Sportas

2020.02.03 09:00

5 didžiausios intrigos: kas laukia Maskoliūno treniruojamos rinktinės?

Rytis Kazlauskas, LRT.lt 2020.02.03 09:00

Šiek tiek daugiau nei po dviejų savaičių Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradės kovas 2021 m. Europos čempionato atrankos turnyre, kuriame keturių komandų C grupėje mūsų šalies krepšininkai sužais 6 rungtynes ir varžysis dėl pirmųjų trijų vietų, suteikiančių teisę dalyvauti Senojo žemyno pirmenybėse. 

Lietuviai pirmajame Europos čempionato atrankos turnyro lange vasario 21-ąją Monse (Belgija) susitiks su šeimininkų rinktine, o vasario 24-ąją dėl pergalės Vilniuje grumsis su čekais. Be belgų, čekų ir lietuvių, grupėje taip pat rungtyniauja ir Danijos rinktinė.

Žinoma, Lietuvos rinktinei nepatekimas į Europos čempionatą prilygtų apokaliptiniam scenarijui. Priešingai, naujojo trenerio – Dariaus Maskoliūno – treniruojamai ekipai lipdoma C grupės favoritės etiketė.

Portalas LRT.lt, artėjant pirmiesiems rinktinės išbandymams kitų metų Europos čempionato atrankos turnyre, pristato 5 didžiausias intrigas, susijusias su nacionaline komanda.

Kurie iš kandidatų debiutuos Lietuvos rinktinėje?

Pasikeitusi FIBA turnyrų atrankos sistema atvėrė naujus kelius mūsų šalies krepšininkams apsivilikti Lietuvos rinktinės marškinėlius.

Vien 2019 m. pasaulio taurės atrankos turnyro metu buvęs rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis išbandė net 30 krepšininkų, iš kurių beveik pusė pirmą kartą gavo kvietimą prisijungti prie nacionalinės komandos.

2021 m. Europos čempionato atrankos turnyras yra trumpesnis, todėl tokios debiutantų lavinos šiais metais tikrai nebus. Pažvelgus į D. Maskoliūno treniruojamos komandos 20-ies kandidatų sąrašą, tarp niekada nežaidusiųjų rinktinėje randame 4 pavardes: Roką Jokubaitį (Kauno „Žalgiris“), Tomą Dimšą (Panevėžio „Lietkabelis“), Paulių Valinską („Lietkabelis“) ir Martyną Sajų („Lietkabelis“).

Rimtas išankstines pozicijas tarp šių žaidėjų turi T. Dimša. Karjeros sezoną Panevėžyje rungtyniaujantis gynėjas LKL čempionate žengia trečioje vietoje pagal rezultatyvumą (14,7 tšk.) bei yra 8-as čempionate pagal renkamą naudingumo balą. T. Dimša išsiskiria ir puikiu pataikymu iš žaidimo: dvitaškius realizuoja 56 proc., tritaškius – 40,5 proc. pataikymu.

Varžovų gynybą ardantis ir gynyboje gerai dirbantis gynėjas galėtų praversti D. Maskoliūnui. Tokią nuostatą sustiprina ir šiais metais mažesnis pasirinkimas gynėjų linijoje. Renaldas Seibutis dėl nugaros traumos dar nedebiutavo šio sezono kovose ir rinktinėje jo nepamatysime, o Rokas Giedraitis, nepraleidęs nė vienerių 2019 m. atrankos turnyro rungtynių, gina Eurolygoje žaidžiančios Berlyno ALBA komandos garbę, todėl prie rinktinės FIBA langų metu neprisijungs.

Sutrumpėjęs rinktinėje patikrintų gynėjų skaičius D. Maskoliūnui gali leisti pabandyti į nacionalinę komandą prijungti ir vieną „saviškį“ – Kaune žaidžiantį Roką Jokubaitį. Specialistas jau yra minėjęs, kad rinktinėje diegs „Žalgirio“ žaidimo sistemą, o R. Jokubaitis yra bene vienintelis tarp visų kandidatų, galintis papasakoti apie šios sistemos niuansus.

LKL čempionate 19-metis gynėjas žaidžia po beveik 16 min., pelno po 7,1 taško ir atlieka po 1,9 rezultatyvaus perdavimo.

Banguojančiai šiame sezone rungtyniaujantis P. Valinskas (7,2 tšk., 1,8 rez. perd., 17 proc. tritaškių) turi mažiau kozirių savo rankose nei kiti gynėjai, o M. Sajus (10 tšk., 5 atk. kam.) dar bandys pasistumdyti su kitais kandidatais ir įrodyti savo vertę.

