pradžių nebuvo jokio supratimo, kas yra užtvara ir panašiai. Supratau, kad kiti yra už mane geresni, todėl pradėjau daugiau treniruotis ir dirbti pats.“
Kiekvieną dieną keliaudamas iš namų į treniruotes Rokiškyje R. Matulis autobusu ir pėsčiomis įveikdavo apie 20 km atstumą. Kaip juokavo pats pašnekovas, tokie kasdieniai „kardiopratimai“ galėjo prisidėti ir prie didesnės ištvermės.
Aikštėje sparčiai bendraamžius besivijęs „jaunuolis iš kaimo“ aštuntoje klasėje išbandė save ir gerokai aukštesniame lygyje bei buvo nuvykęs pasirodyti legendiniam Panevėžio krepšinio treneriui Raimundui Sargūnui, dirbusiam Panevėžio internatinėje sporto mokykloje.
Čia krepšinio pagrindus savo karjeroms yra gavę ir tokie mūsų šalies krepšininkai kaip Gintaras Einikis, Šarūnas Marčiulionis ar Dainius Adomaitis. Visgi R. Matuliui nepavyko palikti gero įspūdžio treneriams.
„Po dviejų savaičių treniruočių man pasiūlė sugrįžti į Rokiškį ir papildomai padirbėti“, – pasakojo R. Matulis.
Talentų kalvėje pašnekovas bandė įsitvirtinti ir dar po metų, tačiau ir antras kartas buvo nesėkmingas. R. Matulį nukonkuravo kiti krepšinio paslapčių Panevėžyje besimokę jaunuoliai. Teko likti treniruotis Rokiškyje.
Krepšinį toliau su savo bendraamžiais Rokiškyje žaidęs R. Matulis dominavo rajono pirmenybėse, tačiau tuo pačiu metu nepamiršo ir mokslų. Tvirtas jaunuolis turėjo svajonę – norėjo Kaune studijuoti mediciną.
Panašiu keliu į profesionalo kelią žengė ir Ispanijos krepšinio legenda Pau Gasolis, tačiau, kaip ir ispanas, R. Matulis mediku netapo.
Pirmą kartą neįstojęs į studijas, apie krepšininko karjerą minčių dar neturėjęs vyras grįžo į Obelius, ten dirbo sargu mokykloje, o laisvalaikiu žaidė krepšinį Rokiškio Krašto apsaugos savanorių rinktinės komandoje „Sargas“.
Įdomu tai, kad mokyklos sargo darbas R. Matulio neatitolino nuo krepšinio, priešingai, mokyklos raktų šeimininku naktimis tapęs jaunuolis net ir darbo metu nepamiršdavo oranžinio sviedinio.
„Dirbdamas sargu turėjau galimybę treniruotis krepšinio salėje. Savo pamainą pradėdavau 19 val., apžiūrėdavau mokyklos teritoriją ir po to kelias valandas praleisdavau salėje tobulindamas savo žaidimą“, – šypsojosi pašnekovas.
Po vienerių metų, praleistų gimtinėje, R. Matulis dar kartą pabandė įstoti į medicinos mokslus. Nepavyko. Kaip prisiminė pats vyras, tuo metu atrodė, kad, neįstojęs į studijas dideliame mieste, krepšinio aikštelėje geriausiu atveju jis liks tik Rokiškio rajone dominuojančiu žaidėju.
„Kai neįstojau į Kauną, galvojau, kad krepšinyje jau nebeužsikabinsiu ir liksiu Rokiškio rajono pirmenybių žaidėju. Žaisti man labai patiko, tačiau buvau atsitrenkęs į karčią realybę“, – aiškino vyras.
Proga patekti į aukštesnį lygį pasitaikė netrukus. Rokiškyje kamuolį gainiojantį R. Matulį pastebėjo Ignalinos „Vilkakalnio“ komanda, ji pasiūlė tvirto sudėjimo aukštaūgiui debiutuoti antrame pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio divizione.
Debiutas tapo lemtingas. Žaidžiantį tuometinėje I lygoje (dabartinės Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) atitikmuo – LRT.lt), R. Matulį užkalbino krepšinio teisėjas ir davė auksinį patarimą.
„Teisėjas, kurio pavardės dabar nebepamenu, pasiūlė stoti į Lietuvos policijos akademiją (LPA) ir žaisti I lygoje už jų komandą. Jis klausė – negi noriu likti tik šiame lygyje? Susimąsčiau ir 1993 metų vasarą padaviau dokumentus stoti į akademiją“, – aiškino buvęs krepšininkas.