Kas ves rinktinę į priekį?

Pastaraisiais sezonais Eurolygoje rungtyniavęs Mantas Kalnietis atrankos turnyre į pasaulio taurę sužaidė lygiai pusę rungtynių – 6-ias.

Šįkart situacija kitokia. Ilgametis rinktinės lyderis ir nepamainomas atakų organizatorius gina Europos taurės turnyre žaidžiančios Krasnodaro „Lokomotiv“ ekipos garbę, todėl gynėjas teoriškai neturi jokių kliūčių prisijungti prie nacionalinės ekipos.

Nuo 2013 m. Europos čempionato M. Kalnietis išlaiko dviženklio rezultatyvumo ir mažiausiai 5,4 rezultatyvaus perdavimo vidurkį. Rinktinės „smegenys“ bus dešinioji D. Maskoliūno ranka ant parketo ir turės svarbų vaidmenį.

Mindaugo Kuzminsko situacija yra panaši į M. Kalniečio. Eurolygoje anksčiau žaidęs puolėjas taip pat rungtyniauja „Lokomotiv“ klube ir prie rinktinės prisijungti galės.

Krepšininkui, matyt, netrūks motyvacijos įrodyti, kad po pertraukos vėl gali sėkmingai žaisti nacionalinėje ekipoje. 2019 m. pasaulio taurės turnyre žaidėjo pasirodymas neturėjo tenkinti ir paties krepšininko (7 tšk.,3 atk. kam., 27,3 proc. tritaškių).

Visgi, prisijungęs prie Krasnodaro ekipos, M. Kuzminskas bando pamiršti pasirodymą pasaulio taurės turnyre ir nesėkmingą pirmą sezono dalį su Pirėjo „Olympiakos“ ekipa. Europos taurės turnyre M. Kuzminskas pelno po 12,5 taško (38,5 proc. trit.) ir atkovoja po 2 kamuolius. Dar sėkmingiau krepšininkas atrodo VTB Vieningosios lygos turnyre – 15,7 tšk., 5 atk. kam., 16,4 naudingumo balo.

Priekinėje linijoje svarbus vaidmuo gali atitekti nesėkmingo žaidimo sezono pradžioje rūdis nusipurčiusiam Vilniaus „Ryto“ vidurio puolėjui Martynui Echodui. Aukštaūgis Europos taurės turnyre pelno po 10,2 taško, atkovoja po 6 kamuolius ir dvitaškius realizuoja 58,4 proc.

Tarp kitų krepšininkų, kuriuos verta paminėti, be jokios abejonės, yra ir Jonas Mačiulis. Atėnų AEK klube rungtyniaujantis žaidėjas, po praėjusiais metais patirtos traumos suspėjęs į rinktinės traukinį, šio sezono FIBA čempionų lygos kovose pelno po 9,7 taško, atkovoja po 4,5 kamuolio ir atlieka po 1,2 rezultatyvaus perdavimo.

Kokių žaidimo korekcijų įneš naujasis rinktinės treneris?

D. Maskoliūnas Lietuvos rinktinėje po beveik penkerių metų pertraukos sugrįš į vyriausiojo trenerio postą. Pastarąjį kartą Lenkijoje (2013–2015 m.) Sopoto „Trefl“ klube tokias pareigas užėmęs treneris neturės daug laiko įdiegti norimos „Žalgirio“ žaidimo sistemos nacionalinėje komandoje.

Apie tai specialistas užsiminė lapkričio 12-ąją, kai buvo pristatytas žiniasklaidai kaip naujasis rinktinės vedlys.

„Neslėpsiu, rinktinėje bandysime taikyti „Žalgirio“ žaidimo sistemą. Noriu turėti kuo daugiau žalgiriečių, kad galėtume įgyvendinti sistemą“, – taip tada kalbėjo D. Maskoliūnas.

Žinoma 2021 m. Europos čempionato atrankos turnyre specialistas daug laiko kardinaliems pokyčiams neturės, o ir geriausiu atveju komandoje gali būti tik vienas žalgirietis (R. Jokubaitis), todėl labiausiai remsis laiko patikrintų lyderių (M. Kalniečio, M. Kuzminsko, J. Mačiulio) pranašumais prieš varžovų komandos žaidėjus.

D. Adomaičio eroje pasaulio taurės atrankos turnyre Lietuvos rinktinė buvo viena rezultatyviausių (83,3 tšk.) rinktinių. Varžovų kalibras C grupėje leidžia tikėtis rezultatyvių pasirodymų, todėl panašūs nacionalinės komandos rodikliai puolant varžovų krepšį turėtų išlikti.