Taip R. Matulis atsidūrė Vilniuje, tapo „uniformuotas“ ir gavo galimybę 1993–1994 m. sezone atstovauti LPA komandai.
„Vis tiek gavau kažkokią uniformą, – šypsojosi vyras. – Negavau mediko chalato, tačiau gavau galimybę tapti policininku. Nuo mažens norėjau būti su kokia nors uniforma. Matyt, gyvenimas viską sudėlioja.“
Atvykęs į Vilnių, tvirto sudėjimo „vaikinas iš kaimo“ susibičiuliavo su savo būsimu ilgamečiu bendražygiu krepšinio aikštelėje Eriku Kučiausku. Dabar Šakių „Vyčio“ vyriausiuoju treneriu dirbantis vyras ir sugalvojo R. Matulį pakrikštyti Terminatoriumi.
„Vienoje krepšinio treniruočių stovykloje dalijomės kambariu. Pamačiau tokį tvirtai sudėtą vaikinuką, atvykusį su savo krepšiu. Jis buvo toks didelis, bet ne storas, nes visą masę sudarė raumenys. Pravardė, atrodo, gimė pati savaime“, – juokėsi E. Kučiauskas.
„Buvau gana kampuotas ir stiprus. Treniruotėse, atsitrenkę į mane, kentėjo daug komandos draugų. Gynėjų linijoje žaidusiam Arvydui Gronskiui esu nekart pramušęs antakį ir kitaip sužeidęs. Tiesiog nejausdavau savo alkūnių“, – apie Terminatoriaus pravardės istoriją pasakojo ir pats R. Matulis.
LPA komanda 1993–1994 m. sezono finiše stojo į kovą pereinamojoje serijoje su Šiaulių „Kelininko“ ekipa dėl galimybės varžytis Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Seriją laimėjo „akademininkai“. Prasidėjo naujas Terminatoriaus karjeros etapas.
Įsitvirtinimas „Sakaluose“ ir netikėtas pasiūlymas iš Kauno
R. Matulis LKL čempionate debiutavo kartu su Vilniaus „Sakalais“. Toks pavadinimas buvo suteiktas buvusiai LPA komandai, žengusiai į didžiausią klubinio krepšinio sceną Lietuvoje.
Visgi pirmajame savo profesionalo sezone tik po 8 minutes žaidęs aukštaūgis įspūdingais rezultatais neišsiskyrė – įmesdavo po 1,1 taško ir nusigriebdavo beveik po 2 kamuolius.
Dar visai neseniai Rokiškyje krepšinio aikštelėje besistumdžiusiam vyrui trūko elementarių krepšinio pagrindų.
„Kai atvažiavau į Vilnių, man atrodė, kad moku žaisti krepšinį. Netrukus pamačiau, kad yra toks dalykas kaip taktika, deriniai. Turėjau dirbti papildomai, kad pavyčiau kitus. Savęs nelaikiau talentingu, o išsilaikyti padėjo įdėtas darbas. Talento tokiose situacijose gali ir neužtekti“, – prisiminė R. Matulis.
Bėgant sezonams, iš ne visada rungtynėms registruojamo krepšininko R. Matulis tapo tvirtu pagrindinės „Sakalų“ sudėties žaidėju, o jau ketvirtajame karjeros sezone (1997–1998 m.) LKL čempionate žaisdavo vidutiniškai po daugiau nei 31 minutę, rinkdavo po 11,3 taško bei atkovodavo po 6,4 kamuolio.
Prasiveržęs tarp komandos lyderių bei tapęs vienu ryškesnių lygos aukštaūgių, R. Matulis kartu su „Sakalais“ sužaidė ir nepamirštamą sezoną.
1998–1999 m. sezonas sostinės ekipai buvo permainingas. Komandą paliko treneris Šarūnas Sakalauskas, jis išvyko dirbti į tuometinę Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandą su savimi pasikvietęs ir jauną bei perspektyvų puolėją Ramūną Šiškauską.
Prie komandos vairo debiutavo vos 28 metų Rūtenis Paulauskas, jis greitai susipažino su „Sakalų“ kapitonu R. Matuliu.
„Rolas (R. Matulis – LRT.lt) nebuvo tas didžiuliu talentu apdovanotas žaidėjas. Viską jis pasiekė dideliu darbu. Jis buvo valingas ir užsispyręs, šios būdo savybės jam padėjo iškilti iki aukšto lygio krepšininko“, – tvirtino R. Paulauskas.
R. Paulausko vadovaujami „Sakalai“ LKL reguliarųjį sezoną užbaigė 6-i ir, daugelio nuomone, savo pasirodymą sezone turėjo baigti užkliuvę už Alytaus „Alitos“ klubo ketvirtfinalyje. Alytuje tame sezone spindėjo ir jaunasis ukrainietis Stanislavas Medvedenka, kuris jau po dvejų metų tapo NBA čempionu su Los Andželo „Lakers“ klubu. Taip, tuo pačiu „Lakers“, kuriame žaidė Kobe Bryantas ir Shaquille`as O`Nealas.
Pirmosios ketvirtfinalio rungtynės klostėsi pagal specialistų prognozes. Savų žiūrovų akivaizdoje dominavę alytiškiai triuškino vilniečius ir surietė juos į ragą 97:66. Tikėjimo savo sėkme iš „Alitos“ neatėmė net ir Vilniuje pralaimėtos antrosios serijos rungtynės (67:77). Viskas sprendėsi dar viename mūšyje Alytuje.
Pasak R. Matulio, „Alitos“ žaidėjai jau buvo apimti euforijos, kad juos įveiks, bet Vilniuje jie susidėliojo savo žaidimą ir nesutriko. „Antrosios rungtynės Alytuje buvo tikrai geros, abu klubai pataikė puikiai, bet mes laimėti norėjome labiau. Pirmoji dvikova mus bloškė veidu į purvą, todėl ryžto turėjome labai daug. Pavyko atsilyginti varžovams, kurie jau ir baliuką ruošė kelti po rungtynių“, – juokėsi R. Matulis, prisiminęs rezultatu 96:80 laimėtą susitikimą.
Vėliau „Sakalai“ pusfinalio serijoje „sausu“ rezultatu 0:2 nusileido „Lietuvos rytui“ ir akistatoje dėl bronzos serijoje 2:1 palaužė „Šiaulius“. R. Matulis pirmą kartą karjeroje iškovojo LKL čempionato apdovanojimus.
Nuo bronzinio sezono prabėgus dviem metams, R. Matulis įspūdingu ritmu pradėjo 2001–2002 m. sezoną „Sakaluose“. Aukštaūgis įmesdavo po 17,6 taško ir atkovodavo po 7,2 kamuolio.
Tuo metu krepšininko paslaugomis susidomėjo problemų priekinėje linijoje turėjęs Kauno „Žalgirio“ klubas. Daugkartinių LKL čempionų pirkinys – aukštaūgis iš JAV Kenny Inge`as – nedemonstravo gero žaidimo ir greitai paliko Kauną.
Užklausa dėl R. Matulio galimybės žaisti „Žalgiryje“ pasiekė tuometinį „Sakalų“ vadovą Vytautą Kiaušą, jis sutiko išleisti krepšininką į Kauną.
„Manęs paklausė, ar noriu važiuoti į Kauną. Galvoje iškart iškilo prisiminimai iš 1985 ir 1986 metų, kai žalgiriečiai kovodavo su Maskvos CSKA klubu. Norėjau išbandyti save aukštesniame lygyje. Tai buvo visiškai nauja patirtis“, – prisiminė buvęs profesionalas.
Sezonas „Žalgiryje“ ir su „Sakalų“ išnykimu pasibaigusi karjera
Kaune R. Matulis susipažino su šviesaus atminimo ukrainiečiu Grigorijumi Chyžniaku, kuris tapo krepšininko kolega priekinėje linijoje.
Patekęs į naują lygį, aukštaūgis sulaukė progos debiutuoti ir aukščiausioje krepšinio scenoje Europoje – Eurolygoje. Turnyre spėjęs sužaisti 9 rungtynes, R. Matulis įmesdavo po 2,8 taško ir atkovodavo po 2,6 kamuolio.
„Eurolygoje viskas – greičiai, gynybos kokybė – buvo kitokie nei prieš tai mano karjeroje. Niekas negalėjo simuliuoti, visi turėjo atiduoti maksimumą jėgų“, – pabrėžė pašnekovas.
LKL čempionate R. Matulio statistika buvo solidesnė – per 20 minučių aikštelėje šviežiai iškeptas žalgirietis rinko po 7,9 taško ir atkovodavo po 3,2 kamuolio.