Jeigu D. Maskoliūnui pavyks įdiegti „Žalgirio“ žaidimo sistemos pagrindus, galime tikėtis matyti komandą, turinčią sudėliotų taisyklių gynyboje ir puolime rinkinį, kur komanda bandys išnaudoti visas įmanomas pranašumo situacijas.

Kas Lietuvos rinktinei mes rimčiausią iššūkį atrankos turnyre?

Vietą 2021 m. Europos čempionate atrankos turnyre garantuoja pirmosios trys pozicijos kiekvienoje grupėje. Tiesa, yra ir šiokių tokių išimčių. Tiesiogiai į čempionatą, net ir nesėkmės atveju atrankoje, patenka turnyro šeimininkės – Italijos, Čekijos, Sakartvelo ir Vokietijos rinktinės.

Taigi lietuvių grupėje vienas aplenktas varžovas dar negarantuoja kelialapio į Senojo žemyno pirmenybes. Ramų gyvenimą užtikrina pirmosios dvi pozicijos. Jeigu čekai grupėje finišuotų ketvirtoje pozicijoje, visos C grupės komandos žengtų į pagrindinį turnyro etapą.

Žinoma, apie paskutinę Lietuvos rinktinės poziciją grupėje nemąsto net didžiausi pesimistai, tačiau atrankos turnyre Dariaus Maskoliūno auklėtinių gali laukti ir vienas kitas sunkesnis išbandymas.

Kaip didžiausia kliūtis atrodo Čekijos rinktinė. Pasaulio taurės turnyre dalyvavę ir netgi toliau nei lietuviai nužygiavę čekai didžiuojasi šviežiausiais savo šalies krepšininkų pasiekimais.

Žinoma, atrankos turnyre čekams negalės padėti NBA rungtyniaujantis Tomašas Satoransky ir Stambulo „Fenerbahče“ klube žaidžiantis aukštaūgis Janas Vesely.

Be J. Vesely Čekijos rinktinė žaidė ir pasaulio taurės turnyre, tačiau T. Satoransky netektis yra ypač rimta. Visgi būsimi lietuvių varžovai turi, ką pasiūlyti.

Komandos lyderiu turėtų tapti pasaulio taurės turnyre sužibėjęs puolėjas Jaromiras Bohačikas. Nymburko ČEZ klube žaidžiantis krepšininkas Kinijoje rinko po 15,5 taško, atkovodavo po 4 kamuolius, o tritaškius laidė 42,6 proc. tikslumu.

Toje pačioje ČEZ ekipoje žaidžia ir kitas pavojingas čekas – Vojtechas Hrubanas. Puolėjas Kinijoje įmesdavo po 11,4 taško ir atkovodavo po 4,5 kamuolio.

Tarp kitų lyderių – Bilbao „Retabet“ ekipoje Ispanijoje rungtyniaujantis aukštaūgis Ondrejus Balvinas. Krepšininkas pajėgioje ACB lygoje pelno po 9,3 taško ir atkovoja po 7,6 kamuolio.

Kokio gausaus užnugario tribūnose sulauks Lietuvos rinktinė?

Aklinai užpildytų tribūnų formulę nesunku išnarstyti iki atskirų dedamųjų. Sirgaliai dažniausiai renkasi tas rungtynes, kurių bilietų kainos nesikandžioja, lietuviai susitinka su pajėgiais varžovais, o pergalės kaina – ypač didelė.

2021 m. Europos čempionato atrankos turnyre Lietuvos krepšinio federacija (LKF) turės kaip reikiant pasistengti norėdama pritraukti sirgalius į Vilniaus „Siemens“ areną, kurioje vasario 24 d. Lietuvos rinktinė susitiks su čekais.

Palyginimui 2019 m. pasaulio taurės turnyro atrankos rungtynės per šešerias sužaistas rungtynes Lietuvoje (4 dvikovos Klaipėdoje, 2 – Vilniuje) kiekvieną susitikimą stebėjo vidutiniškai 4413 žiūrovų.

Daugiausiai aistruolių praėjusiame atrankos turnyre sulaukė Vilniuje vykusi dvikova tarp Lietuvos ir Italijos rinktinių (5500 žiūrovų).

Žinoma, Čekijos, Belgijos ir Danijos rinktinės nėra tos, kurios sugeneruotų visiškai užpildytas tribūnas, tačiau jeigu lietuviai išlaikytų bent jau praėjusio atrankos turnyro vidutinio lankomumo skaičius, tokiu atveju situacija nebūtų prasta.