„Žalgiris“ sutarties su aukštaūgiu po sezono nepratęsė, o, kaip paaiškėjo vėliau, R. Matulis visai savo likusiai profesionalo karjerai sugrįžo į komandą, kurioje ir iškilo, – į Vilniaus „Sakalus“.
„Atsirado darbas, šeima tarė savo žodį – jie nenorėjo keltis iš Lietuvos, nors vienu metu turėjau pasiūlymą iš Lenkijos, – pasakojo R. Matulis. – 2002–2003 m. sezone padėdavau „Šiaulių“ ekipai Europos klubiniame ture žaisdamas rungtynes Šiauliuose, tačiau tuo pačiu metu žaidžiau ir „Sakaluose“, ten likau iki paskutinio komandos gyvavimo sezono.“
Nusprendęs likti Vilniuje, R. Matulis toliau darė tai, ką mokėjo geriausiai, – kovojo dėl kamuolių, statė tvirtas užtvaras, stabdė varžovus gynyboje ir rinko taškus.
Sezonas po sezono LKL statistikos lentelėse figūravęs krepšininkas pagarbos sulaukė dėl savo ištikimybės vienai komandai bei kieto žaidimo stiliaus, kuris buvo padaręs įspūdį ir „Žalgiryje“ rungtyniavusiam amerikiečiui Tanoka Beardui.
„Smagiausia būdavo kovoti su T. Beardu. Jis buvo žvėriškai stiprus ir protingas žaidėjas, mokėjęs tinkamai išnaudoti savo jėgą. Pats jį stipriai „boksuodavau“ ir vienas kitam jautėme abipusę pagarbą. Prieš išvažiuodamas iš Lietuvos jis net yra sakęs, kad jam patiko žaisti prieš mane“, – tvirtino R. Matulis.
Ryškią karjerą LKL čempionate krepšininkas užbaigė ne taip, kaip planavo. „Sakaluose“ planavęs sužaisti ir savo 20-ąjį karjeros sezoną, aukštaūgis turėjo apskritai užbaigti karjerą. Skolų užsmaugtas Vilniaus klubas nesurado galimybių net ir su papildomomis nuolaidomis iš lygos išsilaikyti Lietuvos krepšinio žemėlapyje.
„Mes, buvę „Sakalų“ žaidėjai – Rolandas Skaisgirys, Virginijus Sirvydis, Erikas Kučiauskas ir aš, – buvome arti to, kad išgelbėtume klubą. „Sakalai“ turėjo daug finansinių problemų ir turėjome metus, kad jas pašalintume. Kaip bebūtų, mums nepavyko. Planavome, kad „Sakalai“ egzistuotų kaip dar vienas sostinės krepšinio klubas ir jame žaistų jaunimas“, – pasakojo R. Matulis.
Nusprendęs, kad „Sakalų“ skrydis žemyn – signalas baigti karjerą, R. Matulis pasinėrė į darbą Valstybės apsaugos departamente, Artimos apsaugos valdyboje. Valstybines pareigas buvęs krepšininkas derina su krepšiniu. Taip, ir dabar 46-erių metų vyrą galima dažnai išvysti statantį tvirtas užtvaras ir žaidžiantį su savo „chebra“ – buvusiais „Sakalų“ žaidėjais.
„Negaliu be krepšinio. Sakoma, kad kai kas baigęs karjerą užbraukia brūkšnį. Jaučiu, kad man to brūkšnio dėti nepavyksta, – šypsojosi pašnekovas. – Kartais per savaitę sužaidžiu ir penkerias rungtynes mėgėjų lygose. Matyt, tas krepšinio skiepas vaikystėje davė savo. Smagu žaisti su sava chebra. Juk mes buvome daugiau nei komanda.“
Puikiai R. Matulio meilę krepšiniui supranta su juo „Sakaluose“ žaidęs E. Kučiauskas. Terminatoriaus pravarde pakrikštijęs kolega su šypsena prisimena legendomis apipintas istorijas apie tvirtą R. Matulio kūną.
„Kažkada prieš sezoną su „Sakalų“ klubu darėme viso kūno jėgos tyrimus. Juos atlikęs buvęs krepšininkas Artūras Javtokas pasakė, kad su savo kojomis Rolandas galėtų stoti į vagą vietoje arklio ir arti vagas, – portalui LRT.lt kalbėjo E. Kučiauskas. – Anot A. Javtoko, jeigu jis būtų turėjęs dar ir lygiai tokią pat stiprią viršutinę kūno dalį, kokios buvo kojos, būtų tapęs vienu geriausių Lietuvos krepšininkų istorijoje.“
